TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seniausias Lietuvos aerodromas - nesutarimų gniaužtuose

2008 06 30 0:00
Ateityje S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome mažajai aviacijai gali tekti susispausti.
LŽ archyvo nuotrauka

Įsisenėjusios pjautynės dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pasiekė apogėjų: mažų mažiausiai dvi interesų grupės susigrūmė, norėdamos užvaldyti 200 hektarų žemės plotą, esantį prie pat Kauno centro.

Jeigu kalbėtume iš esmės, Aleksoto aerodromas dabar merdi. Tačiau Kauno miesto taryba įkvėpti jam gyvybės šiuo metu irgi yra nepajėgi, nes dėl minėtų finansinių grupių spaudimo yra suparalyžiuota ir vilkina galutinio sprendimo priėmimą.

Aviatoriai prieš investuotojus.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą valdo su tokia pat iškaba veikianti viešoji įstaiga, priklausanti Kauno miesto savivaldybei.

Dar 1915-aisiais įsteigtam aerodromui Aleksote priklauso nemenkas turtas - 200 hektarų žemės, įvairūs aviacinės paskirties statiniai. Vis dėlto jau ne vienus metus viešoji įstaiga nevykdo jokios aktyvios veiklos. Tačiau tai niekam iš esmės nebuvo įdomu iki pat praėjusių metų pavasario, kai buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas viešai prabilo apie investuotojus, norinčius atgaivinti aerodromą ir jo teritorijoje įkurdinti viešbučius, golfo laukus, futbolo aikštes, ledo areną, kavines. Nurodytas ir investicijų dydis - 200 mln. litų, ir pageidautinas žemės plotas - 70 hektarų. Tiesa, šie investuotojai niekada nebuvo aiškiai įvardyti.

Iškart po to užvirė tikra košė - kilo diskusijų, jos trunka iki šiol. Vis mėginama išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti apleistasis aerodromas, kokią veiklą jis turėtų plėtoti. Aviatoriai tvirtai įsikabinę savo pozicijos - aerodromas turi išlikti nedalomas ir toliau atlikti savo pagrindinę funkciją: vykdyti su aviacija susijusią veiklą. Sąžalynu virtusi teritorija pilotų nebaugina. Anot jų, krūmus bet kada galima iškirsti. Gindamiesi nuo "įsibrovėlių", esą besigviešiančių puikioje vietoje esančios žemės, aviatoriai kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Ir šis triūsas nenuėjo perniek. Departamentas, pasvėręs S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo vertingumą, įrašė jį į Paveldo objektų sąrašą.

Aleksoto gyventojai prieš aviatorius

Aerodromo apylinkių gyventojai šįkart (o taip Lietuvoje nutinka nedažnai) stojo investuotojų pusėn. Aleksoto bendruomenė yra įsitikinusi, jog dalį didžiulės, nenaudojamos teritorijos tikrai galima būtų panaudoti ne tik aviacinei, bet ir rekreacinei veiklai. Tokią poziciją palaiko ir VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo valdyba. Tiesa, čia vertėtų paminėti įdomią smulkmeną - tiek Aleksoto bendruomenei, t. y. seniūnijai, tiek viešosios įstaigos valdybai vadovauja tas pats žmogus - Liukrecija Navickienė.

Kauno miesto savivaldybės vadovai bandė sutaikyti susipykusias šalis - aerodromo teritorijoje veikiančius aviatorius ir aerodromo direktorių su viešosios įstaigos valdyba bei Aleksoto bendruomene. Deja, kol kas apie taikos sutartį nekalba nei vieni, nei kiti.

Gali būti, kad neturėdami kitos išeities Kauno miesto tarybos nariai nuspręs atleisti direktorių bei valdybą ir parinkti naujus kandidatus į šiuos postus. Realu ir tai, jog iš postų bus pašalinti tik vienos šalies atstovai.

Aviatoriai irgi kuria planus

VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromui vadovauja Eugenijus Raubickas. Direktorius sako, kad yra parengti du projektai, skirti aerodromo teritorijai bent iš dalies sutvarkyti. Pagal vieną jų norima atstatyti Susisiekimo ministerijai priklausantį angarą, Lietuvos aeroklubo angarą ir aerostotį. Pagal antrąjį projektą aerodrome žadama atnaujinti pakilimo takus, sutvarkyti teritoriją. Ar Europos Sąjunga finansuos šiuos sumanymus, paaiškės rudenį.

