TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šernai buvo palikti likimo valiai

2014 01 24 15:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos kiaulių augintojai mano, kad valdžia padarė toli gražu ne viską, kad viena pavojingiausių žaibiškai plintančių gyvulių užkrečiamųjų ligų – afrikinis kiaulių maras – neperžengtų Lietuvos, o kartu ir Europos Sąjungos, sienų.  

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) tarybos pirmininkas, bendros Lietuvos ir Norvegijos įmonės UAB “Norsvin Lietuva” direktorius Jonas Žultauskas teigia, kad ši liga šalį užgriuvo dėl mūsų pačių neūkiškumo ir nesugebėjimo laiku imtis reikiamų prevencinių priemonių. Pasak jo, kol kas apie šios nelaimės padarytus nuostolius kalbėti dar anksti, tačiau aišku, kad ženkliai nukentės eksportas, kris kiaulienos kainos. “Viskas bus aišku jau kitą savaitę”, - portalui lzinios.lt sakė J.Žultauskas.

LKAA vadovas piktinosi, jog praėjusių metų birželį, paaiškėjus, kad afrikinis kiaulių maras nustatytas visai šalia Lietuvos sienos, Baltarusijoje, valdžia neatsižvelgė į siūlymą pasienyje su kaimynine šalimi statyti apsauginę sieną. Ji būtų galėjusi efektyviai apsaugoti nuo šernų “migracijos”. “Tuomet šį klausimą aptarinėjome pas premjerą. Tačiau prieš tokią idėją piestu stojo medžiotojai, kiti specialistai. Tvora būtų atsiėjusi kokius 10 mln. litų, bet būtume išvengę milijardinių nuostolių”, - apgailestavo J.Žultauskas.

Pašnekovo nuomone, kol kas jokios naudos nedavė ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio duotas leidimas šaudyti šernus. “Buvome susitikę su medžiotojais. Tačiau jų požiūris stebina. Vieni žadėjo šaudyti šernus, kiti teigė negalį atimti gyvybės paršelių besilaukiančiai šernei. Tai apie ką čia kalbėti”, - teigė asociacijos tarybos pirmininkas. Pasak jo, naminėms kiaulėms pas mus “buvo uždėti visi apynasriai” –ūkiuose ir įmonėse įvesta dezinfekcija, imtasi biosaugos priemonių, įrengti specialūs aptvarai. Tuo metu laukinės kiaulės buvo paliktos likimo valiai. “Todėl ir rezultatą dabar turime tokį”, - sakė LKAA tarybos pirmininkas.

Kartu J.Žaltauskas patikino, kad dėl kiaulienos kelti ažiotažą tikrai nėra jokio reikalo.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininko socialdemokrato Broniaus Paužos teigimu, nuostoliai priklausys nuo to, kiek plačiai tas maras išplis. “Jei serga tik keli šernai – viena situacija, jei išplis ir į kiaulių fermas – tuomet pasekmės bus labai liūdnos”, - portalui lzinios.lt sakė Seimo narys. Antruoju atveju gali tekti tas kiaules sunakinti, be to, sužlugs produkcijos eksportas.

B.Paužos teigimu, valdžia padarė iš tiesų nemažai, kad afrikinis maras nepatektų į Lietuvą . “Bet supraskite, suvaikyti miškuose šernus nėra paprastas dalykas. O sumanymui tverti tvorą – reikia daug laiko”, - teigė parlamentaras. Jo nuomone, tiek dezinfekavimui, tiek kitoms apsaugos priemonėms lėšų buvo skirta pakankamai.

Priminsime, kad Europos Komisija maro kontrolės priemonėms Lietuvai yra skyrusi 1,5 mln. eurų (5,2 mln. litų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"