TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Senelio krepšelis" turėtų palengvinti senatvę

2006 06 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Sužinoję, kad senelių namai nuo liepos 1-osios pasirengę imti vieno procento mokestį nuo ten apgyvendinsimų senelių turto, garbaus amžiaus žmonės susirūpino, ar jie nebus pasmerkti gyvenimo saulėlydį sutikti skurde ir vienatvėje

Seneliai, psichikos ligoniai ir kiti žmonės, kuriems reikalinga ilgalaikė medicininė ir socialinė priežiūra, apsisprendę gyventi senelių namuose bei įvairiuose pensionuose, nuo liepos 1-osios juos priglaudusioms įstaigoms kas mėnesį turės sumokėti po vieną procentą nuo turimo turto vertės. Tai numato naujasis Socialinių paslaugų įstatymas.

Žmonės svarsto, kad nuoroda mokėti procentą nuo turimo turto globos įstaigas skatins apgyvendinti kuo daugiau turtingų senų žmonių. Baiminamasi, kad visą gyvenimą varganai gyvenę ir turtų nesusikrovę seni žmonės dėl to negalės tikėtis deramos paramos ir priežiūros.

Mero rankose

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas LŽ teigė, kad šiuo metu Lietuvos socialiniame gyvenime stinga tvarkos. Socialinių paslaugų teikimo klausimas vis dar neišspręstas.

"Yra taip, kad vienos savivaldybės turi valstybės išlaikomus senelių namus, o kitos tokius namus yra įsteigusios pačios ir jiems išlaikyti eikvoja savo biudžeto lėšas. Gerai, jei savivaldybė turi supratingą ir jautrų merą, kuriam rūpi steigti senelių namus. Deja, yra ir tokių merų, kurie tvirtina, kad senelių namų nereikia, o senelių gerovė - pačių senelių reikalas", - teigė Sysas. Jis apgailestavo, kad dėl tokio merų požiūrio seneliai pakiekami likimo valiai, gyvena ir kenčia vieni.

Valstybė prisiims naštą

Pasak Syso, nuo liepos 1-osios įsigaliosiantis Socialinių paslaugų įstatymas turėtų savivaldybes įpareigoti labiau rūpintis globos įstaigų kūrimu, nes jų išlaikymo naštą prisiims valstybė. Parlamentaras tvirtino, kad panašiai, kaip moksleivį į mokyklą lydi "moksleivio krepšelis", taip ir globos įstaigoje apgyvendintam seneliui bei kitam neįgaliajam pagal jo ligos pobūdį ir sunkumą numatytas savotiškas "senelio krepšelis". Šie pinigai bus skiriami iš valstybės lėšų.

Sysui gerai žinoma, kad globos įstaigose šiuo metu trūksta vietų, todėl sudaromos norinčiųjų į juos patekti eilės. Globos įstaigose apgyvendinti žmonės privalo joms atiduoti 80 proc. savo gaunamos pensijos, 20 proc. jie gali naudoti savo nuožiūra. Dalį jų gyvenimo globos įstaigoje apmoka valstybė.

"Mūsų šalyje yra visai nemažai senų žmonių, turinčių pakankamai turto, iš kurio jie patys gali susimokėti bent už dalį jiems teikiamų paslaugų. Taip būtų taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, reikalingi daugybei kitų sričių",�- teigė Sysas.

Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad naujoji situacija, kai turtingi seneliai už jų išlaikymą mokės daugiau, tiek valstybei, tiek verslininkams suteiks galimybių steigti daugiau globos įstaigų ir tai išspręs senelių priežiūros problemą.

Mokės tik labai turtingi

Viena iš naujojo įstatymo rengėjų - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracios departamento Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė teigė, kad po vieną procentą nuo savojo turto turės mokėti tik labai turtingi seneliai, turintys didžiulius namus arba valdantys daug žemės, naudojamos verslui.

"Jei senelio, siekiančio apsigyventi globos įstaigoje, name gyvena ir daugiau registruotų asmenų, nuo jo turto vieno procento mokestis nebus imamas", - užtikrino Buivydaitė.