"Savo pareigas atlieku. Aerodromas veikia, yra pagal galimybes sutvarkytas", - tvirtino E.Raubickas. Vis dėlto, pripažino jis, dabartinė viešosios įstaigos valdyba palaiko aerodromo, kaip rekreacinės zonos, idėją, o tai nėra priimtina aviatoriams. "Todėl aš negaliu dirbti su valdyba, o ji su manimi", - sakė aerodromo direktorius.

Dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo ateities jo vadovas buvo nepalenkiamas: objektas turi išlikti nepakitęs, nes šiuo metu jam priklausančios žemės paskirtis yra aviacinė. Jis labai abejojo viešosios įstaigos valdybos bei Aleksoto bendruomenės geranoriškumu. "Kas gali garantuoti, kad futbolo aikštė ar golfo laukas po penkerių metų nevirs gyvenamuoju daugiabučiu? Nes pritarus rekreacinės zonos idėjai teks keisti žemės paskirtį. Kartą tą padarius, pakartoti procedūrą bus jau nepernelyg sudėtinga. Net neabejoju, kad prie daugiabučio aerodromas tikrai nederės ir reikės jį uždaryti", - nuogąstavo E.Raubickas.

Jis atmeta ir nuolatines Aleksoto bendruomenės pretenzijos dėl neva pernelyg triukšmingai skraidančių lėktuvų. E.Raubicko tvirtinimu, aerodromas Kaune veikia beveik šimtmetį, todėl jo veikla gyventojų nebeturėtų stebinti ir piktinti.

Aviatorių pozicija

Aviacijos entuziastas Zenonas Vegelevičius tvirtino, kad korumpuoti Kauno valdininkai ieško įvairių būdų, kaip "išparceliuoti" vertingą aerodromo žemę. "Statybų įkarštis vėsta, susidomėjimas žeme menksta, tačiau tokio dydžio sklypo, ir dar netoli miesto centro, urbanizavimo pagundai vargiai kas pajėgus atsispirti", - taip šį interesų konfliktą komentavo Z.Vegelevičius.

Jis neabejojo, kad aerodromą išsaugoti būtina, nes būtent čia prasidėjo Lietuvos aviacijos istorija. Į Kauno aerodromą iš žygio per Atlantą turėjo grįžti lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, iš jo į užsienį išvyko Juozas Urbšys, buvo sukonstruotas ir į orą pakilo pirmas lietuviškas lėktuvas. Anot jo, tokiame kontekste galima suprasti ir tikrąsias nepasitenkinimo E.Raubicku priežastis. "Direktorių norima atleisti iš pareigų, nes tai žmogus, kuris paiso įstatymų, jiems nenusižengia", - įsitikinęs Z.Vegelevičius.

Jam antrino Kauno aeroklubo vadovas Algimantas Žentelis. Pasak jo, viešosios įstaigos valdyba yra užsibrėžusi tikslą atsignybti dalį aerodromo žemės bei perduoti ją verslininkams. "Valdybos vadovė yra politikė. Jos vyras taip pat žada dalyvauti rinkimuose. Kas gali paneigti, jog gavę galimybę aerodromo teritorijoje statyti pastatus verslininkai už tai neatsidėkos?" - samprotavo A. Žentelis.

Jo tvirtinimu, dviprasmiškų minčių kelia verslininkų noras investuoti ne į pačią aviaciją ar aerodromo atgaivinimą, o į visai su aviacine veikla nesusijusių pastatų statybas. Pasak A.Žentelio, visiems yra gerai žinomas toks žemės nusavinimo modelis: skyręs pinigų objektui įrengti, verslininkas vėliau įsiteisina nedidelį gabalėlį žemės, o dar vėliau išplečia jo ribas. "Prie aerodromo jau pastatė mokslo ir technologijų parką "Technopolį". Tai yra akivaizdžiausias pavyzdys, kaip nuo aerodromo galima atkąsti dalį teritorijos", - sakė A.Žentelis.

Kauno aeroklubo vadovas stebėjosi, jog greta aerodromo yra net keletas apleistų pastatų, tačiau jie nesudomina nė vieno investuotojo. "Verslininkų ar įstaigos valdybos tikslai gali atrodyti kilnūs. Bet juk ir vietoj Gedimino pilies galima įrengti daugiabutį - kodėl to niekas nedaro? Atsakymas aiškus - objektas per daug vertingas. Toks yra ir aerodromas. Į jį nusitaikiusiųjų norai gana akivaizdūs - žemė", - sakė A.Žentelis.

