TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šengeno erdvės pranašumai džiugina ne visus

2007 11 20 0:00
Kai Lietuva įsilies į Šengeno erdvę, nauja tvarka Lenkijos ir Latvijos pasienyje neišvengiamai palies dalį pasieniečių - jiems kils grėsmė netekti darbo. Juolab kad nebeliks kelių dešimčių pasienio postų, į kuriuos investuota milijonai litų.
Egenijaus Naikelio nuotrauka

Jau gruodžio 22-ąją vykstant į bet kurią Europos Sąjungos (ES) šalį Lenkijos ir Latvijos pasienyje nereikės pateikti pareigūnams dokumentų. Nauja tvarka neišvengiamai palies dalį pasieniečių - jiems kyla grėsmė netekti darbo. Juolab kad neliks kelių dešimčių pasienio postų, į kuriuos investuota milijonai litų.

Europos Parlamentas jau pritarė siūlymui išplėsti Šengeno erdvę - priimti į ją devynias naujas ES nares, tarp jų ir Lietuvą. Telieka sulaukti Europos Vadovų Tarybos palaiminimo, o ji ketina posėdžiauti gruodžio 12-13 dienomis.

Patikrinimo postai Lenkijos ir Latvijos pasienyje turėtų išnykti šių metų pabaigoje. Nuo tada juose niekas netikrins sieną kertančių asmenų dokumentų - iš vienos valstybės į kitą automobiliai galės važiuoti net nestabtelėdami. Taip pat ir krovininiai. Jų eilės Lenkijos ir Latvijos pasienyje keldavo didžiulį galvos skausmą įvairioms mūsų šalies institucijoms.

Be priežiūros neliks

Ne kartą reformuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinė kiek ilgesnę kaip 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos sieną saugo nuo to momento, kai iš čia pasitraukė sovietinė kariuomenė. Rinktinės dėmesio centre iki šiol buvo abu pagrindiniai šalies sausumos vartai į Europą - Lazdijų ir Kalvarijos sienos perėjos.

"Atvėrus sienas nuo šių metų pabaigos nė viename, nė kitame poste mūsų pareigūnai nebedirbs, nes nebus dokumentų patikros. Tačiau tai nereiškia, kad paliksime pasienį be priežiūros. Liks viena Kalvarijos užkarda, jos pareigūnai stebės situaciją pasienyje ir vykdys kitas užduotis", - LŽ sakė VSAT Lazdijų rinktinės vadas Vidas Mačaitis.

Pertvarkyti savo darbą pagal naujus reikalavimus rengiasi ir VSAT Šiaulių rinktinė. Pasak jos vado Vytauto Dabulskio, per ES vidaus sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolė supaprastinama, tačiau drauge plečiamas bendradarbiavimas su Latvijos sienos apsaugos, policijos ir muitinės tarnybomis - pereinama prie bendrų veiksmų planavimo ir koordinavimo. Tam turėtų praversti steigiami kontaktiniai punktai. Vienas jų nuo šių metų pradžios jau veikia Saločių ir Grenctalės poste.

Darbo bus visiems?

Nemažai dokumentus tikrinančių pasieniečių baiminasi, jog liks be darbo. "Jau gavau įspėjimo lapelį, kad gruodžio pabaigoje bus panaikintas mano etatas - vyksta reorganizacija. Nežinau, ar turėsiu galimybę dirbti toliau. Kalbamės su kolegomis, bet ir juos kankina nežinia", - LŽ pasakojo vienas Kalvarijos pasienio poste dirbantis marijampolietis. Jis prasitarė jau pradėjęs ieškoti kito darbo.

Tai, jog 209 Lazdijų rinktinės pareigūnams įteikti įspėjimai apie galimą atleidimą iš darbo, LŽ patvirtino jos vadas. "Tai dar nereiškia, kad juos atleisime", - teigė V.Mačaitis. Pasak jo, kiek mažiau negu trečdalis visų rinktinės pareigūnų bus perkelti dirbti į kitas užkardas. Mat dabar Lazdijų rinktinė kontroliuoja ne tik Lietuvos ir Lenkijos sieną, bet ir dalį Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities pasienio. Ten kaip tik stiprinama apsauga. "Dalis Kalvarijos poste dirbančių žmonių liks, tik gal jau eis kitas pareigas. Kai kuriems pasiūlysime net aukštesnes pareigas, nes šiuo metu rinktinėje yra apie 15 proc. laisvų etatų. Todėl esu įsitikinęs, kad nė vienas žmogus nebus atleistas nepasiūlius jam kito darbo", - tikino V.Mačaitis.

Panašiai LŽ kalbėjo ir VSAT Šiaulių rinktinės, kuri kontroliuoja daugiau kaip 600 kilometrų Lietuvos ir Latvijos sienos ruožą, vadas. Pasak V.Dabulskio, keletą metų naujų žmonių nebuvo priimama į darbą, todėl susidarė nemažai neužimtų etatų. Per reorganizaciją jie bus siūlomi tiems darbuotojams, kurių etatai naikinami. "Nuo kitų metų papildomai steigiama aukštesnių kategorijų pareigybių, tad atitinkamą išsilavinimą turintys pareigūnai galės dalyvauti atrankose ir gauti aukštesnes pareigas. Todėl masinio atleidimo iš darbo neturėtų būti", - tvirtino V.Dabulskis. Anot jo, baigus Šiaulių rinktinės reorganizaciją veiklą pradės naujas padalinys - Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius. Užkardose jis turės savo poskyrius, kuriuose dirbs šiuo metu dokumentus pasienio postuose tikrinantys pareigūnai.

