TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Senų pažymių knygelių puslapiai

2011 08 27 0:00
Šokėja K.Navickaitė-Tina iki šiol su malonumu pavarto savo pažymių knygelių kolekciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Artėjant mokslo metų pradžiai įdomu sužinoti, kaip šiandien garsiems asmenims kadaise sekėsi krimsti mokslus, kokius pažymius jie gaudavo, ar daug pastabų mokytojai prirašydavo dėl kokio nors išdykavimo. O gal vidurinėje mokykloje tie žmonės buvo geručiai, ramučiai ir visada pažangūs?

Pavartyti prisiminimuose mokyklines pažymių knygeles, pažvelgti, kokių jose buvo pažymių ir pastabų bei ką pikantiška jos gali atskleisti, paprašėme aktoriaus Gintaro Mikalausko, dainininkės Birutės Dambrauskaitės, renginių vedėjos Laimos Tamulytės-Mamos Rock'n'Roll ir charizmatiškosios šokėjos Kristinos Navickaitės-Tinos.

Pirmūnas - tik pirmoje klasėje

Aktorius, laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas namie nelaiko senų mokyklinių pažymių knygelių, bet sakė turįs gerą atmintį, todėl galįs išsamiai apie jas papasakoti. Pirmiausia pašnekovas paaiškino, kad jo vidurinės mokyklos baigimo atestato vidurkis buvo 4,1 pagal penkiabalę sistemą. O knygelėse įvairių pažymių pasitaikydavo. "Pirmūnas buvau tik pirmoje klasėje, - šypsodamasis prisipažino žinomas aktorius. - Nemėgau tiksliųjų mokslų, nors uždavinius galėjau spręsti užsimerkęs. Patiko fizika, mokytojas - dabar profesorius - labai įdomiai ją dėstė. Tačiau būdavo taip: kai atsakinėdavau, gaudavau ketvertus ir penketus, bet nepadarydavau namų darbų, todėl man rašydavo dvejetus. Galiausiai trimestre iš fizikos turėdavau trejetą. Kai mokiausi vienuoliktoje klasėje, buvau labai susipykęs su matematikos mokytoju. Jis nenorėjo man leisti stoti į aktorinį. Priėmimas į tuometę Lietuvos konservatoriją vykdavo liepos mėnesį, į kitas aukštąsias mokyklas - rugpjūtį. Kai mane priėmė, atėjau į mokyklą ir raštinėje "trinktelėjau": "Brangieji, aš įstojau!" Matematikos pažymys atestate buvo trejetas."

G.Mikalausko lietuvių kalbos ir literatūros žinios mokykloje vertintos ketvertais. "Dėl penketų reikėjo "zubrinti", o aš šito nemėgau, - tvirtino aktorius. - Viską dariau "su protu". Tėvai - jie buvo išsiskyrę - nebausdavo manęs už pažymius. Mokslai buvo mano reikalas. Sakydavo: jei nesistengsi, nieko nepasieksi." Kurį laiką G.Mikalauską augino močiutė, vienus metus jis gyveno pas tėvą. Šis, pamatęs blogų vertinimų, nenorėdavo pasirašyti pažymių knygelėje. Gintaras turėdavo pasistengti ir gauti aukštesnių įvertinimų. Tada knygelėje atsirasdavo tėvo parašas. "Negaliu sakyti, kad buvo kokių nors represijų, be to, manęs jomis nepagąsdinsi", - juokėsi aktorius.

Visada kaltas dėl išdaigų

G.Mikalausko pažymių knygelėse mokytojų surašytas pastabas tikriausiai būtų galima sudėti į knygą - tiek daug jų turėjo. "Nebuvau chuliganas, - tikino Gintaras. - Tačiau pastabų gaudavau įvairių: "pabėgo iš pamokų", "davė į ausį", "per pamoką buvo nedėmesingas", "neruošia namų darbų"... Nors man tiesiog ne visada buvo įdomu mokytis." G.Mikalauskas gilindavosi tik į tai, kas jam atrodydavo svarbu. Tiesa, ramus niekada nebuvo. "Jeigu mokykloje kas nors ką nors iškrėsdavo, visada likdavo kaltas G.Mikalauskas, - šaipėsi pašnekovas. - Mano elgesys net buvo vertinamas kaip nepatenkinamas."

