TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sensacingi kaltinimai subliūško

2012 11 07 7:44
V.Račkauskas/Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Teismas netrukus atvers baudžiamąją bylą, kurioje buvę ir esami aukšti policijos pareigūnai kaltinami neatlikę tarnybos pareigų, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir suklastoję dokumentą. Iš pradžių buvo užsimota apkaltinti juos nuslėpus informaciją apie Drąsiaus Kedžio rengimąsi žudynėms Kaune.

Prieš Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą šio mėnesio viduryje stos buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvęs viršininkas Tomas Ulpis, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biure (LKPB) tebedirbantys skyriaus viršininkas Emilis Damukaitis, operatyviniai darbuotojai Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metų lapkričio 4 dieną Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir netrukus perduotas Generalinei prokuratūrai (GP). Tyrimą atliko iš GP Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento (PD) Imuniteto valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų sudaryta grupė.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Žydrūnas Radišauskas LŽ anksčiau yra minėjęs, kad įtariamaisiais nesėkmingai bandyta padaryti LKPB viršininką Algirdą Matonį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.  

Skandalas kilo pernai rudenį, kai policijos generalinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio giminaitis, dukart teistas Mindaugas Žalimas viešai pareiškė esąs slaptas policijos informatorius, iš anksto pranešęs apie D.Kedžio planuojamas žudynes Kaune. Tačiau pareigūnai, anot M.Žalimo, į jo perspėjimus nereagavo. Liudytojas taip pat apkaltino pareigūnus galbūt pradanginus 70 tūkst. dolerių, kuriuos D.Kedys esą ketino panaudoti slapstydamasis.

Erlendo Bartulio nuotrauka/2009-ųjų spalio 5 dieną Kaune įvykdyta dviguba žmogžudystė ilgam sukrėtė visą šalį.

Informacija buvo abstrakti

Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų spalio 5 dieną. Tų pačių metų rugsėjo 16-ąją M.Žalimas apsilankė PD ir kreipėsi į savo dėdę A.Stončaitį. Tačiau giminaičio papasakota istorija policijos generalinio komisaro pavaduotojo nesudomino, nes kriminalinius įvykius kontroliavo V.Račkauskas. Tačiau jis M.Žalimo neišklausė, tai padaryti nurodė tuomečiam LKPB viršininko pavaduotojui T.Ulpiui.

Šis tyrėjams aiškino, jog išklausęs M.Žalimą "neturėjo pakankamai informacijos, kad rengiamasi nužudyti žmones, o tiesiog buvo minimi pedofilijos byloje esantys asmenys - Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas, asmuo vardu Aidas, teisėjas". Ar buvo įvardyta teisėjo pavardė, T.Ulpis teigia neprisimenantis, tačiau suprato, apie kurį teisėją konkrečiai kalbama, nes tai buvo girdėjęs viešoje erdvėje. Be to, M.Žalimas esą pasakė, kad visa tai žino iš savo pažįstamo Raimundo Ivanausko, kuris galbūt buvo D.Kedžio bendrininkas.

"Iš M.Žalimo supratau, kad jis D.Kedį pažinojo, tačiau jo telefono numerio nežinojo ir artimesnio kontakto su juo nepalaikė", - tyrėjams sakė T.Ulpis, prisimindamas pirmąjį susitikimą su M.Žalimu. T.Ulpio teigimu, tai buvo vienintelis jų susitikimas, apie kurį jis informavo PD vadovybę.

M.Žalimas yra viešai pareiškęs, kad su T.Ulpiu buvo susitikęs ir žudynių išvakarėse, pranešęs apie D.Kedžio planuojamą nusikaltimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius teigia, kad T.Ulpis su E.Damukaičiu pas jį apsilankė 2009 metų rugsėjo 17 dieną ir pranešė, kad kalba suksis apie D.Kedžio dukters galimo tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo bylą. Į kabinetą buvo iškviestas šią bylą tada tiriantis prokuroras Nerijus Bieliauskas. T.Ulpis pareiškė turįs informacijos, kad D.Kedys rengiasi įsigyti šaunamąjį ginklą. PD pareigūnams buvo pasakyta visa tai išdėstyti raštu. Kitą dieną į Vilniaus apygardos prokuratūrą pristatytame rašte jokių pavardžių arba versijų, kokiam nusikaltimui galbūt ruošiasi D.Kedys, nebuvo.

Teismas leido klausytis D.Kedžio telefono pokalbių, nors vadinamojoje pedofilijos byloje jis turėjo nukentėjusiojo statusą. Tačiau teismas nepatenkino prokuroro prašymo vykdyti D.Kedžio sekimą.

