TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Senjorų metams baigiantis

2012 12 28 7:34
Karilės Levickaitės ir Povilo Sigito Krivicko nuotraukos/Konferencijos pranešėjai (iš kairės) L.Thapa (Nepalas), P.S.Krivickas (Lietuva) ir Oleksandras Sidorenka (Ukraina).

Baigiasi 2012-ieji, kurie Europos Sąjungoje (ES) buvo paskelbti Aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Tačiau nesibaigia su šia tematika susiję reikalai - ir linksmesni, ir liūdnesni.

Tenka norom nenorom valdžiai ir jaunesnei visuomenei vis dažniau atsigręžti į pagyvenusius žmones, nes jų sparčiai daugėja. Lietuvoje šiuo metu kas penktas gyventojas jau yra sulaukęs 60 metų arba vyresnis. Manoma, kad iki 2050-ųjų ES valstybėse 65 metų ir vyresnių žmonių dalis padidės dviem trečdaliais, o perkopusiųjų aštuonias dešimtis - vos ne dvigubai. Dėl to "kalta" tobulėjanti medicina ir į gera vienodėjančios gyvenimo sąlygos, nors jas ir yra gerokai prismaugusi pastaroji finansų krizė. Todėl Europos Komisija skatina atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių aktyvų ir sveiką senėjimą.

Man maloniau skamba žodis "amžėjimas", nors jo kol kas nepalaiko kalbininkai. Ne tokie seni laikai, kai jie nepritarė ir kaliošams, siūlė juos tautiškai vadinti purvabridžiais, arba futbolą - kojaspardžiu, o televiziją - toliamačiu. Šį angliškojo "ageing" (age - amžius) vertinį esu paskelbęs spaudoje ir eteryje, kai Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" deleguotas per trejų metų kadenciją buvau Europos organizacijos "AGE Platform Europe" Administracinės tarybos narys. Juk kur kas maloniau ne niūriai "senti", o tiesiog ramiai pamažu "amžėti" nuo pat gimimo dienos.

Geriau pažinkime vieni kitus

Pirmąją gruodžio savaitę tarptautinės organizacijos padėti pagyvenusiems žmonėms "HelpAge International" iniciatyva į jaukų ir nedidelį vakarinės Vokietijos miestą Osnabriuką susirinko konferencijos dalyviai iš 25 pasaulio valstybių, esančių keturiuose žemynuose. Jie atstovavo organizacijoms, kurioms rūpi didėjančios amžėjimo problemos. Tarp jų yra ir tarptautinės asociacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" (GIP) lietuviškasis padalinys, kuriam vadovauja Karilė Levickaitė.

Per platų tarptautinį tinklą GIP perduoda savo patirtį posovietinėms šalims. Taip GIP tampa tiltu tarp Rytų ir Vakarų tobulinant psichikos sveikatos priežiūrą, gerinant asmenų, kamuojamų dvasinės negalios, gyvenimo kokybę, skatinant jų socialinę integraciją bei apsaugant ir užtikrinant jų, kaip visaverčių piliečių, žmogaus teises. Organizacija stengiasi daryti poveikį politikai reformuojant psichikos sveikatos priežiūros sistemą; padeda stiprinti psichikos sveikatos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas.

"Mūsų organizacijos tikslas - padėti abiem visuomenės pusėms - sveikiesiems ir neįgaliesiems - pažinti vieniems kitus, griauti mitus ir prietarus, atvirumu nugalėti baimę, neleisti žeminti neįgalių žmonių ir pažeidinėti jų teisių", - konferencijos dalyviams sakė psichologė K.Levickaitė.

Plakatas kviečia: "Šok kartu - lik žvalus." Šokių vakaras visiems, kam per 50.

