Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimūnus mokys, kaip išvengti žabangų

 
2017 05 21 11:30
fotkes/thumb/57122_juknev1_RJ.jpg
fotkes/thumb/57122_juknev1_RJ.jpg Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei pusmetį dirbantiems Seimo nariams ketinama surengti Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymus. Parlamentarai, tarp kurių yra aštuonios dešimtys politikos naujokų, bus supažindinti su išorės grėsmėmis, gaus patarimų, kaip elgtis su jomis susidūrus.

Birželį, paskutinį pavasario sesijos mėnesį, Seimo nariams reikės paplušėti iš peties. Ir ne tik priimant įstatymus. Seimo nariai turės dalyvauti VSD pareigūnų vedamuose mokymuose. Seimo valdyba paragino iki ateinančio antradienio visas frakcijas apsispręsti, koks laikas būtų patogiausias mokymams rengti.

Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo, apie konkrečius terminus valdyboje nekalbėta, tačiau greičiausiai mokymai vyks birželį. „Gauti informacijos visada naudinga“, – paklaustas apie tokios iniciatyvos poreikį „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis prisipažino nepamenantis, kad kada nors anksčiau Seime būtų rengti panašūs mokymai. „Tarp „valstiečių“ daug politikos naujokų, matyt, tai ir paskatino norą tobulintis“, – spėjo G. Kirkilas.

Susitikimai naudingi

Aktyviausi mokymų idėjos šalininkai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai. Jo pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sakė labai teigiamai vertinantis šią iniciatyvą. „Šiemet ir kitąmet Seime bus priimama nemažai sprendimų, susijusių su nacionalinio saugumo dalykais, tad kad jie būtų optimaliausi, labai naudinga žinoti, kokia situacija“, – sakė parlamentaras.

Rasa Juknevičienė: „Seimo narius reikėtų ne mokyti, o konsultuoti, suteikti jiems informacijos. Net naujai išrinkti JAV senatoriai po kelis mėnesius konsultuojami saugumo klausimais.“

Parlamentaro nuomone, to net nereikėtų vadinti mokymais. „Tai būtų tam tikros informacijos, susijusios su išorės grėsmėmis, tendencijomis, išklausymas“, – teigė V. Bakas. Jis priminė, kad teisę dirbti su slapta informacija turi toli gražu ne visi Seimo nariai, todėl bazinių žinių apie saugumo dalykus turėjimas pravers visiems Seimo nariams. „Kiekviena proga susitikti su VSD, kitų specialiųjų tarnybų atstovais politikams yra naudinga. Tai suteikia daugiau skaidrumo, aiškumo vertinant vieną ar kitą situaciją“, – aiškino komiteto pirmininkas.

Mokosi ir JAV senatoriai

NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė prisiminė politikų mokymo klausimą kėlusi dar tuomet, kai VSD vadovavo Mečys Laurinkus (1998–2004 metais), bet jokios reakcijos į tokius pasiūlymus nesulaukdavo. „Seimo narius reikėtų ne mokyti, o konsultuoti, suteikti jiems informacijos“, – sakė politikė. Pasak jos, net naujai išrinkti JAV senatoriai po keletą mėnesių konsultuojami saugumo klausimais. „Žmonės gyvena erdvėje, kuri kartais yra visiškai kitokia negu realybė. Politikos naujokams tai suvokti ne visada paprasta. Tai matau iš mūsų komiteto patirties: naujokų žinios kadencijos pradžioje ir pabaigoje skiriasi kaip diena ir naktis“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Kadangi daugiausia informacijos apie geopolitinę situaciją, užsienio žvalgybų veiklą gauna NSGK ir Užsienio reikalų komitetas, ji sakė siūliusi, kad su tokiais duomenimis bent iš dalies būtų supažindinama frakcijų vadovybė. „Kad bent orientuotųsi, ko galima tikėtis einant į vieną ar kitą ambasadą, suvoktų kibernetinės aplinkos sudėtingumą, kaip apsisaugoti nuo informacijos nutekėjimo elektroninėje erdvėje“, – teigė NSGK vicepirmininkė. R. Juknevičienė pasakojo, kad jai būnant krašto apsaugos ministre buvo pradėti rengti nacionalinio saugumo kursai, kuriuose dalyvaudavo Seimo nariai, ministerijų darbuotojai bei pareigūnai. Anot politikės, kursai vyksta iki šiol, šiemet juose dalyvavo ir NSGK naujokai.

Komentarai santūrūs

Buvusio VSD vadovo, saugumo eksperto Gedimino Grinos teigimu, VSD privalo instruktuoti tik tuos asmenis, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija. „Ir nesvarbu, ar tai Seimo nariai, ar ne. Tai tiesiog rutininis VSD darbas, ir iš to daryti politikos negalima“, – pabrėžė jis. G. Grinos žodžiais, sunku spręsti, kokia gali būti visų Seimo narių instruktavimo potekstė. „Jie – suaugę žmonės, ir jei nedirba su slapta informacija, vargu ar galima juos mokyti, su kuo bendrauti, su kuo – ne. Tai sprendžia patys Seimo nariai. Tačiau pabrėžiu – VSD atsakomybė yra įslaptintos informacijos apsauga, visa kita – ne jos reikalas“, – sakė G. Grina. Jis priminė, kad Seime yra specialus komitetas – NSGK, kuris svarsto visus jautrius, su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus. Eksperto nuomone, NSGK turi prievolę patarti Seimo nariams, kaip elgtis, kai turima reikalų minėtais klausimais.

Anksčiau buvo skelbta, kad dėl tokių mokymų buvo susitarta pernai gruodį vykusiame Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir VSD vadovo Dariaus Jauniškio susitikime. Sausio mėnesį V. Pranckietis pažymėjo, kad VSD mokymai labai reikalingi, nes parlamentarams svarbu apsisaugoti nuo svetimų šalių nedraugiškų tarnybų daromos įtakos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"