TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šeimynų nykimo metas

2011 02 19 0:00

Pataisytas Šeimynų įstatymas, vaikų globėjams suteikęs "ugdymo proceso dalyvių" statusą, verčia juos atsisakyti pamestinukų globos.

Atkurtos Lietuvos laikais puoselėta tradicija tėvų paliktus vaikus ugdyti ne tik valdiškose įstaigose, bet ir šeimynose netrukus gali virsti atgyvena. Taip tvirtina šeimynų mamos, skaudžiai pajutusios prieš gerą pusmetį priimtų pataisų pasekmes. Svetimų vaikų auginimo naštą prisiėmusios moterys teigia likusios be socialinių ir finansinių garantijų.

Laikosi iš inercijos

Vieną pirmųjų mūsų krašte šeimynų įsteigusią, ne vieną dešimtį vaikų į savarankišką gyvenimą išleidusią ir dabar dar 10 pamestinukų Panevėžio rajone auginančią Gražiną Grigaliūnienę skaudina dabartinis jos statusas. "20 metų buvau šeimynos mama, dabar tapau vaikų ugdymo proceso dalyve", - piktinosi globėja. Už devynis globojamus vaikus (dešimtojo globa dar neįteisinta) drauge su vyru G.Grigaliūnienė kiekvieną mėnesį gauna 1800 litų, tačiau 600 litų privalo sumokėti "Sodrai". "Kadangi abudu esame pensininkai, "Sodrai" atitenka vieno mūsų pensija, antra lieka mums, tad pragyventi dar išgalime", - LŽ pasakojo G.Grigaliūnienė.

Anot jos, dėl itin varganų pajamų šeimynomis nebepasitiki bankai, jie nebeduoda net mažų paskolų. "Todėl šeimynos laikosi iš inercijos, jas išlaikome mes, pensininkai, o jaunų žmonių iniciatyvą kurti šeimynas užgniaužia pati situacija", - teigė G.Grigaliūnienė. Ji pabrėžė, kad pinigai, kuriuos ji gauna už vaikams dalijamą meilę, neatsispindi kaip atlygis už darbą, o įvardijami kaip parama šeimai. "Todėl pildydama dokumentus apie išleidžiamus pinigus kaskart jaučiuosi tarsi apvalgyčiau savo globojamus vaikus ar gyvenčiau iš jų malonės", - guodėsi moteris.

Siekia atsikratyti?

Palangoje prieš 20 metų šeimyną įkūrusi Janina Sirutienė įsitikinusi, kad pamestinukų reikalais įpareigotiems rūpintis valdininkams šie yra nereikalingas galvos skausmas, kurio norima kuo greičiau atsikratyti. "Manau, jei jie galėtų, suskubtų kuo greičiau pamestinukus išdalyti užsieniečiams, kad tik nereikėtų skirti valstybės pinigų jiems išlaikyti Lietuvoje", - pareiškė moteris. Tai, kad nebegauna konkretaus atlyginimo, kuris anksčiau priklausė nuo išsilavinimo, darbo stažo ir vaikų skaičiaus šeimynoje, palangiškę itin žeidžia. J.Sirutienė pinigų savo reikmėms turi tik todėl, kad gauna pensiją.

Paprašė likviduoti

Dėl minėto įstatymo pataisų be tiesioginių pajamų už darbą likusi biržietė Nijolė Vasiljeva paprašė likviduoti prieš devynerius metus įkurtą šeimyną. "Už šešis augintus pamestinukus per mėnesį gaudavau 819 litų. Daugiau kaip 300 litų buvau priversta mokėti "Sodrai", tad man likdavo vos 500 litų. Jie įvardyti kaip parama šeimynai. Šiuos pinigus leisdama savo reikmėms, kaskart jausdavausi kalta. Todėl nutariau vaduotis iš žeminančios situacijos, susiradau mokytojos darbą, pasilikau globoti dvi pamestinukes. Šeimynos mamos karjera baigėsi. Girdėjau, kad esu Lietuvoje ne vienintelė, pasiryžusi vaduotis iš įstatymų savivalės", - LŽ teigė N.Vasiljeva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"