TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Senatvės vargus lydi nesantaika

2008 03 29 0:00
A.Červinskaja gailisi pasirašiusi sutartį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilnietė pensininkė Antonina Červinskaja perleido savo butą tolimai giminaitei su sąlyga, kad ši ją išlaikys iki gyvos galvos. Dabar į aštuntą dešimtį įkopusi moteris lieja ašaras. Tačiau giminaitė aiškina, kad senutės priekaištai tėra jos draugių intrigų vaisius.

Po vyro mirties A.Červinskaja liko vieniša. Moteris gauna palyginti nemažą pensiją ir pati dar gali savimi pasirūpinti. Tačiau tam tikros pagalbos jai vis dėlto reikia.

A.Červinskaja kreipėsi į Vilniuje gyvenančią vyro sesers dukrą Svetlaną Bogdanavičienę. Šios ir kitų giminaičių sutikimu prieš beveik trejus metus buvo pasirašyta vadinamoji rentos sutartis. Ji

pagal visas taisykles patvirtinta notaro. Tačiau dabar A.Červinskaja gailisi padėjusi savo parašą. Sutartis dėl buto ir rūsio perleidimo įpareigojo S.Bogdanavičienę rūpintis senyva moterimi.

"Ji ne tik nesirūpino, bet ir mano pensiją atimdavo. Daiktus iš namų nešė", - neslėpė apmaudo pašnekovė. Pati S.Bogdanavičienė tikina, kad intrigas prieš ją rezga A.Červinskajos draugė Bronislava Šeršniova. "Ta moteris siekia, kad sutartis būtų nutraukta, butas parduotas, o senelė iškraustyta į prieglaudą. Pinigų už butą A.Červinskaja tikrai nematys", - sakė LŽ senutės giminaitė.

Vilniaus trečiasis apylinkės teismas nusprendė, kad nutraukti sutartį nėra pagrindo. Esą nerasta įrodymų, jog dabartinė buto savininkė senole nesirūpino. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes A.Červinskaja jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Moteris pakeitė buto durų spyną ir niekam jų neatidaro - baiminasi S.Bogdanavičienės apsilankymo. Į butą LŽ pateko tik atlydėtos B.Šeršniovos, kuria senutė pasitiki.

Tikina buvusi apgauta

A.Červinskaja LŽ tikino, kad minėta sutartis buvo sudaryta apgaule. Lietuvių kalbos beveik nemokanti moteris nebeprisimena visų sandorio aplinkybių. B.Šeršniova, dabar atstovaujanti savo draugei teisme, įrodinėja, jog A.Červinskaja net neturėjo savo sutarties egzemplioriaus. Kai dokumento prireikė kreipiantis į teismą, teko pasirūpinti dublikatu. B.Šeršniovos teigimu, S.Bogdanavičienė tebeturi kitus senutės dokumentus, net kompensuojamųjų vaistų pasą. A.Červinskaja esą privalėjo pasirūpinti nauja knygele. S.Bogdanavičienė prisipažįsta iš tiesų laikanti giminaitės dokumentus, tačiau aiškina, kad sutikimą tam davė pati senelė. Ji nerimavo dėl savo užmaršumo.

Į ligoninę - prievarta?

A.Červinskajai teko 24 dienas praleisti Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Ji tvirtina ten patekusi per prievartą. S.Bogdanavičienė atremia, kad senutę buvo būtina gydyti. Taip nusprendė jos gydytoja.

Šią istoriją gerai žinantys Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus (SPS) darbuotojai dėl A.Červinskajos esą prievartinio gydymo atsisakė kreiptis į teismą. Nors jie sutinka, jog priežasčių gydyti senyvą moterį ar pripažinti ją neveiksnia nebuvo.

Skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Kajėnaitė LŽ pasakojo, kad A.Červinskajos namuose lankėsi specialiai sudaryta komisija. Joje buvo ir psichiatras iš Vilniaus psichikos sveikatos centro. "Prisimenu tą atvejį. Žinoma, senyva moteris negali diskutuoti apie politiką. Tačiau ji sugeba susivokti, pasirūpinti savimi, atpažįsta žmones", - kalbėjo SPS vedėja Rasa Laiconienė. Komisija nenustatė jokių psichikos ligos simptomų, įsitikino, jog A.Červinskaja elgiasi ramiai, nekonfliktuoja su kaimynais.

S.Bogdanavičienė giminaitės būklę aiškina tuo, kad jai būna ir pablogėjimų, ir pagerėjimų. Esą A.Červinskaja kartais elgiasi visiškai adekvačiai, o kartais gali net valgį "pasūdyti" skalbimo milteliais. Taigi jai būtina nuolatinė priežiūra ir gydymas.

A.Červinskajos butas sutvarkytas. LŽ žurnalistus ji pasitiko pasipuošusi, susišukavusi. Tačiau kalbėdama moteris nuolat pravirkdavo. Psichiatrijos ligoninėje gydyta senutė teigė, kad dėl to jos fizinė sveikata tik pablogėjo. Ji esą buvo priversta kurį laiką apsigyventi pas B.Šeršniovą, o vėliau - gydytis įprastoje ligoninėje dėl sveikatos sutrikimų.

Ginčai dėl pensijos

Per teismo posėdžius S.Bogdanavičienė aiškino, kad tikrai rūpinosi senute - pirko jai maisto, vaistų. Ir dabar, nors pati pas A.Červinskają nebesilanko, per kitus giminaičius, kuriuos moteris sutinka įsileisti į butą, perduoda jai maisto. "Ji neturi pinigų. Kone visa pensija atitenka advokatui, o tai, kas lieka, pasiima B.Šeršniova", - sakė Svetlana. Kai A.Červinskaja pašte gaudavo pensiją, ji tik pasirašydavo, o pinigus esą paimdavo draugė.

