TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šešėlinių ministrų dėlionėje – ne vien politikai

2015 10 13 6:00
Liberalų sąjūdžio šešėlinio ministrų kabineto nariai: Antanas Guoga, Eligijus Masiulis ir Petras Auštrevičius. LŽ archyvo nuotrauka

Kandidatų į šešėlinius ministrus sąrašą baigiantis dėlioti opozicinis Liberalų sąjūdis darbą Vyriausybėje siūlytų ir „Swedbank“ vienam buvusių vadovų Giedriui Dusevičiui, ir verslininkui europarlamentarui Antanui Guogai.

Opozicinė partija skelbs po vieną kiekvienai ministerijai vadovauti galintį asmenį, o po kelių savaičių šį kandidatų sąrašą ketinama patvirtinti partijos suvažiavime. Tačiau kai kuriuos šešėlinius ministrus jau galima įvardyti. Priešingai nei kitos opozicinės politinės jėgos – konservatorių – sąraše, Liberalų sąjūdžio šešėlinėje Vyriausybėje – ne vien politikų pavardės.

Dėl P. Auštrevičiaus – vieningi

Apie tai, kad rudeniop pristatys šešėlinio ministrų kabineto narius, Liberalų sąjūdis paskelbė vasaros pradžioje. Praėjusią savaitę posėdžiaudama partijos valdyba, LŽ turimais duomenimis, dar sykį aptarė kandidatų sąrašą.

Jei liberalams tektų formuoti Vyriausybę, premjeru, suprantama, būtų siūlomas partijos lyderis Eligijus Masiulis, o finansų ministru – ilgametis bankininkas G. Dusevičius. Jis ėjo įvairias aukštas pareigas, tarp jų – ir valdybos pirmininko, ir Baltijos bankininkystės Verslo plėtros tarnybos vadovo – „Swedbank“ dirbo nuo 1996 metų. Praėjusių metų vasarį ekonomistas G. Dusevičius apleido banką.

Mažai abejonių liberalams kilo ir dėl to, kam būtų galima siūlyti užsienio reikalų ministro postą – jis atitektų Europos Parlamente (EP) šiuo metu dirbančiam Petrui Auštrevičiui. Vidaus reikalų ministro kėdė būtų siūloma buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui parlamentarui Vitalijui Gailiui, ūkio ministro – EP dirbančiam verslininkui Antanui Guogai, švietimo ministro – šias pareigas jau ėjusiam Gintarui Steponavičiui, o susisiekimo – ūkio ministru anksčiau dirbusiam Eugenijui Gentvilui.

Skelbti ministrus verčia rinkimai

Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis LŽ patvirtino, kad finansų ministro postas galėtų būti siūlomas nepartiniam ekonomistui G. Dusevičiui. Jis taip pat pabrėžė, kad galutinio ministrų kabineto sąrašo partija dar neturi. Pasak jo, dar nesutarta, kam galėtų tekti, pavyzdžiui, energetikos ministro portfelis.

E. Masiulio teigimu, šešėliniame kabinete gali būti 3–4 žmonės, kurie nėra partijos nariai. „Norime, kad mūsų vyriausybė telktų profesionalus. Neišsižadame savų politikų, kurie turi įdirbį vienoje ar kitoje srityje, pavyzdžiui, V. Gailiaus, bet norime sutelkti profesionalus tose srityse, kuriose neturime tokio stipraus partinio žmogaus“, – aiškino jis.

Palyginti su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, kuri savo šešėlinę vyriausybę suformavo 2013 metais, liberalai savąją buria gana vėlai. Kaip tikina E. Masiulis, partija tam nematė didelio poreikio. „Tačiau einant į Seimo rinkimus sąžininga iš anksto įvardyti žmones, kurie sėkmės atveju galėtų imti kuruoti vieną ar kitą sritį. Reikia, jog visuomenė žinotų, kam norime patikėti atsakomybę, kad nereikėtų „iš rankovės traukti“ asmenų, kaip darė ši valdančioji koalicija“, – ironizavo liberalų lyderis. Anot jo, šešėlinės vyriausybės nariai rengs ir partijos programą.

Liberalai, pasak partijos pirmininko, pasirinko įvardyti tik po vieną galimą kandidatą dėl to, kad būtų aišku, kas prisiima atsakomybę. „Nes įvardijimas kelių asmenų ją tarsi išplauna. Be to, atrankos procesą į ministrų pozicijas vykdėme partijos viduje, ir tikrai kandidatų buvo ne po vieną“, – pridūrė jis.

Dar netapo tradicija

Pirmąjį Lietuvos istorijoje, kaip patys teigia, šešėlinį ministrų kabinetą, vadovaujamą Andriaus Kubiliaus, prieš trejus metus pristatė konservatoriai. Tačiau šio kabineto darbo rezultatus sunkiai sekasi įvardyti net pačios šešėlinės vyriausybės nariams.

Beje, politinių partijų bandymų prieš Seimo rinkimus pateikti galimų kandidatų į ministrus sąrašą būta ir iki tol. Štai 2012 metų sausį tuo metu opozicijoje buvę socialdemokratai skelbė, kas iš partijos narių galėtų būti siūlomi vadovauti ministerijoms – tai jie taip pat vadino šešėline vyriausybe. Prieš 2008 metų parlamento rinkimus TS-LKD irgi viešino galimus kandidatus į ministrus. Tik jie paskelbė ne po vieną, o po tris ir daugiau asmenų.

„Tai, kad dar viena partija skelbs šešėlinio ministrų kabineto narių sąrašą, dar nereiškia, jog tai tampa tradicija. Panašu, kad Liberalų sąjūdžio atveju tai tėra rinkimų kampanijos elementas, o ne realiai dirbanti šešėlinė vyriausybė“, – įsitikinę politologas Lauras Bielinis. Jis sako, kad šešėlinė vyriausybė turėtų būti vienas svarbiausių opozicijos instrumentų teikiant alternatyvas valdantiesiems, tačiau Lietuvoje taip vis dar nėra. „Šešėlinės vyriausybės esmė ne vien paskelbti ministrų pavardes, ką bent jau atvirai pripažįsta E. Masiulis, o teikti alternatyvias pozicijas ir nuolat dirbti. Vis dėlto kalbant apie kandidatus, kai prasideda derybos dėl pavardžių, visai kiti asmenys tampa ministrais“, – priminė L. Bielinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"