TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimūnų norai – už milijonus litų

2013 10 26 6:00
I.Degutienės nuomone, Seimo nariams derėtų turėti platesnį matymą ir mąstymą, neužimti populistinių pozicijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vos tik Seimui buvo pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas, parlamentarai suskubo siūlyti, kam, jų manymu, derėtų skirti finansavimą. Per kelias dienas pateikti pasiūlymai valstybės kišenę patuštintų beveik 100 mln. litų.

Iki vakar Seime užregistruota keliolika pasiūlymų keisti biudžeto projektą. Juos pateikė tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai. Tradiciškai parlamentarai pinigų prašo įstaigoms ar objektams, esantiems jų rinkimų apygardose.

Milijonai kultūrininkams

Kol kas brangiausią siūlymą pateikė grupė parlamentarų, tarp kurių daugiausia – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių. Jie siūlo skirti papildomai 49 mln. litų muziejininkų, bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti. Kaip lėšų šaltinis nurodomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialiosios tikslinės dotacijos.

Grupė parlamentarų taip pat siūlo 25 mln. litų didinti asignavimus kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui kelti nuo kitų metų liepos 1 dienos. Esą nors teisinė bazė sutvarkyta taip, kad kultūros įstaigose dirbantiems specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, galima nustatyti ir 3,3 tūkst. litų mėnesinį tarnybinį atlyginimą, o už svarbių užduočių atlikimą papildomai mokėti priedą, piniginių resursų tam nėra.

Mokykloms ir serpantinui

Seimo Darbo frakcijos nario Sergejaus Ursulo pasiūlymų įgyvendinimas mokesčių mokėtojams atsieitų 8,5 mln. litų. Jis prašo 6,9 mln. litų skirti Vilniaus Laisvės gimnazijos pastato rekonstrukcijai, o sostinės „Atžalyno“ pradinės mokyklos remontui – 560 tūkst. litų. S.Ursulo dėmesio centre atsidūrė ir XX amžiaus pradžioje nutiestas bei iki šių dienų naudojamas akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas Vilniuje. Jo tvarkymo darbams jis siūlo skirti 1 mln. litų.

Seimo narys Arimantas Dumčius Kauno sukarinto priešgaisrinės apsaugos pastato fasado tyrimo darbų ir dažymo projektui įgyvendinti siūlo numatyti 2 mln. litų. Tiek pat lėšų jis prašo skirti Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos renovacijai, o 200 tūkst. litų - „Paparčio“ pradinės mokyklos remonto darbams užbaigti.

Viliasi įtikinti

Parlamentaras Donatas Jankauskas Kauno rajono, kuriame jis išrinktas į Seimą, Garliavos meno mokyklos pastato rekonstrukcijai užbaigti prašo skirti 3,9 mln. litų. D.Jankauskas teigė žinantis, kad kitų metų valstybės biudžetas bus įtemptas. Jis pabrėžė, kad jau senokai nebuvo teikęs panašių siūlymų. „Tačiau apsispręsti padėjo dvi priežastys. Viena – matant, kaip Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte yra išdėstyti prioritetai. Manau, toli gražu ne visur lėšos numatomos svarbiausioms sritims. Kita vertus, Garliavos meno mokykloje nuo 2008 metų, prasidėjus krizei, yra sustoję visi darbai“, - aiškino jis vildamasis, kad pavyks kolegas įtikinti skirti pinigų prašomoms reikmėms.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumui gerinti 5 apskrityse veikiantiems vertėjų centrams siūlo didinti finansavimą 165 tūkst. litų, o 308 tūkst. litų skirti LRT laidoms titruoti ir versti į gestų kalbą. Taip pat ji nori, kad tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti bei kitoms reikmėms būtų numatyta beveik 1,8 mln. litų. Iš jų – 100 tūkst. litų Jėzuitų provincijos pastatų Kaune tęstiniam finansavimui.

Atsipalaiduoti negalima

Seimo vicepirmininkės, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto narės Irenos Degutienės teigimu, kolegos kasmet gausiai registruoja savo siūlymus, kaip keisti valstybės biudžeto projektą. Ji pažymi, kad dažniausiai tokie siūlymai yra orientuoti į Seimo narių apygardų vienokių ar kitokių poreikių tenkinimą. Konservatorė pritaria, kad problemų šalyje yra labai daug, tačiau tik „kiemo interesų“ gynimas esą nėra tinkamas būdas jas spręsti. „Reikia turėti platesnį matymą ir mąstymą, neužimti populistinių pozicijų, esą kažkokiu būdu galima išspręsti tik savo apygardos problemas“, - tvirtino ji.

I.Degutienė stebisi, kad biudžeto pataisas teikia ir valdančiosios koalicijos atstovai. Jos nuomone, bent jau valdantieji turi turėti bendrą poziciją dėl biudžeto ir keliamų tikslų. Esą ir toliau svarbu laikytis finansinės drausmės, kad galėtume įsivesti eurą bei daliai žmonių kompensuoti krizinius „apkarpymus". Todėl parlamentarų teikiamus siūlymus dėl finansavimo skyrimo I.Degutienė vertina labai skeptiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"