TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sekasi, kai esi nepriklausomas

2013 12 19 8:00
Prof. F.Bukauskas beveik dvidešimt metų gyvena JAV, tačiau ir parvykdamas į gimtinę jaučiasi, tarsi važiuotų namo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Niujorko Ješiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledžo profesorius Feliksas Bukauskas iš savo patirties ir pokalbių su tokio pat likimo mokslininkais galėtų patvirtinti, kad išvažiuoti svetur nėra toks paprastas sėkmės kelias.

Nesunku būti tyrėju, neturinčiu savo laboratorijos ir dirbančiu kitam. Vis dėlto vienintelis sėkmės garantas Amerikoje ar kitur - būti nepriklausomam, turėti savo laboratoriją. Pereiti iš tyrėjo į šią poziciją sudėtinga, tačiau tik tada ima veikti visi kiti mechanizmai, susiję su finansavimu ar pensija.

Prof. F.Bukausko vadovaujama laboratorija - tarp pirmaujančių pasaulyje tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimuose. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, o juos sudarančių koneksino baltymų mutacijos atsakingos už daugelį įgimtų ligų. Šia tema tyrėjas publikavo per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Jis yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto JAV projektų vadovas ir vykdytojas. Šių metų Mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių mokslininkams laureatas nuolat kviečia į savo laboratoriją stažuoti ir Lietuvos tyrėjus.

50-mečiai emigrantai

Kauno medicinos instituto (KMI, dabar - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU) absolvento F.Bukausko mokslinė karjera klostėsi sėkmingai nuo pat pradžių. Keturiasdešimtmetis profesorius jau buvo dviejų valstybinių premijų laureatas. 1989 metais pradėjo eiti KMI prorektoriaus pareigas.

"Mokslininko sėkmė dažnai priklauso, kokioje laboratorijoje pradedi karjerą, kas jai vadovauja. Man šiuo požiūriu labai pasisekė, nes dar prieš baigdamas institutą pradėjau dirbti su prof. Jurgiu Brėdikiu, žymiausiu kardiochirurgu Lietuvoje ir tam tikra prasme - buvusioje Sovietų Sąjungoje, - pasakojo tyrėjas. - Esu dėkingas jam, kad suprato: jei nori ko nors naujo išmokti, nekenkia išvažiuoti svetur. Kandidatinę disertaciją rengiau Biofizikos institute Puščine prie Maskvos. Tyrėme širdies ritmo sutrikimų mechanizmus. Jau tada manėme, kad šiam procesui turi įtakos tarpląstelinė sąveika."

KMI mokslininko darbai sudomino Berno universiteto profesorių Robertą Weingartą ir 1990 metais jis pakvietė metus drauge padirbėti Šveicarijoje. Išvykdamas prof. F.Bukauskas neabejojo, kad grįš, tačiau taip susiklostė, kad per tą laiką jo ankstesnės pareigos KMI nebuvo išsaugotos, todėl stažuotė užtruko iki penkerių metų. Mokslininko žmona kardiologė Angelė Bukauskienė dirbo prof. J.Brėdikio vadovaujamoje kardiochirurgijos klinikoje ir nenorėjo prarasti specialybės, todėl liko Kaune. Su ja - ir jaunėlė dukra Indrė. Vyresnioji Gabija dvejus metus lankė Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje.

Prof. F.Bukauskas neslėpė, kad palaikydamas glaudžius ryšius su buvusia savo laboratorija matė, kokios problemos tuo laikotarpiu užgriuvo Lietuvos tyrėjus. 1995 metais lietuvis gavo pasiūlymą dirbti Ročesterio universitete JAV, o po dvejų metų buvo pakviestas į A.Einsteino medicinos koledžą Niujorke, vieną garsiausių medicinos mokyklų JAV. Nuo 1997 metų iki šiol ten dirba ir gyvena su šeima.

"Žmona galutinai atsisakė kardiologės pareigų, nors, man atrodo, pasiilgsta to darbo, - sakė mokslininkas. - Gydytojui iš Lietuvos Amerikoje sudėtinga. Reikia laikyti egzaminus, dar keleri rezidentūros metai. Žmona nusprendė, kad jai per vėlu. Vis dėlto išvažiavome penkiasdešimtmečiai. Dabar jos darbas laboratorijoje susijęs su ląstelėmis, molekuline biologija. Abi dukros baigė farmacijos studijas. Viena dirba CVS farmacijos tinkle, kita - ligoninėje."

