TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šį Seimą kankina skilimai ir skandalai

2006 11 15 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Per dvejus metus šios kadencijos parlamentas priėmė per 500 įstatymų, tačiau patys politikai mano, kad dirbtų efektyviau, jeigu Seime būtų daugiau stabilumo

Šiandien pusės kadencijos ribą peržengęs Seimas vakar šią sukaktį gražiomis kalbomis ir dovanomis paminėjo plenariniame posėdyje. Puokštė įteikta ir 55-erių sulaukusiam Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, o eiliniai parlamentarai pamaloninti Jono Varno karikatūrų albumu ir prestižiniu leidiniu "Lietuvos sėkmės istorija" anglų kalba.

Beje, ši knyga labai nepatiko Seimo nariui Egidijui Klumbiui. Jis čia įžvelgė Seimo ir lietuvių kalbos įžeidimą. "Už dovanas reikia dėkoti, ir mes dėkingi Vyriausybei, o pastabas išsakyti galima ir individualiai", - kolegą pamokė posėdžiui pirmininkavęs Andrius Kubilius.

Pensininkų piketas

Pasak Muntiano, per dvejus metus Seimas priėmė per 500 įstatymų. Daugiausia dėmesio, anot jo, skirta socialiniams klausimams.

Tačiau vargiai su tuo sutiktų kai kurie rinkėjai. Kaip tik tuomet, kai Seimo pirmininkas kalbėjo apie vis didėjančias pensijas, prie parlamento piketavo maždaug 200 pagyvenusių žmonių, reikalaudami grąžinti valdžios apkarpytų pensijų dalį. 1995-2002 metais dirbantiems pensininkams nebuvo mokama dalis pensijos. Vėliau Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tai nekonstituciška.

Pasak Seimo pirmininko, kitų metų biudžete socialiniams reikalams numatoma skirti beveik 2 mlrd. litų. Muntianas taip pat atkreipė dėmesį į regioninės plėtros, teisėkūros, parlamentinės kontrolės problemas.

Parlamentarų pasveikinti atvykęs premjeras Gediminas Kirkilas linkėjo

laikytis konsensuso demokratijos - susitarimų, visų dalyvavimo sprendžiant svarbius klausimus, tolerancijos - principų, taip pat visiems drauge parašyti antrąją "Lietuvos sėkmės istorijos" dalį.

Nestabilumo metai

Patiems parlamentarams dveji darbo metai įsiminė kaip politinio nestabilumo ir skandalų metai.

"Pusę kadencijos praleidome aiškindamiesi įvairius skandalus, o ne svarstydami ir formuluodami rimtas šalies ambicijas. Tikiuosi, kad tai paskutiniai tokie metai - chaotiški, nelabai darbingi, smulkmeniški. Reikia tikėtis, kad atėjo lūžio metas, kai politinė sistema Lietuvoje išsikristalizuos, bus aiškesnė, stabilizuosis. Ir nuo to Seimo darbai vėliau bus labiau europietiški", - LŽ sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Kubilius.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šaulienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šio Seimo kadencija, skirtingai nuo buvusiųjų, labai permaininga. "Keitėsi politinių jėgų santykis, susiformavo mažumos Vyriausybė, tad darbas reikalauja labai didelio derinimo, o susitarimai galimi tik kai kuriais klausimais", - teigė Šiaulienė.

Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė, Seime dirbanti pirmąją kadenciją, prisipažino, kad naujokai, eidami į parlamentą, visada turi daugiau vilčių, nei paskui pasiseka padaryti darbų. "Per dvejus metus padaryta tikrai didelių darbų, nors dirbta gana sunkiomis sąlygomis. Susiformavo viena koalicija, dabar jau dirbame kitoje. Sunku, nes valdančioji koalicija yra mažuma, todėl priimti sprendimus reikia didelių pastangų. Sunku ir dėl to, kad kol kas nėra vieningos opozicijos ir negalima prognozuoti jos veiksmų. Tačiau darbas Seime įdomus ir laikas bėga labai greitai", - kalbėjo Staponkienė.

Nusileidžia Vyriausybei

Apie nestabilumą LŽ kalbėjo ir politologė Jūratė Novagrockienė. "Parlamentui tie dveji metai buvo gana komplikuoti. Matėme ir koalicinės Vyriausybės griuvimą, ir naujos kūrimą, partijų skilimus, parlamentarų bėgiojimą iš vienos partijos, frakcijos į kitą. Iš pradžių turėjome vieną didžiausią politinę partiją, šiandien matome, kad ta partija skilusi, jos nariai perėjo į Muntiano Pilietinės demokratijos partiją, kiti - pas socialdemokratus. Skilo ir liberalcentristai", - sakė politologė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad stabilizuojamąja parlamento ir net politinės sistemos jėga tapo senų politinių oponentų - socialdemokratų ir konservatorių - susitelkimas. "Bent kol kas tai teigiamas poslinkis", - pažymėjo Novagrockienė.

Pasak jos, Seimas nelabai skiriasi nuo daugelio Europos parlamentų tuo, kad šiandien visur labai ryški vykdomosios valdžios stiprėjimo tendencija. Realiai vykdomoji valdžia turi daugiau galių, išteklių mobilizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius, diktuoti politiką arba bent vadovauti viešiesiems procesams. "Nors Seimas bando, kad ir šiuo metu aiškindamasis Valstybės saugumo departamento reikalus, rodyti tam tikrą galią, kol kas jam neužtenka jėgų ir tam tikra prasme prestižo tai daryti. Tad šiuo požiūriu vykdomoji valdžia lyg ir dominuoja, palyginti su parlamentu. Vadinasi, mūsų Seimas turėtų ieškoti būdų, kaip susigrąžinti prestižą ir realiąsias konstitucines galias", - tvirtino politologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"