"Iki žudynių Kaune T.Ulpis nei skambino, nei teiravosi, nei informavo apie taikytų priemonių rezultatus", - teigė R.Jancevičius.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka/V.Račkausko pasirašytas atsakymas tapo pagrindu pareigūnams pareikšti kaltinimus.

Ar klausėsi pokalbių?

Bene daugiausia klausimų teismui turėtų kilti aiškinantis, kaip PD operatyvinės tarnybos kontroliavo D.Kedžio telefono pokalbius.

Jei tikėtume LKPB skyriaus viršininku E.Damukaičiu, jis pats asmeniškai užsiėmė tokia kontrole iki 2009 metų spalio 1-osios - tądien pareigūnas išėjo tėvystės atostogų ir pokalbių kontrolę perdavė savo pavaldiniui D.Sinkevičiui.

Abu kaltinamieji teigia, jog išklausius D.Kedžio pokalbius jiems nekilo jokių abejonių, kad kaunietis rengiasi nusikaltimui.

Tačiau šių pareigūnų parodymuose esama dalykų, galbūt bylojančių apie jų tarnybinį nusižengimą. D.Sinkevičius prisipažino po žudynių Kaune T.Ulpio nurodymu perklausęs D.Kedžio pokalbius. Ar tai reiškia, kad bent dalis jų nebuvo laiku išklausyti? Tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas taip pat tikina, kad prokurorai darytų pokalbių įrašus perklausė tik po tragedijos.

Kaltinimai dėl šturmo

Praėjus kelioms valandoms po žudynių Kaune T.Ulpis pavaldiniams įsakė atvežti M.Žalimą į Vilnių. Pakeliui šis pareigūnams pareiškė žinantis sodo namelį, kuriame gali slapstytis D.Kedys.

PD sudaryta žudynių tyrimo grupė, kuriai vadovavo V.Račkauskas, į pagalbą pasitelkė "Arą". Naktį antiteroristinių operacijų rinktinės pareigūnai šturmavo Pavilnyje esantį namelį, tačiau įtariamojo neaptiko. Surengta pasala rezultatų taip pat nedavė, tad šią įtariamojo paieškos priemonę teko nutraukti. Pareigūnai iš namelio pasiėmė tris krepšius, kurie, M.Žalimo teigimu, priklausė D.Kedžiui. Beje, tuo pačiu metu, kai buvo šturmuojamas namelis, D.Kedžio paieška vyko ne tik Kauno apylinkėse, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

Sodo namelį Pavilnyje pareigūnai šturmavo remdamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu - teismo sankcijų tokiems veiksmams nereikėjo. Tačiau įstatymas reikalauja, kad apie tai vėliau būtų informuotas prokuroras, šiam privalu nedelsiant kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją ir minėtiems veiksmams gauti sankciją. Vienas žudynių tyrimo pagrindinių organizatorių T.Ulpis apie sodo namelio šturmą "pamiršo" informuoti prokurorus, tad dabar yra įtariamas tarnybiniu nusižengimu.

Bene grėsmingiausi kaltinimai šioje byloje yra pareikšti dėl dokumento galimo suklastojimo. Mat Kauno apygardos prokuratūra buvo išsiuntusi GP paklausimą ir prašė nurodyti, kas policijos pareigūnams žinoma apie žudynes. E.Damukaičio rengtas ir V.Račkausko pasirašytas atsakymas tapo pagrindu pareigūnams pareikšti kaltinimus. T.Ulpio teigimu, V.Račkauskas įsakė atsakyme visiškai neminėti M.Žalimo pavardės ir jo pasakotų istorijų. Šiuo atveju teismas privalės spręsti, ar informacijos nepateikimas yra dokumento klastojimas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka/T.Ulpis tyrėjams aiškino, jog išklausęs M.Žalimą "neturėjo pakankamai informacijos, kad rengiamasi nužudyti žmones".

Parodymai vertinami kritiškai

M.Žalimas yra viešai pasakojęs, esą informaciją apie rengiamas žudynes išdėstė ne tik T.Ulpiui, bet ir V.Račkauskui. O iškart po žudynių T.Ulpis jį iš pakaunės neva parvežęs į Vilnių. M.Žalimas teigė, kad sodo namelyje rastuose krepšiuose buvo apie 70 tūkst. dolerių. Jie vėliau esą nežinia kur dingo. Tačiau šių teiginių per apklausas tariamas policijos slaptas informatorius nepatvirtino. M.Žalimo parodymai buvo tikrinami net pasitelkus melo detektorių, tad kai kurie ankstesni teiginiai sukėlė abejonių, nes neatitiko faktinių aplinkybių.

"M.Žalimo parodymų tikrumą vertiname tiek, kiek juos patvirtina tyrimo metu surinkti faktai. Neatitikimus tarp liudytojo ir įtariamųjų parodymų turėtų vertinti teismas", - įsitikinęs prokuroras Ž.Radišauskas.