Aktorius teigė, jog savo vaikams niekada nedarė spaudimo dėl pažymių. Nes jie neatspindi turimų žinių. "Pažymys reikalingas mokytojui, ataskaitai, - mano Gintaras. - Prisimenu mokinį, kuris knygas angliškai skaitydavo, tačiau penketų už šios kalbos žinias negaudavo. Taigi gali puikiai mokėti dalyką, bet turėti blogą pažymį. Juk mokytojas, kuris vertina, - taip pat žmogus. Jis turi savo nuostatų, supratimą. Jaunam žmogui svarbiausia - gauti žinių, o ne gerų pažymių. Kvaila, kad kai kas, baigęs mokyklą prieš 20-30 metų, vis dar negali atleisti vienam ar kitam mokytojui už tai, jog šis spaudė arba nejautė simpatijos. Tačiau yra ir tokių, kurie džiaugiasi: gerai, kad spaudė, kitaip nieko nebūčiau pasiekęs." Tiesa, aktorius supranta - nuo mokyklinių balų priklauso, ar sėkmingai pavyks siekti aukštesnio išsilavinimo, bet jam tai neturėjo didesnės įtakos, nes stojant studijuoti aktorinio meistriškumo svarbiausia - kūrybinis trijų turų konkursas.

Ar, pasižiūrėjus į nevykėlį ir daug pasiekusį žmogų, galima atspėti, kokius pažymius jis gaudavo mokykloje? Ką apie tai mano G.Mikalauskas? "Nežinia, kada ir kas žmogui nutiko, - svarstė pašnekovas. - Galbūt jis buvo penketukininkas ir mokyklą baigė aukso medaliu, bet vėliau gyvenime įvyko kokia nors nelaimė ir sulaužė jo valią, charakterį, likimą..."

"Spėdavome tik pavalgyti"

Dainininkei Birutei Dambrauskaitei nuo mažens rūpėjo tik muzika. Ji mokėsi tuometėje M.K.Čiurlionio meno mokykloje. Klausiama, gal turi išsaugojusi anų laikų pažymių knygelių, atlikėja papurtė galvą. Tokių dalykų ji nearchyvuojanti, juolab kad mokykloje negalėjo pasigirti gerais pažymiais. Tada aukščiausius vertinimus - penketus - B.Dambrauskaitė gaudavo iš muzikinių dalykų. Tačiau kiti pažymiai buvo prastesni. Klausiama, kokių gaudavo daugiausia, dainininkė neslėpė: "Ketvertų ir trejetų. Mokiausi šiaip sau. Vos išlįsdavau be pataisų. Mokytis nebuvo kada. Apskritai neturėjau vaikystės. Iš namų išeidavau aštuntą ryto, o grįždavau vakare. Knygoms skaityti nelikdavo laiko, nes būdavome labai užsiėmę. Visą dieną muzikuodavome - tai choras, tai solfedis, tai harmonija, tai dar kas nors. Spėdavome tik pavalgyti."

"Čiurlionke" vadinamos mokyklos auklėtiniams labiausiai rūpėjo muzikos ir meno disciplinos, o ne vidurinėje mokykloje dėstomi dalykai. Patiko tik kai kurios pamokos. "Lietuvių kalbos gramatiką išmokau gerai, klaidų niekada nedarau, bet temų nemokėjau rašyti", - nuoširdžiai kalbėjo dainininkė.

Už dvejetus tėvas lupdavo

Kaip reaguodavo B.Dambrauskaitės šeima, kai mokytojai jai parašydavo prastesnių pažymių? "Tėvas, jei būdavo girtas, už dvejetus mane lupdavo", - atvirai atsakė pašnekovė. Tačiau apgaudinėti namiškių ji nenorėdavo ir nebandydavo gudrauti, tarkime, pažymių knygelėje su plunksna ir trintuku dvejetą paversti bent trejetu. "Nors buvau "zdraica", krėsdavome įvairių "zbitkų", pavyzdžiui, bėgdavome iš pamokų ir eidavome į kiną, mokytojai pastabų man nerašydavo", - toliau apie savo gyvą būdą pasakojo B.Dambrauskaitė.