Turtingųjų mažai

Skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad ir dabar senelių namuose gyvena santykinai labai mažai turtingų senelių. Patirtis rodo, kad jie patys samdosi prižiūrėtojus arba prižiūrėtojais pasirūpina jų vaikai. Tad priėmus naująjį įstatymą, pagal kurį valstybė skirs pinigų vadinamajam "senelių krepšeliui", norima pasirūpinti varganais seneliais ir tuo, kad būtų įsteigta kuo daugiau jiems skirtų socialinės priežiūros įstaigų. Įtraukiant į eilę norinčiuosius apsigyventi senelių namuose, pirmiausia bus įvertinama žmogaus sveikatos būklė, gebėjimas gyventi savarankiškai, tik po to pagal atitinkamas metodikas bus skaičiuojamas turtas. Tad priimant į senelių namus turtinė asmens padėtis anaiptol nebus svarbiausia.

Savarankiško gyvenimo namai

"Kurdami šį įstatymą svarstėme galimybę, kad jį priėmus Lietuvoje, kaip ir visame išsivysčiusiame pasaulyje, pradės kurtis pagyvenusių žmonių savarankiško gyvenimo namai. Juose žmonės galės gyventi po vieną ir bus aptarnaujami socialinių darbuotojų bei kito personalo. Už šias paslaugas mokės valstybė, galbūt kiek prisidės ir tie seneliai, kurie turės iš ko", - teigė Buivydaitė. Ji pabrėžė, kad numatytas procento mokestis už turtingesnių senelių priežiūrą globos įstaigose anaiptol neverčia senelių šioms įstaigoms atiduoti savąjį turtą. Tai, ką žmonės užgyveno, galės užrašyti bei palikti kam panorėję, tačiau, kol gyvens atitinkamose globos įstaigose, nuo turimo turto privalės mokėti vieno procento mokestį.

"Manome, kad seneliams apsigyvenus globos įstaigose, likę tušti jų namai gali būti išnuomoti ir mokestis globos namams tuomet būtų sumokėtas iš nuomos kainos. Procentą už tėvų priežiūrą gali mokėti jų vaikai, kuriems greičiausiai ir liks globos įstaigose apsigyvenusiųjų turtas", - teigė Buivydaitė.

Iš atokių vienkiemių

Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė LŽ pasakojo, kad po vieną procentą būtų galima imti tik iš kokių trijų šiuo metu Panevėžio rajono globos įstaigose gyvenančių ar į juos norinčių patekti žmonių turto. Likusieji turto, nuo kurio pagal sudarytus normatyvus būtų galima imta procento mokestį, tikrai neturi. Todėl vedėja įsitikinusi, kad naujasis įstatymas bent Panevėžio rajono senukų tikrai nenuskriaus.

"Žmogaus turto vertė labai priklauso ir nuo to, kokioje Lietuvos vietoje jis gyvena. Mūsų senukai paprastai į globos namus ateina iš atokių vienkiemių. Ten esantis jų turtas vertinamas pigiai", - teigė Paškevičienė. Pasak jos, paskaičiavus pagal specialius normatyvus paaiškėjo, kad viename didžiausių miestelių Panevėžio rajone - Ramygaloje - esančių vidutinio dydžio namų normatyvinė vertė yra mažesnė nei 23 tūkstančiai litų. Tad tokį namą turinčiam seneliui, apgyvendintam globos įstaigoje, vieno procento sumos nuo šio savo turto vertės tikrai nereikės mokėti.

Skyriaus vedėjos teigimu, senelių turimas turtas apskaičiuojamas pagal specialias kompiuterių programas, tai atlieka savivaldybių darbuotojai, jokių turto vertintojų seneliai samdytis neprivalo.

Prieš metus turėtas turtas

"Skaičiuojamas tas turtas, kurį žmogus turėjo prieš metus iki pareiškė norą apsigyventi globos įstaigoje. Tad jei savąjį turtą jis bus padovanojęs prieš kelias dienas ar mėnesį, į tai nebus atsižvelgta", - teigė Paškevičienė.

Pasitelkus Registrų centro duomenis, bus atsižvelgta, kokia žmogaus turimų pastatų, žemės, vandens telkinių vertė. Žmogus pats privalės nurodyti, kiek turi transporto priemonių, vertybinių popierių, santaupų. "Banko sąskaitų patikrinti negalime, nepatikrinsime ir jo sukauptų vertybių", - teigė Paškevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"