Pastebėjo pirmieji

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dar Šveicarijoje mokslininkas pradėjo dirbti ląstelių lygiu. Tuo metu jau buvo žinoma, kad plyšinius kanalus tarp ląstelių formuoja specifinis koneksino baltymas. Vėliau paaiškėjo, kad šeši vienos ląstelės koneksino baltymai susijungę sudaro vadinamąjį puskanalį ir šeši - kitos ląstelės. Iš viso 12 koneksino baltymų suformuoja kanalą ir per tokį cilindrą, kaip aiškino tyrėjas, gali judėti tiek jonai, tiek didesnės molekulės. Jonų judėjimas atsakingas už elektrinį ryšį. Taip ląstelės yra elektriškai sujungtos. Pavyzdžiui, širdis sudaryta iš milijonų, gal net milijardų ląstelių, bet susitraukia sinchroniškai būtent dėl tarpląstelinių kanalų. Širdžiai nereikia, kad visos ląstelės pačios generuotų ritmą. Pradinis sužadinimas iš vadinamojo sinusinio mazgo plinta per širdį banga. Jei tų kanalų nebūtų, sužadinimas neplistų, nebūtų ir sinchroninio širdies susitraukimo.

Berno universitete prof. F.Bukauskas ėmėsi tirti, kaip greitai plyšinis kanalas atsiranda, suglaudus dvi ląsteles. Paaiškėjo, kad užtenka vos kelių minučių jam susiformuoti. Taip pat pastebėta, kad plyšiniuose kanaluose yra dviejų tipų reguliacija: greitieji vartai, jei ne visai uždaromi, yra liekamojo laidumo, ir lėtieji, visai uždaromi, vartai. Pirmą kartą duomenys publikuoti 1994 metais.

"Tada kai kas dar inertiškai manė, kad plyšiniai kanalai, kaip ir kiti joniniai kalcio, natrio, kalio kanalai, gali būti arba atidaryti, arba uždaryti. Naujas mokslo idėjas kartais ne taip lengvai priima, - sakė tyrėjas. - Tačiau dabar jau niekas neabejoja, kad plyšinius kanalus tarp ląstelių valdo jungties įtampai jautrūs greitieji ir lėtieji vartai."

Išimtys ir mutantai

Maždaug iki 1998 metų atsirasdavo vis naujų žinių apie koneksino baltymus. Buvo nustatyta visa koneksino baltymų šeima, 21 jos narys. Kai kurie koneksino baltymai gaminami tik širdyje, kai kurie - tik neuronuose, kiti - dar kito tipo ląstelėse. Jų savybės labai skiriasi, nes skiriasi ir struktūra. Plyšiniai kanalai egzistuoja visose ląstelėse. Yra tik dvi išimtys: spermatozoidai ir eritrocitai. Jei spermatozoidai turėtų plyšinius kanalus, jie negalėtų po vieną įeiti į kiaušaląstę. O eritrocitai susijungę negalėtų judėti siaurais kapiliarais.

Kai buvo suvokta koneksino baltymų struktūra, atsirado ir pirmieji pranešimai apie įgimtas ligas, susijusias su koneksino baltymų mutacijomis. Pasak prof. F.Bukausko, jei žinoma, kad vienas ar kitas koneksino baltymas atsakingas už konkrečios ligos atsiradimą, labai svarbu žinoti, kas atsitinka, kai jis mutuoja. Vienas baltymas sudarytas iš 300 aminorūgščių. Užtenka pakeisti vieną aminorūgštį, kad baltymo savybės drastiškai pasikeistų. Nebefunkcionuojantis plyšinis kanalas gali būti viena ligos atsiradimo priežasčių. Perpratus patį mechanizmą, lengviau ieškoti tinkamo gydymo.