Muzikines improvizacijas ji mėgdavo jau mokykloje, kai tuo metu bendramoksliai skambindavo pagal natas. Dainininkės nuomone, anuometiniai penketukininkai gyvenime nemažai pasiekė. Tačiau ji, mūsų galva, taip pat negalėtų skųstis, nes yra populiari, mėgstama publikos.

Pirmūnė - parašų klastotoja

Temperamentingu charakteriu garsėjanti renginių vedėja Laima Tamulytė, prisistatanti Mamos Rock'n'Roll pseudonimu, patikino, kad jos pažymių knygelių kolekcija guli kur nors tėvelių namuose. Į suaugusios moters gyvenimą Laima savo mokyklinių trofėjų nesinešė, paliko saugoti atminimą tėčiui ir mamai. Šis dukters pažangumą atspindintis metraštis L.Tamulytės tėvams yra malonus prisiminimas - mokykloje ji buvo gera mokinė.

"Man nebūdavo baisu parodyti tėvams pažymių knygelę. Niekada dėl to neturėjau nerimo ar bėdų", - šyptelėjo šią vasarą už ilgamečio gyvenimo draugo ištekėjusi Laima. Moteris prisiminė, kaip graudžiai raudojo, kai jos pažymių knygelėje atsirado pirmasis ketvertas (mokėsi pagal penkiabalę sistemą). Tada mylima močiutė ramino anūkėlę, nes pamanė, jog ši gavo pirmą gyvenime dvejetą. "Grįžusi iš mokyklos sriūbavau močiutei ant peties, o ji mane guodė: Vaikeli, koks mokinys be dvejeto..." Pasakiau: "Močiute, aš ketvertą gavau", -kvatojo Laima, prisiminusi savo pirmą ketvertą, kurį gavo trečioje klasėje.

Kadangi buvo labai pažangi mokinė, aukštesnėse klasėse tėveliai nė netikrindavo dukters pažymių. Laima išdavė paslaptį, kad už juos savo knygelėje pasirašydavo pati. Už svetimo asmens parašo klastojimą jos niekas nebausdavo. "Mokėjau labai gerai pamėgdžioti tėvelio parašą, mokytojams nė nekildavo įtarimų", - juokėsi mokyklos pirmūne buvusi Mama Rock'n'Roll. Jos gimdytojai sąžiningai lankydavosi tėvų susirinkimuose ir ten girdėdavo tik gerus atsiliepimus apie dukrą.

Vienintelė "šaiba"

Laima buvo penketukininkė tik iki trečios klasės, vėliau pažymių knygelėje atsirasdavo ir ketvertų. Pasak renginių vedėjos, pirmą ir vienintelį dvejetą ji gavo iš biologijos vienuoliktoje klasėje. "Buvau visiškai neišmokusi pamokos, o tąkart turėjome atlikti testą. Užsidirbau dvejetą. Paskui mokytoja liepė padaryti herbariumą ir pažymį išsitaisiau, trimestre išvedė keturis. Tačiau tą "šaibą" prisimenu iki šiol", - nusijuokė linksmų plaučių moteris.

Geriausius pažymius Laima gaudavo iš istorijos ir fizikos disciplinų - mokykloje labiausiai jas mėgdavo. Taip pat patiko matematika. Jau suaugusi Mama Rock'n'Roll juokėsi, kad matematikos įgūdžiai praverčia iki šiol - padeda gerai apskaičiuoti laiką, kurio nuolat trūksta per gausius darbus.

Pastabų į Laimos pažymių knygelę mokytojai įrašydavo tik pradinėse klasėse. "Buvau neramus vaikas, daug šnekėdavau su bendramoksliais, nes per pamokas neturėdavau ką veikti - jau viską mokėdavau. Mokytojai rašydavo, kad plepu su klasės draugais ir trukdau vesti pamoką. Darželyje dėl to plepumo tekdavo net kampe pastovėti. Bet mokykloje tokių metodų jau niekas netaikė", - pasakojo L.Tamulytė.

