TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Senų populistų saulėlydžiu grožisi nauji

2016 09 23 6:00
Rolando Pakso ir Valentino Mazuronio vadovaujamos partijos netenka savo elektorato, dalį jo nusiteikęs sugriebti Naglis Puteikis. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Dar prieš ketverius metus Darbo partija (DP) bei „Tvarka ir teisingumas“ (TT) sulaukė nemenkos dalies elektorato palaikymo. Naujausios apklausos rodo, kad abi šios valdančiosios jėgos yra atsidūrusios prie patekimo į Seimą slenksčio. Politologų manymu, populistinėmis laikomos partijos išsikvėpė, o jų rinkėjus gali perimti nauji dariniai, kurie nusitaikę į protesto prieš valdžią balsus.

Konformizmas – taip politologai dabar apibūdina „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ ideologijas. Nors 2012 metų Seimo rinkimuose už DP ir TT balsavo 371 tūkst. rinkėjų, šįkart pažadai didinti pensijas ir minimalią mėnesio algą (MMA), regis, nėra tokie patrauklūs, o abiejų partijų pozicija, nukreipta prieš pabėgėlių priėmimą, elektoratui ne tokia aktuali, kaip tikėtasi. Galiausiai koją kiša ir korupcijos skandalai.

Sarkazmo ir ironijos nebeliko

Vietoj Viktoro Uspaskicho – buvęs „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Turbūt šis pokytis rinkėjams geriausiai matomas, kai kalbama apie DP. Vis dėlto valdančiojoje koalicijoje su socialdemokratais ir TT dirbantys „darbiečiai“ artėjančius rinkimus pasitinka kur kas labiau pasikeitę. V. Uspaskicho terminas „generuojanti ekonomika“ pranyko, o kartu su buvusiu ilgamečiu partijos vedliu dingo sarkazmas ir ironija beveik visų politikų atžvilgiu.

Dar 2010 metais ir vėliau DP politologų buvo apibūdinama kaip prorusiška partija, o jos lyderis – kaip išsiskiriantis pabrėžtinai pragmatišku požiūriu į santykius su Rytų kaimynėmis ir sovietinę praeitį. Anot apžvalgininkų, partija į ne vienus rinkimus ėjo pasitelkusi „įtikimo visiems strategiją.“

Ketveri metai valdžioje, prie finišo artėjanti „juodosios buhalterijos“ byla, naujas skandalas, susijęs su DP vicepirmininku Vytautu Gapšiu, gerokai aptirpdė partijos elektoratą. 2012 metais „darbiečiai“ per Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje surinko 271 tūkst. rinkėjų balsų ir čia tapo nugalėtojais, o pernai vykę savivaldos rinkimai parodė, kad šiai partijai atėjo sunkūs laikai – už DP kandidatus į savivaldybių tarybas balsavo kiek daugiau nei 94 tūkst. rinkėjų.

Politologams vis sunkiau apibrėžti DP ideologiją. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad didžiausia šios partijos bėda – išskirtinumo nebuvimas. „DP apskritai išsikvėpė bet kokia ideologinė kryptis. Žinoma, lieka ekonominis populizmas. Tačiau ir kitos partijos vienaip ar kitaip žarsto panašius pažadus kelti MMA ar vidutinį darbo užmokestį, pensijas. Taigi net ir čia DP mažai teišsiskiria“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Štai paradoksas: DP programoje žadamas vidutinis atlyginimas 2021 metais yra mažesnis, nei savo programoje skelbia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). DP tikina, kad jis bus 1100, TS-LKD – 1250 eurų.

Prorusiškumą keičia rūpestis dėl gynybos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad DP galima vadinti partija, jau įsitvirtinusia politinėje sistemoje. Nuo 2003 metų veikianti DP ilgą laiką prisistatydavo kaip atsvara tradicinei politinei sistemai, jos elitui ir, anot M. Jurkyno, siūlydavo sprendimus, kurie ne visada turėdavo ekonominį pagrindą.

