TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šeimynų tėvus išvargino prievaizdai

2015 01 24 6:00
Parašas - Gražina ir Vidantas Grigaliūnai Panevėžio rajone įkurtoje šeimynoje šiuo metu augina 16 vaikų. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žadėjo dirbti taip, kad kasmet iš vaikų namų į šeimas ar šeimynas patektų apie 400 vaikų. Tačiau šeimynų tėvai įsitikinę, kad šie pažadai išsipildytų nebent tuo atveju, jei būtų sutramdyta prievaizdų funkcijas atliekančių ir gyvuoti šeimynoms dažniausiai tik trukdančių valdininkų armija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 9919 tėvų globos netekusių vaikų. Iš jų 3631 auga vaikų namuose, 5847 vaikus augina globą prisiteisę jų giminaičiai ar giminystės ryšiais nesusiję žmonės ir tik 451 vaikas auga šeimynose.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu šeimoje globojamam vaikui valstybė per mėnesį skiria 152 eurus, šeimynoje globojamo vaiko poreikiams skiriami 304 eurai. Vaikų globos namuose augančio vaiko išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja vidutiniškai 700 eurų.

Anot A. Pabedinskienės, trečius metus vykdoma vaikų namų pertvarka "pereina į aktyvią stadiją, todėl vis daugiau jų gyventojų pateks į šeimas ir šeimynas".

„To tikrai nebus, kol mes, šeimynų tėvai, už vaikų gerovę atsakingų specialistų būsime ujami. Dauguma šeimynų tėvų gali pateikti aibę pavyzdžių, kad valstybės institucijų prievaizdai daro viską, kad šeimynos nebūtų steigiamos, o brangiai kainuojantys valstybiniai vaikų globos namai toliau gyvuotų“, - LŽ teigė Žemaičių krašto šeimynų asociacijos vadovas, drauge su žmona penkis savo vaikus išauginęs bei 30 našlaičių į gyvenimą išleidusios šeimynos tėvas Vladas Gumuliauskas. Jam pritarė ir ne viena LŽ kalbinta šeimynų mama.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pripažįsta, kad vaikų globėjams iš tiesų keliami dideli reikalavimai, tačiau tokia kontrolė esanti būtina, o jie visi dirba tik vaikų labui.

Perdėtas akylumas

Nuo 1996-ųjų šeimynos tėvu tapęs V. Gumuliauskas tikino, kad Lietuvoje sunku būtų rasti šeimyną, dėl kurios nebūtų sukelta skandalo, kaip neva ji nesusidoroja su iškilusiomis problemomis ar net išnaudoja vaikus. „Tikrai galėčiau girtis, kad iš mano į gyvenimą išleistų 35 vaikų nė vienas netapo nusikaltėliu, nepateko į policijos akiratį. Tačiau ir mane valdininkai kaltino esant blogu tėvu. Reikėjo labai kietos odos, jog atsilaikyčiau prieš kaltinimus ar neduočiau kyšio, kad mane paliktų ramybėje“, - atvirai kalbėjo Šiaulių rajone, Naisiuose, vaikus globojantis vyras.

Jis teigė, jog po įnirtingos kovos su valdininkais už auginamų vaikų gerovę užsigrūdino, tad išrinktas Žemaičių krašto šeimynų asociacijos vadovu padeda kitoms šeimynoms, kad šios nebūtų sugniuždytos.

V. Gumuliauskas neslėpė, kad jo šeimyna buvo sulaukusi dešimčių komisijų, kurios atliko įvairiausius patikrinimus. „Neabejoju, kad valdininkai nemyli našlaičių, todėl netiki, kad mes jiems atiduodame visą savo meilę. Kaip vieną pavyzdžių galiu įvardyti jų reikalavimą, kad aš, 35 vaikų tėvas, lankyčiau bendravimo su vaikais kursus, kuriuos vedė teorinių žinių prisiskaitę žmonės. Vaikams gerokai daugiau naudos būtų buvę, jei tuo metu būčiau bendravęs su jais“, - sakė V. Gumuliauskas. Jis neabejojo, kad panašių kursų reikėtų tiems tėvams, iš kurių valstybė yra paėmusi vaikus, o jie ir toliau gimdo atžalas.