Kainavo nemažai

Lietuvai prisidėjus prie Šengeno erdvės Latvijos pasienyje neliks beveik dviejų dešimčių pasienio postų, o Lenkijos pasienyje - dviejų, Lazdijų ir Kalvarijos. Į juos investuota ne viena dešimtis milijonų litų. Vien 30 hektarų užimantis Kalvarijos postas šalies biudžetui kainavo apie 40 mln. litų.

"Turime tik pasienio užkardų pastatus. Kalvarijos ir Lazdijų pasienio postų statiniai priklauso Pasienio kontrolės punktų direkcijai. Jai visus ir grąžinsime, sau pasiliksime tik nedideles patalpas. Kas su jais bus daroma - jau ne mūsų reikalas", - aiškino VSAT Lazdijų rinktinės vadas.

Kaip teigė VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnai, panaikinus kontrolę prie valstybės sienos kur kas mažiau investicijų pareikalavę kilnojami ir stacionarūs kontrolės nameliai, taip pat tie, kurie turi radijo ryšio įrangą ir kurie nėra ant važiuojamosios kelio dalies, bus naudojami laikinos kontrolės atkūrimo atveju. Ant važiuojamosios kelio dalies stovinčius pastatus teks nugriauti, o kitas eismą ribojančias kliūtis - panaikinti.

Ūkinės veiklos perspektyva

Kad kai kurie milijonus kainavę statiniai pasienyje gali būti nugriauti, neneigė ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šatkauskas. Tačiau jis aiškino, kad kalbėti apie milijoninių investicijų sulaukusių statinių pasienyje ateitį - per anksti.

"Kol kas neparengta ir Vyriausybei tvirtinti nepateikta koncepcija, kas ir kaip tuose punktuose bus daroma", - sakė jis. Anot R.Šatkausko, aišku tik tai, jog visi keliai pasienio poste turi būti įrengti taip, kad automobiliai netrukdomai galėtų važiuoti per valstybės sieną. Tačiau drauge dar turi likti galimybė bet kuriuo metu esant reikalui atnaujinti patikrą.

"Tolesnis punktų pastatų ir infrastruktūros likimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimo. Be to, parengtą koncepciją reikės derinti su kaimynėmis - Lenkija ir Latvija, kad vėliau nekiltų kokių nors nesusipratimų. Gali būti, jog kai kurie statiniai bus išnuomoti, kiti - parduoti, tam tikrą jų dalį teks nugriauti", - kalbėjo R.Šatkauskas.

Pasak jo, Lietuvai tapus visateise Šengeno sutarties dalyve ir iš pasienio postų pasitraukus pasieniečiams, jų patalpos ir teritorijos praras pasienio kontrolės posto statusą. Jis riboja galimybę verstis kokia nors ūkine veikla. Vien dėl šios priežasties Kalvarijos poste iki šiol stovi nenaudojamos beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpos, kuriose iki 2004 metų gegužės dirbo muitininkai. "Mes jas saugome, o kai tik atsiras galimybė, ten galės būti plėtojama ūkinė veikla", - aiškino R.Šatkauskas.

Vieni kuria viziją, kitiems - tas pat

"Esame pasirengę prašyti, kad dalis atlaisvintų pastatų Kalvarijos pasienio poste būtų perduota savivaldybei. Ten įrengtume turizmo informacijos centrą, nes kol kas jo nei pasienyje, nei kiek toliau nėra", - LŽ sakė Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis.

Jo teigimu, toks centras galėtų teikti išsamią informaciją ne vien apie regioną, bet ir apie visą Lietuvą: kur galima apsistoti, papietauti, ką apžiūrėti. Mat Lietuvos ir Lenkijos sieną kerta daug turistų, tačiau nei pasienyje, nei gretimuose miestuose jie neužsibūna - važiuoja iki Kauno ar Vilniaus.

"Ten galėtų būti įkurtas ir koks nors viešbutis keliautojams, maitinimo įstaiga. Ne tik turistams, bet ir sunkvežimių vairuotojams. Dar galėtų būti įsteigtas autoservisas. Gal prekybos centras. Tik jokiu būdu ne gamybos įmonė. Tai turi būti paslaugų centras, orientuotas į važiuojančiųjų poreikius", - dėstė V.Plikaitis.

Kalvarijos savivaldybės teritorijoje liks tušti ir Trumpalių užkardos pastatai. Nuošaliau nuo visų gyvenamųjų vietovių esančiame komplekse ketinama įkurti Marijampolės apskrities priklausomybės ligų centrą. Tam jau pritarusi apskrities regioninės plėtros taryba. "Pastatai ten rekonstruoti ir šiuolaikiški, tereikia juos pritaikyti konkrečioms reikmėms", - pabrėžė Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius.

Pasvalio rajono, kuriame yra Saločių pasienio postas - vienas didžiausių Latvijos pasienyje, meras Artūras Gegužinskas LŽ teigė, jog savivaldybė neturi minčių, kaip būtų galima panaudoti Saločių pasienio postą ir jo infrastruktūrą. "Šalia yra ir nakvynės namai, ir maitinimas organizuotas. Net kitokių paslaugų sistema sukurta, tad nemanau, kad savivaldybei reikėtų tokio nemažo statinio. Vargu ar ten būtų kuriama kokia įstaiga, veikiau pastatai galėtų tapti kokio nors verslo objektu", - kalbėjo A.Gegužinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"