„Tačiau partija, buvusi Vyriausybėje porą kartų, tapo bendro politinio peizažo dalimi. Taigi DP nebuvo tas meteoras, kuris po kelerių Seimo rinkimų išnyksta. Yra tam tikra stabili rinkėjų grupė, kuri DP palaiko jau keliolika metų. DP išskirtinė tuo, kad joje visą laiką vyravo nuostata neapsibrėžti, kas ji tokia. DP save pozicionavo kaip alternatyvą centrui ir tarsi apeliavo į tuos rinkėjus, kuriems neatstovavo socialdemokratai. Tačiau DP atstovai Europos Parlamente sėdi kartu su liberalais, o partijos ankstesnis lyderis kartojo, kad neatstovauja jokiai ideologijai, aiškino, kad jos yra mirusios“, – priminė politologas. Kita vertus, DP laikyseną rodo ir koalicijos, kurių dalimi ji tampa.

Prorusiškumas ir geri santykiai su Rytų kaimynėmis aktualumą tarp rinkėjų galiausiai prarado 2014 metų pavasarį, po Krymo aneksijos. Taigi DP pakeitė oficialų kursą: pritaria gynybos išlaidų didinimui, o pernai Seime partijos atstovai balsavo už šauktinių grąžinimą.

Neįvykusios jungtuvės – klaida

2013 metų pavasarį „darbiečiai“ rimtai kalbėjosi apie galimą jungimąsi su „tvarkiečiais“. V. Uspaskichas ir Rolandas Paksas per bendras spaudos konferencijas skelbė, kad jungtinė partija galėtų būti valdoma pagal rotacijos principą: iš pradžių jai vadovautų R. Paksas, vėliau – „darbiečių“ atstovas. Politologas T. Janeliūnas neįvykusias jungtuves laiko „tvarkiečių“ klaida, kurios pasekmes dabar ir matome sociologinių apklausų lentelėse.

„Vienu metu DP kritimas populiarumo reitinguose „tvarkiečiams“ kėlė piktdžiugiškų minčių. R. Pakso partijoje manyta, kad ji iš to tik laimės. Tad planuotas jungimasis neteko prasmės. Esą DP elektoratui mažėjant, jis pereis TT. Bet vėliau įvyko priešingai“, – priminė T. Janeliūnas.

Antai 2015 metų Europos Parlamento rinkimuose „tvarkiečiai“ pagal gautus balsus aplenkė „darbiečius“. Už DP atstovus balsavo per 146 tūkst., už TT – 163 tūkst. rinkėjų. Tačiau tų pačių metų pabaigoje TT mesti įtarimai galbūt prekiavus įtaka Vidaus reikalų ministerijoje, regis, pakeitė padėtį DP naudai.

Trūksta intelektinių galių

Per 2012 metų Seimo rinkimus TT savo politinę programą pavadino „Trečioji Respublika“ ir kalbėjo ne apie atstovaujamąją, o tiesioginę demokratiją. Šįkart partija akcentuoja lietuvybę – „Lietuva. Čia mūsų namai“. Nacionalistinės natos „tvarkiečiams“ nėra naujiena. Tiesa, šiemet jos ne tokios skambios.

„TT apskritai neturi stipraus intelektinio pagrindo. Iš žmonių, kurie sudaro vadovybę arba priima sprendimus, tikėtis kokios nors apibrėžtos ideologijos neįmanoma, – įsitikinęs T. Janeliūnas. – Partiją jau kurį laiką supa neigiamos žinios, skandalai. Tad ideologiniai klausimai „tvarkiečiams“ rūpi mažiausiai. Tai itin konformistinė partija, orientuota į trumpalaikius tikslus, labai susijusi su savo verslo interesų gynimu. Nevengiant ir galimų korupcinių susitarimų. Taigi kalbėti apie TT, kaip bandančią ideologiškai persiorientuoti partiją, nėra prasmės. Tai nėra tokio lygmens partija, kuri savo ateitį konstruoja ant ideologinių pamatų.“

Vis dėlto viena kiek ryškiau matomų TT veido dalių – aštri kritika Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. Politologų tyrimai rodo, kad būtent „tvarkiečiai“ yra euroskeptiškiausia partija Lietuvoje. Euroskeptiški ir „darbiečiai“, tačiau „tvarkiečiai“ čia nuoseklesni. Anot T. Janeliūno, nors TT nuolat akcentuoja nepritarimą didesniam ES vienijimuisi arba Bendrijos viršūnių nuostatoms dėl pabėgėlių, šie partijos bandymai – palyginti inertiški.