Savanorystės nauda

Kita mūsų nedidelės delegacijos narė Daiva Žiuramskaitė, VšĮ "Tarptautinis darbo kontaktų tinklas" direktorė, aktyviai skatina senjorų savanorystę. Ji neabejoja, kad, lygindami Vakarų europiečių ir Lietuvos pagyvenusių žmonių aktyvumą, rasime didžiulių skirtumų. "Neįsivaizduoju, kad lietuviai patys parašytų laišką seminaro organizatoriams ir keliautų į užsienį jame dalyvauti. Kasdieniame gyvenime skirtumai taip pat akivaizdūs. Šveicarės, kurios į mūsų seminarą buvo atvykusios iš mažo miestelio, neaugina anūkų, o renkasi į seminarus apie vyną, sūrius, sveiką gyvenimo būdą. Jos - linksmos, neužsidariusios tarp keturių sienų", - sakė D.Žiuramskaitė.

Mažo Italijos miestelio senjorų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos, kurią pavadino "Laiko banku". Vienas bendruomenės narys nemokamai taiso batus, kitas jam už tai sutvarko sugedusį elektros prietaisą. Į tokius savotiškus mainus yra įsitraukęs ir gydytojas, kuris veltui  konsultuoja už tai, kad bendraamžis nupjauna žolę prie jo namo. D.Žiuramskaitė yra įsitikinusi, kad senjorų savanorystė - tai integracijos į visuomenę galimybė.

Panašios nuomonės laikosi Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas Petras Ruzgus. Jis apgailestauja, jog daugelį pagyvenusių žmonių Lietuvoje reikia paskatinti, kviesti, kad įsitrauktų į veiklą. Nemažai jų, anot P.Ruzgaus, kiaurą dieną mieliau sėdi prie televizoriaus ir stebi serialų herojų išgyvenimus. Tai lemia ne tiek finansinė žmonių padėtis, kiek įsisenėję įpročiai. Vis dėlto gerų iniciatyvų, vienijančių ir įtraukiančių senjorus į aktyvią veiklą, esama ir Lietuvoje. Jau keletą metų "Pagyvenusios moters veiklos centro" Kauno skyriaus narės savanoriškai rūpinasi silpnos sveikatos bendraamžiais.

Kaip paveikti anūkus?

Osnabriuko konferencijoje, kurios rengimo didžiausia našta teko Vokietijos "HelpAge Deutschland" skyriui, nemažai kalbėta apie jaunesnių generacijų ir senjorų bendradarbiavimą.

Tai kur skirtingų kartų sąlyčio taškai? Pirmasis jų yra tas, kad gyvename tuo pačiu laiku - tą pačią minutę ir valandą. Todėl  savitarpio supratimo ir laimės būti drauge turime siekti visi be išimties. Tam mus turi jungti bendri tikslai, bendri pomėgiai, bendra atjauta. Ne tik jaunimo senimui, bet ir senimo jaunimui, kuris dažnai jaučia sielos tuštumą dėl patyrimo ir nuovokos stokos. Gal iš to patrakėliškas svaiginimasis ne tik alkoholiu, rūkalais, narkotikais, bet ir bukinančia trankia "bumčikų" muzika, kuri kelia agresiją, naikina smegenų ląsteles, sekina intelektą bei menkina klausą? O kai svaigalai susijungia su beprotišku automobilių greičiu, "laimime" pirmąją vietą Europoje pagal santykinį automobilinių mirtininkų skaičių. Argi tai neturėtų būti senelių lemtingo poveikio anūkams tema?

Vyresni žmonės vienaip ar kitaip tebėra diskriminuojami visoje Europoje. Tačiau Lietuvoje, kaip teko pasakyti savo pranešime šių eilučių autoriui, viena šlykščiausių diskriminacijos formų - teroras prieš kaimo senukus. Girti chuliganai ypač terorizuoja vienišus našlius arba našles tomis dienomis, kai jiems atnešamos pensijos.  Policijos nuovados kone kasdien gauna pranešimų iš senolių, kurie tampa telefoninių sukčių aukomis.

Senasis Osnabriukas.

