TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiąnakt baigsis vasara

2011 10 29 12:08

Šią naktį paryčiui, 4 valandą, laikrodžių rodykles vėl teks atsukti valanda atgal. Žiemos-vasaros laiko žaidimą dar žaisime iki 2016 metų, nes šįmet turėjusią baigti galioti sezoninio laiko direktyvą pratęsė Europos Komisijos (EK) biurokratai.

Milijardai žmonių visame pasaulyje paskutinį spalio sekmadienį laikrodžio rodykles pasuka valanda atgal, o paskutinį kovo sekmadienį - valanda į priekį. Vieni tai vadina būtinybe, kiti - visuotiniu pamišimu.

Bandantieji pergudrauti laiką tikina, kad taip žmonės geriau panaudoja šviesiąją paros dalį ir esą sutaupo elektros energijos. Kritikai atšauna, jog šis argumentas galėjo tikti nebent senais laikais, o dabartinės technologijos labiau pritaikytos prie gamtos. Pavyzdžiui, elektros šviesa gatvėse įsijungia automatiškai, vos tik pritemsta.

Kritikams pritaria ir mūsų energetikai. Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo ir tyrimų informacijos centro direktorius Romualdas Škėma patvirtino, kad realios ekonominės naudos iš rudeninio ir pavasarinio laikrodžių sukiojimo nėra.

Siūlo keisti darbo laiką

Laiko kaitaliojimo iniciatoriai primena, kad pirmas šviesą taupyti pasiūlęs amerikietis Benjaminas Franklinas dar XVIII amžiuje. Tačiau didysis išradėjas neragino sukioti laikrodžių. Jis tik patarė šviesiuoju metų laiku keltis anksčiau, o tamsiuoju - vėliau, kaip daro visa gyvoji gamta.

Žmogus taip pat yra gyvosios gamtos dalis ir laiko kaitaliojimas trikdo jo biologinį laikrodį. Ypač dėl to kenčia vaikai, emociškai jautrūs žmonės, taip pat širdininkai, daugėja depresijų. "Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka hormonų veikla ir endokrininė sistema, o ji reguliuoja psichiką, emocijas, nuotaiką", - aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius.

Todėl Suomijos medikai siūlo ne sukioti laikrodį, o keisti darbo grafikus, kad žiemą būtų dirbama trumpiau, vasarą - ilgiau. Prieš laiko kaitaliojimą pasisako ir Tarptautinė astronomų sąjunga, o juk viena astronomų užduočių - nustatyti tikslų laiką.

Idėja - iš XX amžiaus pradžios

Laikrodžių sukiojimo idėja priklauso anglų mūrininkui Williamui Willettui. Vieni teigia, kad taip jis norėjęs pasidaryti šviesaus laiko po darbo žaisti golfą, kiti - esą jis mėgdavęs keltis anksti ir norėjęs įpratinti tai daryti ir kitus. 1907 metais W.Willettas pateikė argumentų, kiek būtų sutaupyta pasukus laikrodžių rodykles, ir kitais metais Didžioji Britanija pirmąkart pabandė įvesti vasaros laiką.

Kitos šalys britų pavyzdžiu iškart nepasekė. Tik 1916 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą, sezoninį laiką savo kariuomenėje įvedė Vokietija, karui pasibaigus to atsisakė, o per Antrąjį pasaulinį karą vėl grįžo.

Pastaraisiais metais vasaros laiką į žiemos ir atvirkščiai kaitalioja apie 70 valstybių - maždaug trečdalis viso pasaulio. Tarp jų - dauguma Europos Sąjungos valstybių, JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija. Laiko nekaitalioja Japonija, Indija, Kinija, Rusija, Baltarusija, Islandija ir kai kurios kitos valstybės.

Valdžių sprendimai sukioti laikrodžius įvairiuose kraštuose tai priimami, tai atšaukiami. Pastovus liko tik daugelio paprastų žmonių, ypač gyvenančių kaime, skeptiškas požiūris. Šveicarijoje net įkurtas pasaulinis judėjimas prieš laiko kaitaliojimą. Jo peticiją jau pasirašė tūkstančiai žmonių. EK šis dokumentas, matyt, dar nepasiekė.

Išsiblaškiusiems, užmaršiems žmonėms dėl laiko kaitaliojimų atsitinka visokių kuriozų. Antai Didžiojoje Britanijoje paskutinę spalio sekmadienio naktį moteris gimdė dvynukus. Pirmasis vaikelis gimė prieš pat žiemos laiko įvedimą, o antrasis - jau pasukus laikrodį atgal, todėl dokumentuose buvo užrašyta: antrasis į šį pasaulį atėjo valanda anksčiau negu pirmasis.

Žmonių neklausė

"Pelėdoms" rytoj prasidėsiantis žiemos laikas patogesnis negu vasaros, nes rytais jie mėgsta ilgiau pamiegoti. Tačiau yra ir kita medalio pusė - vakarais pailgėja tamsos metas. Kai kurios draudimo bendrovės nustatė - kol žmonės prisitaiko prie žiemos laiko, padaugėja avarijų, sužeidimų ir net mirčių.

Dauguma krašto žmonių sutaria, kad laikas turėtų būti pastovus ir nereikėtų sukioti laikrodžių rodyklių. Seimas dar pavasarį įpareigojo Vyriausybę prašyti EK nebetaikyti Lietuvoje sezoninio laiko. Tačiau Vyriausybė šio įpareigojimo neįvykdė. "Turime ir didesnių problemų", - pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis prisipažino, kad gyventojų apklausa nebuvo atlikta, nesiaiškinta, kaip laiko kaitaliojimas veikia žmonių sveikatą ir ekonomiką. Pasak kanclerio, pasidomėta tik tuo, ką apie laiko kaitaliojimą mano kitos Europos valstybės. Esą jos laikrodžių sukiojimui nesipriešina, todėl ir mūsų Vyriausybė nesikreipė į EK.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"