„TT neturi didelių intelektinių galimybių pagrįsti, kodėl ji tai daro, taigi dalies visuomenės tai nepaveikia. Nors šiaip jau Europoje nacionalistiškai orientuotos partijos šiuo metu išgyvena didžiausią pakilimą, nes randa konkrečių argumentų, kodėl reikia uždaryti sienas ar ginti vadinamąjį tautinį grynumą“, – pažymėjo politologas.

Nepatenkinti visais ir viskuo

Tuo metu M. Jurkynas apie „tvarkiečius“ kalbėjo dar griežčiau. Jis sutiko, kad TT jau kurį laiką primena nacionalistinę partiją, kuri yra nusiteikusi prieš ES federalizmą, tačiau čia pat akcentuoja stipraus lyderio vaidmenį. „Nelygu, kaip TT pasirodo rinkimuose, lyderis išlieka tas pats. R. Pakso politinė mumifikacija yra tapusi šios partijos vizitine kortele“, – kalbėjo politologas.

Anksčiau partija kalbėjo apie „niekieno neatstovaujamą antrąją Lietuvą“ ir „politinį elitą“, o po ketverių metų valdžioje „tvarkiečiams“ tampa vis sunkiau pagrįsti šiuos šūkius. „Ir DP, ir TT tapo to paties elito ir valdančiosios koalicijos dalimi. Buvimas koalicijoje su socialdemokratais „išplovė“ šių partijų nuostatas, todėl ir išskirtinumo nedaug“, – sakė M. Jurkynas.

Pirmą šio mėnesio savaitę atlikta „Vilmorus“ ir „Lietuvos ryto“ apklausa rodo, kad už DP balsuotų 5,1 proc. rinkėjų, už TT – 4,8 proc. jų. Čia pat, įvertinus galimą paklaidą, – šių metų Seimo rinkimų „naujiena“ – Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija. Užpernai vykusiuose prezidento rinkimuose N. Puteikis surinko 124 tūkst. rinkėjų balsų ir liko ketvirtas.

T. Janeliūnas priminė, kad elektoratas, nepatenkintas bet kokia valdžia, gali sudaryti 20–30 proc. visų rinkėjų. Tai – vadinamasis protesto elektoratas. Tačiau šiai rinkėjų grupei būdinga tai, kad jie apskritai nėra linkę balsuoti. „Dalis jų tiesiog nebemano, kad ką nors pakeis, ir neina į rinkimus. Taigi jų agresija nebūtinai virsta balsais. Tačiau N. Puteikio suburta koalicija yra aiškiai nusitaikiusi į šį sluoksnį. Labai primityviai, be jokių ideologinių gražbylysčių ji bando patraukti piktų ir nusivylusių žmonių, kurie nekenčia valdžios, dėmesį. Sunku ką nors pasakyti apie šios politinės jėgos ideologiją, nes ji jos neturi“, – dėstė politologas.

N. Puteikis ir K. Krivickas, skelbdami karą korupcijai, regis, nusitaikė ir į buvusius „Drąsos kelio“ rinkėjus. Ši partija per praėjusius Seimo rinkimus surinko beveik 109 tūkst. balsų. Tačiau per 2015 metų savivaldos rinkimus – kiek per 1,2 tūkstančio.

Narių skaičius (tūkst.)
Partija2012 m. 2016 m.
Darbo partija25,321,3
„Tvarka ir teisingumas“ 1313
„Drąsos kelias“12,4

Šaltinis: Teisingumo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"