Su anūkais Davidu ir Anželika po jų krikštynų. / Asmeninio albumo nuotrauka

"Viena pirmųjų mūsų tirtų koneksino 32 mutacija atsakinga už Šarko-Mari-Tuto ligą, periferinę nervų sistemos patologiją, kai sutrinka sužadinimo perdavimas nervais, pirmiausia galūnėse, ir žmogui pasidaro sunku valdyti rankas ir kojas, - pasakojo tyrėjas. - Kartu su Italijos mokslininku prof. Fabio Mammano iš Padujos universiteto tiriame dvi mutacijas, susijusias su kurtumu. Būtent koneksino 26 taškinės mutacijos, t. y. vienos aminorūgšties pasikeitimas kurioje nors vietoje, lemia, kad klausos ląstelės nebereaguoja į garsą. Sutrinka plyšinių jungčių funkcija, o per šias jungtis yra susijusios klausos ląstelių funkciją palaikančios ląstelės. Prieš kelerius metus kartu su Bonos universiteto profesoriumi Klausu Willecke publikavome straipsnį apie mutacijas, atsakingas už raidos sutrikimus, lemiančius veido struktūros pokyčius, netaisyklingą dantų išsidėstymą, kartais rankų ir kojų pirštų sulipimą, taip pat širdies ritmo sutrikimus. Mes tiriame koneksino 43 mutaciją, susijusią su šios ligos atsiradimu. Šiemet publikavome straipsnį apie prieširdžiuose gaminamo koneksino 40 mutaciją. Dėl jos ligoniams didžiausia problema - prieširdinė aritmija."

Kuo toliau, tuo daugiau sužinoma ligų, susijusių su koneksino baltymų mutacijomis. Tačiau dar yra nemažai įgimtų ligų, kai nežinoma, kuris baltymas už jas atsakingas.

Kasmet po vieną

Su Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriumi Henriku Pranevičiumi ir jo studentu Nerijumi Paulausku, dabartiniu prof. F.Bukausko doktorantu, pradėti darbai, susiję su plyšinių kontaktų modeliavimu. Kai susijungia du puskanaliai, iš viso susidaro ketveri vartai, kurie gali būti atidaryti arba uždaryti, ir tą procesą aprašyti darosi labai sunku, nes vieni atsidarę vartai veikia ir kitų pasiskirstymo potencialą. Suprasti, kas ten iš tikrųjų vyksta, reikėjo naujos teorijos.

"Sukūrėme modelį, tačiau jo nebeužteko, nes pats procesas sudėtingas, daugybės parametrų, - sakė tyrėjas. - Nusprendėme taikyti globaliojo optimizavimo metodus. Taip pradėjome bendradarbiauti su prof. Jonu Mockumi, pradėjusiu tuos metodus plėtoti Lietuvoje ir gal net buvusiu tarp pirmųjų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. JAV dirbantis jo sūnus sakė, kad prof. J.Mockus kviestas skaityti pranešimo garsiausioje pasaulyje investicinėje kompanijoje "Goldman Sachs" Niujorke. Globaliojo optimizavimo metodai ir buvo pradėti ieškant optimalaus sprendimo investuojant, optimizuojant investicijas, nes ten taip pat yra labai daug parametrų."

Bendradarbiavimo su Lietuvos mokslininkais rezultatas - keli publikuoti straipsniai įtakinguose tarptautiniuose leidiniuose. Naujausias darbas neseniai išspausdintas ""Biophysical Journal". Prof. F.Bukauskas palaiko glaudžius ryšius ir su kitais Lietuvos tyrėjais. Ypač produktyviai bendradarbiauja su LSMU Ląstelių kultūrų laboratorija, vadovaujama prof. Vytenio Arvydo Skeberdžio. Kartu atliekami tyrimai, paskelbta ne viena publikacija.

Prof. F.Bukauskas buvo V.A.Skeberdžio kandidatinės disertacijos vadovas. Buvęs studentas ir vėliau daugelį metų atvažiuodavo dirbti į prof. F.Bukausko laboratoriją Niujorke. Joje nuo 2000-ųjų kasmet kas nors stažuoja iš Kauno ar Vilniaus. Pirmoji buvo Biochemijos instituto mokslininkė dr. Audronė Kalvelytė. Prieš kelis mėnesius į Lietuvą grįžo KTU magistrantas Kęstutis Maciūnas.

