TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šernus peni valdininkų ginčai

2008 09 11 0:00
Šernai paprastai bijo žmonių, bet šeriami tampa drąsūs ir net agresyvūs.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kol Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovai nesusitaria, kas atsakingas už šernų populiacijos reguliavimą, šie laukiniai gyvūnai toliau okupuoja gyvenvietes.

Neringos savivaldybė neseniai paprašė Aplinkos ministerijos išaiškinti, kas turi atlyginti šernų padarytą žalą urbanizuotose teritorijose, kuriose draudžiama medžioti. Mat į kurorto savivaldybę plūstelėjo neringiškiai, prašantys atlyginti šernų padarytą žalą želdynams.

Lietuvos teisės aktai numato, kad yra atlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams. Tačiau apie tvarką, kaip turėtų būti atlyginta urbanizuotose teritorijose padaryta žala, niekur nekalbama.

Kompensacijų negaus

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, už šernų padarytą žalą neringiškiai negali gauti kompensacijų iš šalies biudžeto. "Jokiame kitame Lietuvos krašte šernai neateina į gyvenvietės centrą ir neknisa gyventojų daržų. Su šiuo fenomenu susiduriame tik Kuršių nerijoje. Todėl nebuvo būtinybės specialiai Neringai nustatyti tokios tvarkos. Jei neringiškiai iš tiesų kenčia nuo šių porakanopių, gyventojai turėtų kreiptis į seniūnijas ir su jų vadovais tartis dėl galimo žalos atlyginimo", - kalbėjo L.Budrys.

Jo teigimu, šernai - Kuršių nerijai nebūdingi gyvūnai, jų paplitimui įtakos turėjo Neringos sąvartyno uždarymas ir esą perdėtas rūpestis aplinka. "Galima saugoti gamtą ir drausti laukinių gyvūnų medžioklę Kuršių nerijoje. Tačiau lazda turi du galus. Taip globojami šernai suįžūlėjo ir patraukė į gyvenvietes, - aiškino L.Budrys. - Tačiau reguliuoti šių gyvūnų populiaciją nesunku. Jei kyla pasiutligės pavojus ar daromos žalos mastas tampa itin didelis, savivaldybės administracijos vadovas gali įpareigoti medžioklės plotų naudotojus reguliuoti šernų populiaciją ir gyvenvietėse."

Priekaištauja medžiotojams

Medžiojamųjų gyvūnų populiacija gyvenvietėse reguliuojama vadovaujantis tvarka, aplinkos ministro patvirtinta dar 2002 metų rugsėjo 30 dieną. Dokumente teigiama, kad medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo darbus saugomose teritorijose atlieka konkrečios saugomos teritorijos administracijos vadovo įsakymu paskirti darbuotojai. Neringos atveju tai turėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovo paskirti asmenys. Taip mano bent jau Neringos savivaldybės vadovai.

Tačiau KNNP direktorė Aurelija Stancikienė minėtą nuostatą vadina nesąmone. Ji remiasi tuo pačiu aplinkos ministro įsakymu, tik visai kitais jo punktais. "Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones rengia ir įgyvendina savivaldybės meras kartu su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu", - citavo įsakymą A.Stancikienė.

Nesusipratimai dėl skirtingo to paties įsakymo interpretavimo, pasak L.Budrio, kyla dėl to, kad Neringos savivaldybė yra KNNP teritorijoje. Parkas - saugotina teritorija, kurioje galioja kiek kitokia gyvūnų populiacijos reguliavimo tvarka.

A.Stancikienės manymu, sprendžiant problemą turėtų labiau pasistengti medžiotojai. "Už visų nelicencijuojamų gyvūnų, įskaitant šernus, populiacijos reguliavimą atsakingi medžioklės plotų naudotojai - Klaipėdos universiteto ir medžiotojų klubo "Girinis" medžiotojai", - įrodinėja A.Stancikienė.

Šaudo net suplukę

Tačiau medžiotojai tikina, kad labiau stengtis tiesiog neįmanoma, o šernai nerijoje naikinami sparčiau nei planuota. Pasak medžiotojų klubo "Girinis" pirmininko Arvydo Gaudiešiaus, šį sezoną jau sumedžiota per 70 šernų. "Tai kur kas daugiau nei mums buvo rekomenduota, - tikino jis. - Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas nurodė sumedžioti ne mažiau nei 12 šernų, o mes jų nušovėme 6 kartus daugiau. Pernai per visą sezoną šernų sumedžiojome tik 20. Bėda ta, kad gyvenvietėse jų medžioti negalime. Pagal tą patį ministro įsakymą KNNP direkcijos darbuotojai juos turėtų išstumti į medžioklės plotus, o ten jau mes jų patykotume. Taip būdavo, kai KNNP vadovavo ankstesni direktoriai, kurie ir patys buvo medžiotojai. Tad ir šernų nebuvo tiek daug ir jie grėsmės gyvenvietėse nekėlė. Tačiau, mano žiniomis, dabartinė parko vadovė savo pavaldiniams yra uždraudusi dalyvauti medžioklėse. Ji esą liepė rinktis: arba medžioklė, arba darbas direkcijoje", - tikino A.Gaudiešius.

A.Stancikienė šią versiją patvirtino: "Atkreiptinas dėmesys, kad KNNP direkcijos darbuotojai, būdami saugomų teritorijų pareigūnai ir patys dalyvaudami medžioklės klubų rengiamose medžioklėse, negali suderinti vykdymo ir priežiūros funkcijų."

Kalčiausi - žmonės

Aplinkosaugininkų manymu, viena pagrindinių šernų invazijos Neringoje priežasčių - patys žmonės. Poilsiautojai iš automobilių šeria pakelėse sutiktus laukinius gyvūnus, o ir patys neringiškiai nevengia maisto atliekų versti už tvoros.

Taip šernams tik kenkiama, nes jie praranda įgimtą gebėjimą susirasti maisto miške. Dėl to žiemą, kai turistų mažiau, šernams gali tekti badauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"