TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šešėlinė vyriausybė: garsiai susiformavo, bet taip ir liko šešėlyje

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Garsiai darbus pradėję šešėliniai konservatorių ministrai taip ir liko šešėlyje, pastebi tinklalapio LRT.lt kalbinti politologai ir apžvalgininkai.

„Opozicija kritikuoja dabartinę Vyriausybę be atvangos, tačiau naujų idėjų ir sprendimų siūlymų pasigendame“, – konstatuoja politologas Algis Krupavičius, kuriam pritaria ir naujienų portalo DELFI.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė.

Darbų aritmetika: iš trijų įgyvendino vieną

Šešėlinį keturiolikos ministrų kabinetą konservatoriai suformavo dar balandį, nors apie šešėlinę vyriausybę kalbėti buvo pradėta dar anksčiau.

Alternatyvą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei kūręs opozicijos lyderis Andrius Kubilius akcentavo, kad jo šešėlinė vyriausybė be parlamentinės priežiūros turės „dar dvi labai svarbias funkcijas: rengti ir formuoti principines nuostatas įvairiais klausimais partijos viduje; telkti lyderius būsimoms atsakomybėms“.

DELFI.lt vyr. redaktorė M. Garbačiauskaitė konstatuoja, kad iš šių trijų punktų įgyvendintas tik pirmasis – kritikavimas. „Kritikuoja konservatoriai šią Vyriausybę be atvangos, grubiai ir daro tai su pasimėgavimu“, – pabrėžia LRT.lt pašnekovė.

„Viską gerai atspindi šešėlinės vyriausybės puslapis socialiniame tinkle „Facebook“. Tai politinis oponentų „trolinimas“ – vaikiškas, nepagarbiu tonu, be konstruktyvumo. Gerai, kad išsakoma kritika, nes dažnai ji pagrįsta ir reikalinga. Pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų, dėl Visagino atominės elektrinės sprendimo, mokesčių reformos ar PVM lengvatos mėsai. Tačiau dėl renovacijos šešėlinei vyriausybei reikėtų prikąsti liežuvį: praėjusi vyriausybė šiuo klausimu apskritai nepajudėjo iš mirties taško“, – primena M. Garbačiauskaitė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A. Krupavičius, tvirtina, kad šis dešiniųjų darinys ir buvo labiausiai matomas tada, kai jo egzistavimo faktą aprašė žiniasklaida. „Po to šešėliniai ministrai viešojoje erdvėje nebuvo pastebimi“, – konstatuoja politologas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad šešėlinė vyriausybė sėdi šešėlyje: „Jos nesimato. Kaip ir šešėlinės ekonomikos.“

Nepateikia konkrečių siūlymų ir naujų idėjų

Politologas A. Krupavičius tęsia, kad konservatoriai itin aktyvūs buvo kritikuodami centro kairės koalicijos susiformavimą.

„Opozicija užėmė bendras pozicijas kartu su prezidente, kuri nenorėjo matyti koalicijoje Darbo partijos (DP). Per visą laikotarpį po Seimo rinkimų opozicija stengiasi kritikuoti silpnąją koalicijos grandį – DP. Daug iečių sulaužoma dėl buhalterijos bylos, atskirų partijos veikėjų. Viešajame diskurse buvo plačiai diskutuojama dėl teisinės neliečiamybės. Simboliška, TS-LKD naują politinį sezoną pradeda nuo parašų rinkimo Vytauto Gapšio interpeliacijai“, – apžvelgia A. Krupavičius.

Vis dėlto KTU profesorius iš opozicijos pasigenda pozityvių ir konstruktyvių siūlymų valdančiajai daugumai. „Pavyzdžiui, buvo diskutuojama apie mokesčių reformą – iš esmės aiškesnio balso nebuvo. Kita vertus, opozicija, žinoma, remia energetinės nepriklausomybės projektus, pirmiausia Visagino atominę elektrinę, bet kitų ryškesnių pavyzdžių, kad opozicija formuotų visiškai naujas idėjas ir sprendimų siūlymus, trūksta“, – aiškina A. Krupavičius.