M.Žalimas atviravo, kad su D.Kedžio draugu R.Ivanausku, kuriam yra pareikšti kaltinimai dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti keturis žmones, susipažino kalėdamas. 2005 metais grįžęs iš įkalinimo įstaigos apsigyveno Kaune, R.Ivanauskas jam padėjo išsinuomoti butą ir įsikurti. Tų pačių metų pabaigoje M.Žalimas susipažino ir su D.Kedžiu, abu sportuodavo ir kartu leisdavo laiką. D.Kedys jam neva ir papasakojo apie savo dukrą, nurodė asmenis, kurie vaiką esą seksualiai išnaudojo.

Jei tikėtume M.Žalimu, 2009 metais nuo rugpjūčio 23-iosios iki rugsėjo 10 dienos pas jį į Vilnių atvyko D.Kedys su R.Ivanausku. Trijulei rūkant prie automobilio, D.Kedys pasakė, "kad ruošiasi nušauti V.Naruševičienę, L.Stankūnaitę, teisėją J.Furmanavičių, A.Ūsą ir Aidą". Pokalbio metu M.Žalimas buvo įkalbinėjamas dalyvauti nusikaltime. Trijulė neva buvo nuvykusi į Marijampolę, ten apžiūrėjo vietą, iš kurios M.Žalimas privalėjo po nusikaltimo paimti D.Kedį. Grįžtant namo miške, netoli Prienų, D.Kedys iš pistoleto šaudė į neperšaunamas liemenes, kad įsitikintų, ar jos tikrai tinkamos. Jau grįžus į Vilnių M.Žalimas parodęs D.Kedžiui sodo namelį, kuriame kaunietis turės slapstytis.

M.Žalimo teigimu, 2009 metų rugsėjo 13-18 dienomis jam skambino R.Ivanauskas ir liepė atvažiuoti į Kauną paimti D.Kedžio daiktų, kurie turėjo būti padėti sodo namelyje. Šiuose parodymuose - nemažai abejonių keliančių klausimų. M.Žalimas į PD atvyko rugsėjo 16 dieną. Kodėl apie šį pasiruošimą nusikaltimui nekalba nei teismo laukiantys kaltinamieji, nei prokurorai, teismo prašę sankcionuoti D.Kedžio telefono pokalbių pasiklausymą? Kodėl buvę ir esami pareigūnai lyg susitarę tikina, kad M.Žalimo informacija buvo mažareikšmė, ir kalbėta tik apie D.Kedžio ketinimą įsigyti nelegalų ginklą? Jei M.Žalimas iš Kauno atsivežė D.Kedžio daiktus, kodėl apie tai neprabilo apsilankęs PD? Pastarasis klausimas nėra atsitiktinis, nes savo parodymuose M.Žalimas prisipažįsta apie namelį ir jame esančius daiktus pareigūnams prasitaręs tik po žudynių vežamas į Vilnių.

Teismas turėtų išsiaiškinti ir kitas abejones dėl M.Žalimo parodymų. Vyras teigia, kad 2009 metų spalio 2 dieną užsuko pas R.Ivanauską ir pamatė išeinantį D.Kedį. Šis prasitarė "pirmadienį varysiantis velnius", tai yra imsiantis šaudyti tariamus pedofilus. Tačiau M.Žalimas strimgalviais nepuolė skambinti T.Ulpiui arba kitiems PD pareigūnams, tai jis padarė tik po dviejų dienų. Byloje liudytoju tapęs M.Žalimas tikina tądien susitikęs su T.Ulpiu ir papasakojęs apie "velnių varymą". T.Ulpis kategoriškai neigia buvus šį susitikimą.

Kaip kvalifikuoti buvusių ir esamų aukštų policijos pareigūnų nusižengimus, teismas turėtų aiškintis ne tik vertindamas teisiamųjų ir liudytojų prieštaringus parodymus. Veikiausiai nemažai dėmesio turėtų būti skiriama M.Žalimo spalvingai asmenybei. Dukart teistas vyras neslėpė, kad "papasakoti istoriją viešai" jį privertė tai, kad prokurorai ketino jam pareikšti kaltinimus sunkiai sužalojus Baltarusijos pilietį, o PD pareigūnai jam padėti nesiruošė. M.Žalimas teigė esąs nekaltas dėl sužalojimo. Šios istorijos ikiteisminį tyrimą perdavus kitam prokurorui, kiti ekspertai paneigė M.Žalimo kaltę ir vyras byloje tapo liudytoju. Tačiau šią savaitę teismas panaikino prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą M.Žalimo atžvilgiu ir nurodė prokuratūrai iš naujo nagrinėti šį klausimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"