Vėliau kurį laiką A.Červinskaja turėjo banko mokėjimo kortelę. Tokiu būdu gauti pensiją senutei patarė S.Bogdanavičienė. Kadangi garbaus amžiaus moteris nemokėjo naudotis kortele, pensijos pinigus iš bankomato imdavo Svetlana, o giminaitei esą duodavo labai mažą sumą.

S.Bogdanavičienė neneigė patarusi įsigyti kortelę. Ji tikino tai padariusi tik dėl to, kad B.Šeršniova negalėtų paimti A.Červinskajos pensijos.

S.Bogdanavičienė LŽ tvirtino, jog tai B.Šeršniova siekia nutraukti sutartį, nes nori įkalbėti draugę parduoti butą. Tada pinigus ji esą pasisavintų, o senute atsikratytų. "B.Šeršniova jau siūlė važiuoti ir į pensioną, net į Baltarusiją, iš kurios A.Červinskaja išvyko būdama ketverių ir dabar ten nieko nebeturi", - dėstė moteris.

Tačiau 35 metus notare dirbanti Janina Girnienė LŽ patikino, kad tokiais atvejais parduoti butą nėra paprasta. "Jei notaras mato, jog tai vienintelis senyvo žmogaus būstas, jis ne tik tikrina, ar sumokėti pinigai pateks būtent į to asmens sąskaitą, bet ir gali kreiptis dėl veiksnumo nustatymo", - pažymėjo teisininkė.

Badavo ar ne

Teisme S.Bogdanavičienė pateikė parduotuvių čekius. Jie rodo, kiek ir kada buvo pirkta maisto ar kitų prekių. Zanavykų gatvės daugiaaukštyje gyvenančios kaimynės patvirtino, kad sutikta Svetlana sakydavo einanti pirkti produktų giminaitei.

Tačiau B.Šeršniova tikino, jog senutė net šiukšlių dėžėse rausdavosi ir ieškodavo maisto. Atėjusi į svečius A.Červinskaja dažnai valgydavo pietus, bet jos draugė tuomet nė neįtarė, kad moteris badauja. Tiesa, anot B.Šeršniovos, iškilo aikštėn, kai A.Červinskaja apalpo jos namo kieme. Draugė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. "Atvykę gydytojai man pasakė, kad ji nualpo dėl organizmo išsekimo", - aiškino B.Šeršniova. Kaimynai teisme paliudijo, jog A.Červinskaja atrodė labai sulysusi.

Prielaidos piktnaudžiauti

Sudarant turto perleidimo sutartis su vienišais senukais pažeidimų tikimybė yra palyginti didelė. Tai pripažįsta ir R.Laiconienė. Tačiau konkrečių piktnaudžiavimo atvejų ji nežino. Dažniau būna, kai senyvus žmones stengiamasi paguldyti į psichiatrijos ligonines, nors šie visiškai sveiko proto.

Garbaus amžiaus asmenys ne visada linkę kreiptis į teismus, nes dažnas jų neišgali sumokėti advokatui už paslaugas. "Žinoma, senyvas žmogus gali pasirašyti tokią sutartį nesuprasdamas, ką iš tiesų pasirašo. Tačiau jei asmuo veiksnus, niekas nieko čia padaryti negali. Jis atsako už tai, ką daro", - LŽ sakė R.Laiconienė.

Įstatymas numato galimybę nutraukti sutartį, jei kuri nors viena šalių nesilaiko įsipareigojimų. Tačiau faktą, kad žmogumi deramai nesirūpinta, įrodyti sunku.

Palaikyti silpnesnįjį

Vadinamosios rentos sutartys sudaromos detaliai numatant, kokius patarnavimus buto gavėjas turi atlikti. Būtina aptarti ne tik maisto ar vaistų klausimus, bet ir, pavyzdžiui, sąlygas nuvežti senyvą žmogų į bažnyčią.

J.Girnienė prisiminė atvejį, kai senukas kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, nes vonioje jį maudydavo vyras. Vyriškos rankos senoliui pasirodė per šiurkščios, jis norėjo, kad paslaugą suteiktų moteris. Teismas pareiškėjo prašymą patenkino. "Manau, teismas visada palaiko silpnesnįjį. Jei žmogus apsigalvojo, kas gi čia tokio? Juk prižiūrėti asmenį reikia iš humaniškų paskatų, o ne dėl to, kad gausi butą", - įsitikinusi notarė.

Galbūt tuo metu, kai senyvas žmogus pasirašo sutartį, jį su nekilnojamojo turto gavėju sieja geriausi santykiai. Tačiau vėliau jie gali pablogėti. Atsisakyti priežiūros įmanoma.

Notarė prisiminė atvejį, kai į ją kreipėsi rentos sutartį sudarę asmenys. Pas J.Girnienę su senuku atėjusi moteris pareiškė norinti nutraukti sutartį. Senuką ji prižiūrėjo kartu su vyru, tačiau šis mirė. Moteris teigė, kad jai vienai per sunku užtikrinti visas sutartyje numatytas sąlygas. Sutartis buvo nutraukta. Šioje situacijoje, pasak notarės, minėta moteris pasielgė išties humaniškai.

Tačiau pasitaikė ir kitokių pavyzdžių. Vienas butas buvo perleistas dviem asmenims. Po seno žmogaus mirties vienas jų panoro, kad antrasis atsisakytų savo dalies, nes esą beveik nieko nedarė. Taigi akivaizdu, jog ne visi pasiūliusieji savo pagalbą pirmiausia galvoja ne apie tai, ką duoda, o apie tai, ką gauna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"