M. Garbačiauskaitė atkreipia dėmesį, kad šešėlinės vyriausybės veikla labiau skirta savo aplinkos žmonėms, kad palaikytų politikus ir juos reklamuotų: „Jie aktyviai palaiko buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, kuri nėra naujosios Vyriausybės narė.“

Jos nuomone, kai kurie šešėliniai ministrai yra aktyvesni nei kiti: „Vienas aktyviausių yra Dainius Kreivys, kuris nuolat rašo tekstus energetikos temomis, bet reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai šešėlinių ministrų pasisakymai susiveda į tai, ką padarė gerai ankstesnioji vyriausybė, ir ką blogai daro ši. Nematau didesnių projektų ar apmatų.“

Gerą įspūdį DELFI.lt redaktorei paliko ir buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio reakcija diplomatų skandale. „Jo veikla buvo gana aktyvi ir būtent tokie pasiūlymai ir reakcijos ir turėtų būti“, – konstatuoja M. Garbačiauskaitė.

Tuo metu politologas Š. Liekis išskiria šešėlinį kultūros ministrą Mantą Adomėną. „Gerų žmonių yra, bet nebūtinai geriausi vadovauja. Apibendrinant galima pasakyti, kad intencijos yra geros, lyderis turi geriausius norus savo partijai, bet mūsų politinėje sistemoje šešėlinė vyriausybė tikrai neturi prasmės“, – įsitikinęs LRT.lt pašnekovas.

„Pritrūko erdvės teikti projektus“

Savo ruožtu šešėliniai ministrai savo veiklą vadina „sveikintina ir reikalinga“. Anot šešėlinio aplinkos ministro Pauliaus Saudargo, dabartinės Vyriausybės darbų priežiūra nebūtinai turi būti matoma.

TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė sako, kad ministrų kabinetas posėdžiauja kiekvieną trečiadienį. „Reaguojame į sprendimus, siūlymus, aš visada įsitraukiu, jei būna susiję su antikorupcine sritimi, dariau viešųjų pirkimų analizę. Tai gal nėra susiję su mano, kaip šešėlinės ministrės, pareigomis. Kaip kolegialus organas mes tai darome“, – LRT.lt kalba A. Bilotaitė.

Parlamentarės teigimu, kiekvienas ministras dirba savo srityje ir esą nuo kiekvieno asmeniškai priklauso jo aktyvumas bei matomumas. „Viskas priklauso ir nuo temų – vienos aktualios dabar, kitos bus aktualios vėliau. Politika yra toks dalykas – kartais intensyvėja, kartais yra mažiau intensyvi“, – apibendrina šešėlinė regionų plėtros ministrė.

Šešėlinis susiekimo ministras Jurgis Razma apgailestauja, kad teikti reikšmingas alternatyvas pritrūko erdvės.

„Šešėlinių ministrų pareigos yra koncentruota prievolė sekti reikalus, formuoti partijos poziciją atitinkamos ministerijos atsakomybės ribose. Aš tai ir dariau, bet turbūt suprantame, kad transporto sritis nėra tokia, kurioje būtų didelė politinė takoskyra. Joje vyrauja dideli infrastruktūros projektai, visos partijos suinteresuotos, kad jos plėtotųsi, tad reikšmingų alternatyvų man nelabai buvo erdvės teikti“, – LRT.lt kalbėjo J. Razma.

TS-LKD partijos frakcijos vicepirmininkas teigia „baigiantis sutelkti komandą ir netrukus esą nuosekliau pradės dirbti konkrečiais klausimais“.

LRT.lt primena, kad šešėlinį TS-LKD ministrų kabinetą sudaro 14 šešėlinių ministrų ir 2 ministrai, kurie „rūpinasi regionų plėtra bei bendruomenių reikalais“.

Ministrų kabinetui vadovauja A. Kubilius, aplinkos ministerijai – P. Saudargas, energetikos – D. Kreivys, finansų – M. Majauskas, krašto apsaugos – R. Juknevičienė, kultūros – M. Adomėnas, socialinės apsaugos ir darbo – R. J. Dagys, sveikatos apsaugos – A. Matulas, susisiekimo ministerijai – J. Razma, švietimo ir mokslo – V. Stundys, teisingumo – S. Šedbaras, užsienio reikalų – A. Ažubalis, ūkio ministerijai – A. Kupčinskas, vidaus reikalų – A. Anušauskas, o žemės ūkio – K. Starkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"