TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šeteniai rengiasi Cz.Miloszo 100-mečiui

2011 06 27 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimtinėje Kėdainių rajone laukiama svečių, atvyksiančių minėti rašytojo jubiliejų. Ši data įtraukta į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.

Vakar Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta Nobelio literatūros premijos laureatui, Lietuvos garbės piliečiui Cz.Miloszui. Šiuo renginiu prasidėjo tarptautinė programa, skirta Lietuvoje gimusio garsaus lenkų rašytojo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 2011-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Cz.Miloszo metais.

Jubiliejaus išvakarėse - birželio 29-ąją - rašytoją, literatūros mokslininką ir filosofą ketinama prisiminti ir jo gimtuosiuose Šeteniuose, pačiame Lietuvos viduryje.

Vaikystės dvaras

Nobelio literatūros premijos laureatą Cz.Miloszą čia mena jo vaikystės laikų baltasis svirnas. Daugiau šeimos dvaro pastatų nebelikę. Tačiau iškiliuosius jo statinius nuo žemės paviršiaus nušlavęs sovietmetis buvo bejėgis prieš puikiąją Šetenių gamtą. Iškirtus karklynus, išpjovus dilgėlynus atsivėrė įspūdingas Nevėžio slėnis, kurio vaizdai visą gyvenimą lydėjo garsųjį rašytoją. Ši vieta, Cz.Miloszo kūriniuose įvardyta kaip Isos slėnis, birželio 29-ąją turėtų sutraukti itin gausų būrį literato gerbėjų.

Tačiau ir dabar į Šetenius vienas po kito suka automobiliai su įvairių Europos valstybių numeriais. Iš jų išlipę žmonės skuba susipažinti su vieta, kuri dovanojo pasauliui kovotoją su totalitarizmu ir kurio vardas rašomas greta George'o Orwello ar Aleksandro Solženicyno.

Buvo paverstas daugiabučiu

Į Cz.Miloszo gimtinę atvykstančius keliauninkus sutinkanti Roma Kažukauskienė skuba paaiškinti, kad restauruotas svirnas - ne muziejus, ne koks nors kultūros centras, o kūrybos namai, priklausantys Kauno Vytauto Didžiojo universitetui. Šiame šildomame pastate yra židinys, prie kurio susėda susirinkusieji į konferencijas, kūrybinius plenerus ar mokslinius susitikimus. Pagal Cz.Miloszo norą svirno palėpėje įrengti poilsio kambariai, leidžiantys kūrėjams atvykti ir su nakvyne.

"Anksčiau užklysdavo ir vestuvių organizatorių, norinčių kūrybos namuose surengti pokylį, nes čia labai gražu ir patogu. Tačiau, mano nuomone, kad ir kokia puiki būtų vestuvių šventė, savo gimtinėje Cz.Miloszas to nepateisintų. Juolab jog jis ir pats buvo vienišius, šalinęsis triukšmingų sambūrių", - kalbėjo R.Kažukauskienė.

Šetenių dvarvietė, priklausiusi Cz.Miloszo seneliui iš motinos pusės Zigmantui Kunotui, stovėjo ant Nevėžio šlaito, greta upės ėjo kelias Kaunas-Ryga. Žvelgiant į apylinkes dabar, atrodo, kad geriausia vieta, nuo kurios atsiveria įspūdingas upės vingis, parinkta būtent svirnui. Tačiau, kaip tikino R.Kažukauskienė, ne mažiau gražioje vietoje stovėjo ir dvaro rūmai, sovietmečiu virtę šešiabučiu. Tik atsitiktiniais dvaro gyventojais tapę žmonės greitai nugyveno rūmus taip, kad iš jų nebeliko net pamatų. Toks pat likimas ištiko ir ūkinius dvaro pastatus. Sovietmečiu juose buvo auginamos kiaulės. Kiaulides mena parke likęs vandentiekio bokštas.

Pasitiks ekspozicijos

Anot R.Kažukauskienės, karklynų Nevėžio slėnyje būta ir Cz.Miloszo laikais. Jie itin paslaptingai pavaizduoti "Isos slėnyje". Cz.Miloszas rašė, kad juose gyveno nežemiškos būtybės, todėl vienas menininkas per tarptautinį drožėjų sambūrį išdrožė ir pastatė raguotąjį. Kieme taip pat stovi išdrožtos Cz.Miloszo aprašytos deglos dvaro kiaulės ir vietos kunigo suviliotos, išduotos, o paskui žiurkių nuodais nusinuodijusios merginos skulptūros. Čia yra ir kitokių skulptūrų, nesusijusių su Nobelio premijos laureato kūryba.

Pats Cz.Miloszas nesyk yra pabrėžęs, kad Šeteniuose gyveno iki devynerių metų, paskui tapo vilniečiu (mokėsi gimnazijoje ir Vilniaus universitete), vėliau - Varšuvos gyventoju. Pasiprašęs politinio prieglobsčio jis gyveno Amerikoje, buvo porą kartų vedęs, susilaukė dviejų sūnų. Galiausiai Cz.Miloszas grįžo į Lenkiją ir čia mirė. Jis palaidotas Krokuvoje.

Rašytojo tėvas buvo tiltų inžinierius, daugiausia dirbo Rusijoje. Į keliones ir komandiruotes vyrą nuolat lydėjo žmona, tad Cz.Miloszas su broliu Andžejumi vaikystėje daugiausia laiko praleisdavo senelių dvare. Nei Cz.Miloszo, nei jo artimiausių žmonių deportacija nepalietė, nes šie laiku pasitraukė į Suvalkuose turėtą dvarą.

Svarbiausius rašytojo gyvenimo epizodus ketinama parodyti vidaus ir lauko ekspozicijose, kurias jo 100-ųjų gimimo metinių proga žadama surengti Šeteniuose.

* * *

Cz.Miloszas (1911-2004) - žymus lietuvių kilmės lenkų rašytojas ir literatūros mokslininkas, 1953 m. buvo apdovanotas Europos literatūros premija "Prix Litteraire Europeen", o 1980-aisiais tapo Nobelio literatūros premijos laureatu.

Cz.Miloszas - Berklio ir Kalifornijos universitetų profesorius, filosofinių veikalų, kuriuose aptariama žmonijos dvasinė krizė, ir egzistencinės poezijos autorius. Jo esė, publicistikoje ir poezijoje daug vietos skiriama Vilniui.

Cz.Miloszas 1990-1991 metais palaikė Lietuvos išsilaisvinimo kovą, gynė mūsų krašto interesus, reikalavo laisvės ir nepriklausomybės pavergtoms Baltijos valstybėms. 2001-aisiais už nuopelnus Lietuvai ir jos sostinei Cz.Miloszui suteikti Vilniaus miesto bei Lietuvos garbės piliečio vardai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"