"Buvome susitikę ir kartu nuvykome pas prof. J.Mockų į VU Matematikos ir informatikos institutą, - pasakojo Mokslo premijos laureatas apie pastarąjį apsilankymą Lietuvoje. - Susitikau ir su Biotechnologijos instituto mokslininkais. Manau, kad šis institutas - vienas geriausių Lietuvoje. Norime užmegzti ryšius su dr. Česlovo Venclovo vadovaujama laboratorija."

Kartu su su kolegomis iš LSMU Kardiologijos instituto dr. V.A.Skeberdžio laboratorijos. Keturi iš jų dirbo prof. F.Bukausko laboratorijoje Niujorke. / Asmeninio albumo nuotrauka

Atradimus daro žmonės

Beveik dvidešimt metų JAV dirbantis prof. F.Bukauskas džiaugiasi teigiamais poslinkiais Lietuvoje. Europos Sąjungos struktūriniai fondai sustiprino mokslo bazę, tačiau neišvengta, mokslininko vertinimu, disproporcijos skirstant lėšas. Daugiau dėmesio reikėjo skirti žmogiškiesiems ištekliams. Mokslinė įranga, žinoma, be galo svarbu, tačiau kai kur ji tebestovi nenaudojama ir nelabai žinoma, ką daryti su milijonus kainavusiais aparatais. Žmonėms išleisti pinigai būtų davę galbūt daugiau naudos.

"Pas mane atvažiavęs magistrantas gauna tokią stipendiją, kokia skiriama mūsų universiteto doktorantams, ir labai nesmagu, kai ją palygini su profesoriaus atlyginimu Lietuvoje, - kalbėjo prof. F.Bukauskas. - Reikėtų, manau, daugiau dėmesio skirti finansiniam mokslo žmonių aspektui, nes galų gale žmonės daro atradimus. Leiskite mokslininkams patiems spręsti, kaip panaudoti gautą finansavimą, ir patiems prisiimti atsakomybę. Nesuprantu, kodėl reikia laukti užsakytos aparatūros dvejus metus ar ilgiau, jei mokslinė įranga per tiek laiko pasensta?! Kitas dalykas - medžiagos. Užsakęs tyrimams reikalingą chemikalą gaunu jau kitą dieną. Lietuvoje kartais laukia net mėnesį. Lietuvos mokslininkams labai sunku dirbti ir dėl sudėtingo priėjimo prie literatūros. A.Einsteino medicinos koledžo biblioteka užsako beveik visus žurnalus, susijusius su medicina ar biotechnologijomis. Per kelias minutes susirasi straipsnį. Kolegos Lietuvoje priversti prašyti, kad nukopijuočiau ir persiųsčiau jiems reikalingą. Galėtų ne vienas, o keli universitetai kartu ar Lietuvos mokslo taryba išpirkti priėjimą prie tų žurnalų, nes tyrėjams būtina naujausia informacija. Ko dar Lietuvoje nesuprantu - kaip gali mokslo įstaigų darbuotojai oficialiai atostogauti du mėnesius?! Jei tiek atostogaučiau, grįžęs turėčiau viską pradėti iš naujo. Keista: kas nereikalinga, neigiama, pasiliko nuo sovietmečio."

Tarptautiniuose mokslo žurnaluose atsiranda vis daugiau publikacijų su lietuviškomis pavardėmis, tačiau jų vidurkiu tebesame, pasak prof. F.Bukausko, buvusių Rytų Europos šalių lygio. Nors materialinė mokslo bazė Lietuvoje iš tikrųjų pagerėjo, tai neatsispindi straipsniuose. Mokslo informacijos šaltiniuose dar nelabai matomas Lietuvos vardas. Reikėtų daugiau straipsnių, kuriuose lietuvis, dirbantis Lietuvoje, ir jo institucija būtų pagrindinėje pozicijoje. Visiems aišku, jei mokslininko pavardė yra paskutinė tarp autorių, idėja atsirado jo institute, čia atliktas svarbiausias darbas. Kuo daugiau tokių straipsnių deramai žymėtų ir Lietuvos mokslo raidą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"