Laimos nuomone, spręsti pagal pažymių knygelės vertinimus, ar žmogus daug pasieks gyvenime, tikrai neverta. "Turiu daugybę draugų, kurie visai prastai mokėsi, o dabar yra tikrai daug pasiekę. Baigę universitetus ir susitvarkę gyvenimą, daro karjerą savo pasirinktoje srityje. Nuo pažymių niekas nepriklauso. Tie vidutiniokai ir mokyklos chuliganai dažnai daugiau pasiekia gyvenime nei pirmūnai", - įsitikinusi Mama Rock'n'Roll.

Visa knygelių kolekcija

Simpatiškoji šokėja Kristina Navickaitė-Tina iki šiol turi visas mokyklines pažymių knygeles. Visas iki vienos. "Net nežinau, kodėl pradėjau jas rinkti ir saugoti, bet kai jau turėjau kokias tris - matyt, po trečios klasės - kažin kaip automatiškai, pasibaigus kiekvieniems mokslo metams, vis dėdavau jas į tą patį stalčių. Kai baigusi mokyklą pradėjau kraustytis į naujus namus, pažymių knygelės visą laiką keliavo kartu", - pasakojo Tina. Taip visa jų kolekcija pasiekė ir dabartinius šokėjos namus.

"Kaskart pavartau tas knygeles. Prisiminimų dėžutėje jos užima garbingą vietą", - šyptelėjo jauna moteris. Peržiūrinėdama savo pažymių knygeles Tina aptinka juoką keliančių naivių vaikystės bandymų nuslėpti gautus dvejetukus. "Mokykloje buvo keli mokytojai, kurie įpykę mėgdavo įraityti neįtikimo dydžio pažymį - žinoma, dvejetą. Jis užimdavo du ar net tris langelius. Aš tą dvejetą bandžiau nuslėpti - užtušavau žaliu flomasteriu. Aišku, jis vis tiek buvo matyti, bet tada apsimečiau, kad tiesiog netyčia užtiško tas žalias "kleckas", - kvatojo Tina.

Už tokį nelegalų pažymių "retušavimą" mažoji Kristina gaudavo nuo tėvų pylos. Teko paragauti ir beržinės košės.

Neišmoko mėnesių pavadinimų

Viena iš daugelio K.Navickaitės pažymių knygelėje įrašytų pastabų šokėjai aktuali iki šiol. "Mokytoja parašė pastabą tėvams: "Jūsų dukra neišmoko mėnesių pavadinimų", - pasakojo Tina. - Aš jų taip ir neišmokau, negaliu greitakalbe išvardyti visų dvylikos metų mėnesių eilės tvarka. Iki šiol sau juokiuosi - neišmokau mokykloje, nemoku ir dabar."

Pastabų šokėjos pažymių knygelėse yra nemažai. Žemesnėse klasėse Kristina jų gaudavo dėl to, jog pamiršdavo atsinešti kokį nors pamokai reikalingą daiktą - liniuotę, skriestuvą ar pieštuką. Aukštesnėse klasėse pastabos tapo kitokio pobūdžio: mokytojai pranešdavo tėvams, kad jų dukra plepa ir išdykauja su klasės vaikinais. "Tada pastabos atrodė baisios, baugu būdavo rodyti jas tėvams. Tačiau dabar labai smagu pasiskaityti apie tas vaikiškas išdaigas, kurias krėčiau mokykloje", - šyptelėjo šokėja.

Ji prisipažino, kad buvo auklėjama griežtai, už prastus pažymius ar pastabas tėvai kartais ir diržą paimdavo. "Teko stovėti kampe, žinau, kas yra namų areštas. Dėl mokslų tėvai buvo gana griežti", - patikino jauna moteris. Dukters pažymių knygelę dažniausiai tikrindavo mama, ji ir pasirašydavo po įvertinimais bei pastabomis.

Geriausius pažymius mokykloje K.Navickaitė gaudavo iš humanitarinių dalykų - lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos. Būsimos šokėjos mėgstamos disciplinos buvo muzika ir fizinis lavinimas. O štai chemijos ir matematikos mokslai Tinai sekėsi sunkiau. "Ir dabar nemėgstu skaičiuoti. Kai reikia tai daryti, sakau sesei: "Tu skaičiuok, o aš atstovausiu menams", - nusijuokė charizmatiškoji Tina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"