Įskaudintos mamos

“Klausytis paskaitų apie vaikų auginimą kviečiami daugelis šeimynų tėvų. Kitų šeimynų mamos man pasakojo išgirstus kursų organizatorių mokymus apie tai, kaip vaikus auginanti šeima gali būti sudaryta iš dviejų mamų ar dviejų tėčių“, - LŽ teigė Gražina Grigaliūnienė, su vyru Vidantu Panevėžio rajone įkurtoje šeimynoje šiuo metu auginanti 16 vaikų. Iš viso ši šeima į gyvenimą yra išleidusi per 30 vaikų.

G. Grigaliūnienė pasidžiaugė, kad pernai tapusi Panevėžio rajono garbės piliete ji tikrintojų nebesulaukia. „Valdininkai reikalaudavo, kad gyventume ne tikrą, o tarsi parodomąjį gyvenimą ir už viską atsiskaitytume pildydami šūsnis ataskaitų. Beje, neabejoju, kad tos mūsų ataskaitos buvo reikalingos tam, kad jas perrašinėdami valdininkai turėtų darbo“, - svarstė moteris.

Radviliškio rajone, Šaukėnuose, su vyru šeimyną globojanti buvusi ilgametė mokytoja Algė Stanislava Mačiulskienė taip pat save vadina perdėto valdininkų uolumo auka. „Su vyru esame užauginę tris savo vaikus, keturi našlaičiai vaikai užaugo mūsų šeimynoje, o dabar joje auga dar keturi vaikeliai. Deja, visiems mūsų išaugintiems globotiniams buvo nustatytas neįgalumas, dabar auginamiems taip pat jis neabejotinai bus nustatytas“, - sakė ji.

A. S. Mačiulskienė apgailestavo, kad vienas iš augintų vaikų turi psichikos negalią, dėl to yra pridaręs blogų dalykų, kurie ją, kaip nusižengusio vaiko globėją, yra atvedę į teisiamųjų suolą. „Tačiau man susidūrus su šiomis problemomis valdininkai ne tik nieko nepadėjo, bet ir pradėjo pulti mane kaip negebančią auginti ir auklėti vaikų“, - nuoskaudas liejo šeimynos mama. Ji teigė, kad šeimynos laimingai našlaičius augins tik tada, jei jaus valstybės, kuriai atstovauja vaikų teises ginantys valdininkai, paramą, o ne jų pastangas už „valdiškai“ atliktą darbą gauti atlyginimą.

Būtina užtikrinti tvarką

Panevėžio rajono merijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė LŽ neslėpė, kad specialistai, dirbantys vaikų teisių apsaugos srityje, galėtų paliudyti, kad tikrai nereti atvejai, kai globėjai Vaiko teisių apsaugos skyriuje pareiškia: „Dėkit mano globojamą vaiką kur norit, aš su juo nesusitvarkau ir nebeturiu jėgų toliau jo auklėti“. Ji pabrėžė, jog būtent tam, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, atrenkant globėjus jiems keliami išties gana dideli reikalavimai.

„O jau įsikūrusios ir gyvuojančios šeimynos tikrinamos norint sužinoti, kaip jose bendraujama, kaip laikomasi higienos ir kitokių reikalavimų“, - teigė I. Matuzevičienė. Ji įsitikinusi, kad šeimynų tėvai neturėtų piktintis jų pačių labui rengiamais seminarais, kuriose jie gauna reikalingų žinių. „Seminarai rengiami atsižvelgiant į nūdienos poreikius, juose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria šeimynos“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

I. Matuzevičienė patikino, kad ne tik šeimynų tėvai, bet ir vaikų teisių specialistai neabejotinai dirba vaikų labui, tad abipusis bendravimas turėtų būti grįstas vien geranoriškumu ir supratingumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"