Būtinas specialus JT dokumentas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija prasideda straipsniu "Žmogaus orumas". Jame pabrėžiama: "Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti. Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinę ir psichinę neliečiamybę." Ši chartija remiasi analogišku dokumentu, kurį prieš šešis dešimtmečius priėmė vos įsisteigusios Jungtinės Tautos. Daugelį metų jos Aukščiausiojo komisaro žmogaus teisėms Ženevoje esančioje įstaigoje Plėtotės ir ekonomikos bei socialinių reikalų departamento vadovas yra amerikietis tarptautinės teisės specialistas Craigas Mokhiberis. Jo nuomone, atėjo laikas parengti pasaulinę JT konvenciją, specialiai skirtą pagyvenusių žmonių teisėms įtvirtinti. Šiai idėjai visų konferencijos dalyvių vardu pritarė organizacijos "HelpAge Deutschland" direktorius Michaelis Buente, "HelpAge International" centrinės būstinės Londone patarėjai - Bridget Sleap, Chrisas Roles'as ir Kenas Bluestone'as, Tanzanijos atstovas Josephas Mbatia, Nepalo visuomenės veikėja Lily Thapa, airis Robinas Websteris.

Suprantama, naujoji konvencija palies ir Lietuvą, kaip JT narę. Jai įgyvendinti reikės didelės kantrybės, atkaklumo, nepamirštant ir valstybės turimų svertų (pirmiausia - Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų). Pagyvenusių žmonių nebegalima vadinti mažuma. Todėl vyresnieji turėtų aktyviau reikšti savo pilietinę valią veiksmingomis demokratinėmis priemonėmis - burtis į visuomenines organizacijas, sumaniai dalyvauti rinkimuose.  

D.Žiuramskaitė įteikia kalėdinę dovanėlę svečiui iš Tanzanijos J.Mbatia, greta - K.Levickaitė.

Kilimandžaras Vilniuje

Pasaulio sveikatos organizacija dar 1998 metais sveiką amžėjimą yra pavadinusi procesu, kuris apima mokymąsi visą gyvenimą, ilgesnį darbo laiką, vėlesnį išėjimą į pensiją ir aktyvumą jau ją gaunant, sveikatą stiprinančią bei palaikančią veiklą. Aktyviai gyvenant sulaukus vyresnio amžiaus ir ilgiau pasiliekant darbo rinkoje, ne tik pagerėja asmeninė gyvenimo kokybė. Tada ir valstybei tenka mažesnė socialinės rūpybos bei pensijų sistemos našta. Mūsų šalyje tai ypač aktualu, nes Lietuvos ir Vakarų Europos šalių pagyvenusių žmonių buitis gerokai skiriasi. Daugelis mūsų senjorų jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi, o Vakarų europiečiai ir po aštuoniasdešimties aktyviai leidžia laisvalaikį, buriasi į bendruomenes, atranda naujų pomėgių, kuriems anksčiau neturėjo laiko.

Tačiau kartais mes pernelyg dejuojame pamiršdami, jog pasaulyje esama kraštų, kur daugeliui pagyvenusiųjų pensijomis nė nekvepia. Apie tai pasakojo kelioms dienoms po konferencijos į Vilnių užsukęs psichiatras iš Tanzanijos daktaras J.Mbatia. Pensijas jo šalyje gauna tik buvę valstybės tarnautojai. Kaimo žmonės, kurių yra trys ketvirtadaliai iš 44 mln. šalies gyventojų, jokių pensijų nemato. Tanzanijos senolius gelbsti stiprūs gentiniai ryšiai, kai drauge gyvena kelių kartų atstovai ir vieni kitiems nuoširdžiai padeda.

Daktarui Josephui labai patiko susitikimai su Lietuvos gyventojais ir pats Vilniaus miestas, nors ir smarkiai apsnigtas. Paklaustas, ar tenka jam matyti sniegą savo šalyje, kuri yra karštojoje pietryčių Afrikoje, svečias atsakė, jog tik tada, kai būna netoli Kilimandžaro kalno su snieguota viršūne. Mes pajuokavome, jog kaip tik šiuo metu Kilimandžaro sniegas atvyko į Vilnių pasitikti savo kraštiečio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"