Valdybos pozicija

VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo valdybos pirmininkė L.Navickienė sakė, kad aviatorių norai yra suprantami - toliau šeimininkauti aerodrome niekieno netrukdomiems. Tačiau, anot jos, aerodrome šiuo metu yra netvarka: nemokami mokesčiai už įvairių oro transporto priemonių pakilimą bei nusileidimą, teritorija netvarkoma, už renginius surenkamos pernelyg mažos lėšos, yra atsiradę neaiškių skolų, direktorius nėra pateikęs savo veiklos plano, nepasirašo darbuotojų pareigybinių nuostatų. Dabartinio vadovo neūkiškumą, L.Navickienės teigimu, atskleidė Vidaus auditas bei savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos išvados.

Valdybos pirmininkę piktino, jog E.Raubickas, pats būdamas aviatorius, kartu atstovauja savo vadovaujamai įmonei: "Tai akivaizdus viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. Argi kitu atveju aviatoriams nereikėtų aerodromui mokėti mokesčių? Argi Kauno aeroklubas galėtų aerodromo teritorijoje veikti pagal sutartį, kuri naudinga tik aeroklubui? - retoriškai klausė L.Navickienė ir pridūrė: - Pakilimo takai apleisti, pinigų iškirsti krūmams nėra, įrengta keletas nelegalių angarų, esami statiniai neremontuoti."

L.Navickienė teigė, jog visuomeniniais pagrindais dirbanti valdyba yra suinteresuota aerodromo atgaivinimu. Tam reikėtų sukurti jo veiklos planą, numatyti priemones, kaip pasiekti tikslą. Be to, aerodromas turi tapti tvarkinga, visuomenei naudinga teritorija. Tam, kad į aerodromą atvyktų turistai iš kitų šalių, reikėtų įrengti tualetus, kempingą, kavinę. Šiuo metu, pasak L.Navickienės, aerodromo teritorijoje galima važinėtis dviračiais, gyvena benamiai šunys, ganosi ožkos.

Aerodromo valdyba yra pateikusi prašymą Kauno miesto savivaldybei skelbti atvirą konkursą eiti direktoriaus pareigas, nes dabartinis vadovas nevykdo valdybos nurodymų, yra įsivėlęs į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, be to, į dabartinį postą yra patekęs be konkurso.

Tačiau ir E.Raubickas galėtų išsaugoti kėdę, jeigu, kaip sakė L.Navickienė, "įvykdytų tai, ką pavedė valdyba: pasirašytų pareigybines nuostatas ir atsiprašytų manęs už šmeižtą".

Garantijų išties nėra

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas, domėjęsis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo perspektyva, LŽ sakė, jog šiuo metu nėra jokių garantijų, kad kuri nors šalis, ateityje susitarusi su vietos ar valstybės valdžia, nesugalvos pakeisti žemės paskirties ir pastatyti joje sau naudingų statinių. "Aviatoriai taip pat prašo suteikti jiems teisę aerodromo teritoriją naudoti pagal panaudos sutartį. Kam jiems to reikia? Ar tai nėra aplinkybė, suteiksianti galimybę aviatoriams patiems susitarti su verslininkais ir už tai gauti atlygį?" - svarstė Kauno tarybos narys.

Jo manymu, tvirtų garantijų, kad kuri nors iš aerodromo likimu susidomėjusių pusių elgsis sąžiningai ir neignoruos viešojo intereso, nėra. "Mano nuomone, geriausia būtų sulydyti aviatorių ir bendruomenės idėjas, o politikai turėtų numatyti, kuriose aerodromo vietose ir ką galima statyti, kad tai ne trukdytų lakūnams, o, priešingai, - pasitarnautų jiems. Svarbus ir naudos kauniečiams aspektas", - įsitikinęs K.Mikėnas.

Jo nuomone, politikų suinteresuotumą aerodromu įrodo ne vienas faktas. Pavyzdžiui tai, kad savivaldybės Antikorupcijos skyriaus pirmininkas, naudojęsis aviatorių paslaugomis, nurodinėjo viešosios įstaigos valdybai, kokius sprendimus priiminėti ir ką kviestis į posėdžius.

"Įmonė šiuo metu dirbti negali. Tai akivaizdu", - konstatavo tarybos narys. Anot K.Mikėno, vienas iš būdų, kaip išspręsti konfliktą - sprendinius numatyti bendrajame plane, kurio pakeitimo procedūros nėra paprastos, todėl iš dalies apsaugo nuo galimo politikų piktnaudžiavimo. Geriausia būtų nusamdyti bendrovę iš šalies, ir ši parengtų galimybių studiją, iš kurios matytume, kaip aerodromas turėtų atrodyti ateityje, ką ten galima statyti, ko ne ir pan.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"