TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šią savaitę į Lietuvą iš Karaliaučiaus galėjo patekti trys sraigtasparniai

2016 04 14 11:45
VSAT nuotrauka

Šią savaitę į Lietuvos teritoriją iš Karaliaučiaus srities galėjo įskristi trys sraigtasparniai, tačiau neaišku, ar tai buvo kariniai, ar civiliniai orlaiviai.

Galbūt įskridusių sraigtasparnių nefiksavo Lietuvos kariuomenės radarai.

„Balandžio 12 dieną Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Operacijų valdybos Jungtinių situacijų skyrius gavo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (...) pranešimą, kad į Lietuvos teritoriją iš Rusijos Federacijos pusės Lazdijų rinktinės, Vištyčio užkardos veikimo teritorijoje, galimai kirto valstybės sieną ir apsisukę grįžo atgal į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį trys sraigtasparniai“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos atsakyme BNS.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Renatas Požėla BNS sakė, kad pasieniečiai Rusijos orlaivius pamatė gyvai, patruliuodami.

„Mūsų pareigūnams toks įtarimas kilo, kad buvo pažeista valstybės siena“, – teigė R.Požėla.

Pasak jo, tie sraigtasparniai buvo be skiriamųjų ženklų, todėl neįmanoma atsakyti, ar jie kariniai, ar civiliniai.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis BNS sakė, kad minėti orlaiviai skrido žemai, o VSAT pareigūnų akiratyje išbuvo apie tris minutes.

Pasak jo, kariuomenės radarai nefiksavo, kad iš Karaliaučiaus atskridę orlaiviai kirstų sieną.

„Technologiškai turėjo būti užfiksuotas tas pažeidimas, jeigu sraigtasparniai iš Rusijos tikrai būtų kirtę Lietuvos valstybės sieną“, – sakė karininkas.

T.Pakalniškis teigia, kad kariškiai su pasieniečiais vis dar tikrina duomenis – ką ir kur pastarieji matė.

„Kiek ir ką matė mūsų radarai iš esmės aš negaliu komentuoti, kadangi radarų duomenys nėra viešinami dėl saugumo sumetimų (...). Patvirtinti sienos kirtimo šiuo metu mes negalime, nes jeigu būtų toks atvejis fiksuotas, automatiškai būtų buvę sureaguota, būtų pakelti ir NATO naikintuvai, ir visos kitos procedūros būtų atliekamos“, – aiškino jis.

T.Pakalniškis pažymėjo, jog VSAT taip pat tik įtaria, kad galėjo būtų kirsta siena, bet to netvirtina.

„Rusijos pajėgos nuolat laviruoja ties raudona linija, oro erdvė nuolat akylai yra stebima, kariuomenė būtų sureagavusi atitinkamai, jeigu tas faktas būtų tikrai patvirtintas“, – tikino jis.

Teigia neužfiksavusi pažeidimo

Lietuvos kariuomenė teigia neužfiksavusi, kad trys sraigtasparniai iš Rusijos būtų kirtę Lietuvos oro erdvę.

„Lietuvos kariuomenė oro erdvės pažeidimo neužfiksavo“, – BNS ketvirtadienį sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis.

Tačiau jis teigė negalintis atsakyti į klausimą, ar Rusijos orlaiviai iš tikrųjų nepažeidė Lietuvos oro erdvės.

G.Ciunis neteikė daugiau informacijos apie įvykį, kai antradienį Lietuvos pasieniečiai pastebėjo galbūt į Lietuvos teritoriją įskridusius tris sraigtasparnius iš Karaliaučiaus. Pasak jo, ši informacija yra slapta.

A.Paulauskas: „yra tam tikrų nesukoordinavimo veiksmų“

Prieštaringi pasieniečių ir kariuomenės pranešimai apie į Lietuvos teritoriją galėjusius įskristi sraigtasparnius iš Rusijos „suglumino“ visuomenę, sako BNS kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.

„Dabar, kai viskas išėjo į viešumą, akivaizdžiai krašto apsaugos komunikavimas su visuomene yra nepakankamas, švelniai tariant“, – ketvirtadienį sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasieniečiai galimą incidentą fiksavo antradienį.

Pasak A.Paulausko, per dvi dienas Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir kariuomenė galėjo išsiaiškinti dėl visuomenei pateikiamos pozicijos, nes ketvirtadienio pranešimuose „yra tam tikrų nesukoordinavimo veiksmų“.

NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad kariuomenė tinkamai nepaaiškino visuomenei, kad techniškai negali fiksuoti žemai skraidančių orlaivių. Seimo nario teigimu, tai gali kelti klausimą, ar Lietuvoje pelnytai yra didinamas finansavimas gynybai.

„Šiuo atveju aš manau, kad tas komunikavimas iš kiekvienos varpinės žiūrint yra teisingas, bet žmonių, kurie turi suvirškinti tą iš pažiūros prieštaringą informaciją, galimybės ne visada yra tokios geros suprasti“, – sakė A.Anušauskas.

„Ko gero, tai suglumino visuomenę. Kai pateiki informaciją, kad neužfiksavai, tada kyla klausimas, kam keliami pinigai krašto apsaugai? Matyt, reikėjo pateikti žinią, apibūdinant pasaulio patirtį, kad kiekvienas radaras turi technines ribas fiksuojant žemai skrendančius orlaivius, o pasieniečiai sienos pažeidimus fiksuoja iš akies“, – pridūrė jis.

Parlamentaro teigimu, šis institucijų nesusikalbėjimas parodo praktikos trūkumą informuojant visuomenę apie jai itin svarbius įvykius.

A.Anušauskas svarsto, kad pasieniečiams greičiausiai nebuvo sudėtinga apskaičiuoti, ar iš Karaliaučiaus srities atskridę Rusijos sraigtasparniai pažeidė Lietuvos oro erdvę, ar ne.

„Mes gi sieną dabar esame demarkavę ir dabar ten yra plūdurais pažymėta, tai turėjo gana aiškiai matytis pažeidimas“, – teigė NSGK narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"