TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiandien valstybę valdo jie

Tai - glaudžiai su Lietuvos valdžia susijusios įmonės, teikiančios konsultacijas už dešimtis milijonų litų ir žinančios beveik viską apie krašto finansinę padėtį bei ateities planus. Jų atstovai deleguojami į svarbius valstybės postus. Premjeras ir prezidentė apie šias įmones kalba tik gerai arba nieko. Jos jau vadinamos faktinėmis valstybės vadovėmis.

Pūlinys pratrūko praėjusį mėnesį, Vyriausybei iš pradžių paskelbus apie banko "Snoras" nacionalizaciją, netrukus - ir apie bankrotą. Jau aiškėja, kad daliai banku pasitikėjusių žmonių ir įmonių teks atsisveikinti su visą gyvenimą kauptais pinigais.

Seimo Audito komitetas (AK) pirštu rodo į "Snoro" auditą vykdžiusią ir esminių trūkumų nenustačiusią bendrovę "Ernst & Young Baltic" (EYB), kuri taip esą sukūrė iliuzinį patikimo banko vardą. Be to, primenama, kad užsienio kompanija, be tiesioginės audito veiklos, ypač aktyviai teikia ir konsultavimo paslaugas, kad šioje srityje yra atsikandusi didžiausią Lietuvos valstybės užsakymų kąsnį.

"Ne kartą kalbėjau, kaip buvo išplėstas EYB tinklas per visą mūsų valstybinį sektorių. Mūsų institucijos turėtų matyti, kad ta viena tarptautinė kompanija valdo visą informaciją apie Lietuvos piniginius srautus. Jei būtų sudėliota, kokius valstybės sektoriaus užsakymus gavo ir gauna EYB, pamatytume, jog valstybę šiandien valdo ji", - įsitikinusi Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Tačiau kai kurie politikai ir verslo atstovai jau ne pirmus metus užsimena, kad EYB, tegu ir labai aktyvi kompanija, be įtakingų užtarėjų taip nebūtų galėjusi išsiplėsti. Šiame kontekste pirštu rodoma į kur kas galingesnę bendrovę - advokatų kontorą "LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai".

"Valdantieji susiję su EYB, bet negalima kalbėti tik apie juos. Yra ir advokatų kontora, glaudžiai susijusi su valdžia. Turiu omenyje LAWIN. Manau, veikiama per asociaciją "Investuotojų forumas", kuriai priklauso abi kompanijos, o prie jos dar pristeigiama kitų asociacijų ir viešųjų įstaigų. Per jas dalijami vieni ar kiti projektai ir daromas didelis spaudimas valstybės institucijoms", - LŽ tvirtino parlamentinei frakcijai "Tvarka ir teisingumas" atstovaujantis teisininkas Remigijus Žemaitaitis.

Vienoje valtyje

Glaudus EYB ir minimos advokatų kontoros ryšys, kaip teigiama, buvo užmegztas abiem bendrovėms triūsiant tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanijai "Williams International" parduotoje "Mažeikių naftoje". Prieš gerą dešimtmetį būtent "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" konsultavo 1998 metais sudarytos įmonės pardavimo sutarties, kuri vėliau pripažinta kaip pažeidžianti Konstituciją, rengėjus.

Iki pat skandalingo "Williams" pasitraukimo, įvykusio 2002-aisiais, ta pati kontora "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" rengė įmonės teisines sutartis, konsultavo mokesčių, darbo teisės ir kitais klausimais. Atkreipkite dėmesį: tuo pačiu metu audituoti "Mažeikių naftą" buvo samdoma ir EYB.

Šiandien abi kompanijas vienija valdžios ypač vertinama ir gerbiama asociacija "Investors forum" ("Investuotojų forumas", IF). Ta pati, apie kurią kalbėdamas spalio pabaigoje vykusioje konferencijoje "Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo" Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo lyderis Vytautas Bakas pareiškė: "IF per dvejus metus tapo tokia jėga, kad nesutikti su jos argumentais lygu kenkti valstybei."

Tiesa, IF buvo įkurta ne prieš kelerius metus, kaip galima pamanyti. Ji atsirado dar 1999 metais, beje, valstybę valdant taip pat Tėvynės sąjungai (TS), kaip užsienio investuotojų skėtinė organizacija. Dabar IF vienija ir Lietuvoje veikiančias įmones - apie 50 narių. Asociacija skelbia nuolat palaikanti ryšius su Vyriausybe, ministerijomis, prezidentūra ir Seimu - "tiek su vadovaujančiojo, tiek su darbinio lygmens atstovais".

IF valdybos pirmininko pareigas šiuo metu eina kontoros "LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" steigėjas bei vadovas Rolandas Valiūnas, o jo dešiniąja ranka vadinamas EYB vykdomasis partneris Jonas Akelis.

Didžiausia galia

Kaip teigiama, IF vadovų įtaka politikams pradėjo stiprėti per skandalu pasibaigusią nacionalinio investuotojo "Leo LT" kūrimo epopėją, o didžiausią galią jie įgavo prieš kelerius metus, kai į valdžią grįžo TS. Būtent nuo 2009-ųjų pradžios tiek EYB, tiek LAWIN per IF tapo pagrindiniais valdžios konsultantais. Kalbama, jog tokio veikimo kelius atvėrė svajonėmis, kad Lietuvą net krizės laikotarpiu užplūs užsienio investicijos, TS viršūnes užkrėtęs tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys ir aktyvus jo rėmėjas premjeras Andrius Kubilius.

Matyt, nereikėtų stebėtis, kad prieš metus viešuosius ir privačius interesus supainiojusiam D.Kreiviui, verčiamam trauktis iš posto, didžiausią paramą rodė būtent asociacija IF. Ji net skelbė, esą ministro pasitraukimas gali pakenkti Vyriausybės stabilumui.

Tai D.Kreivio iniciatyva per Vyriausybę 2009-ųjų lapkričio pabaigoje buvo prastumta idėja steigti Investicijų patarėjų komisiją (IPK), turinčią, kaip nurodoma, rūpintis investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimu. Ši komisija pakeitė nuo 2008-ųjų vasaros veikusį Vyriausybės Investicijų skatinimo komitetą, kuris vienijo atsakingų institucijų atstovus, bet, anot D.Kreivio, "iš esmės neatliko savo funkcijų". "Todėl neišvengiamai reikėjo sukurti efektyviai veikiančią verslo sąlygų gerinimu, tiesioginėms užsienio investicijoms palankios aplinkos kūrimu besirūpinančią struktūrą", - rašoma Vyriausybei pateiktame Ūkio ministerijos (ŪM) laiške.

Glaudus būrelis

Vyriausybės dokumentuose nurodoma, kad IPK nariais tapti ir nemokamai valstybę konsultuoti sutiko garsių tarptautinių kompanijų ("Barclays", "Microsoft", IBM ir kitų) vadovai. Tačiau, kaip matyti iš komisijos dokumentų, pagrindinė jos jėga buvo IF vienijamos bendrovės, o faktiniai lyderiai - jau minėtų LAWIN ir EYB vadovai, veikiantys per jiems palankius Vyriausybės bei jos institucijų atstovus.

Kaip minėtiems verslininkams atstovaujantys veikėjai verslo aplinkoje jau kelerius metus minimi tuometis ūkio ministras D.Kreivys, dabar einantis premjero visuomeninio patarėjo pareigas, anksčiau buvęs ūkio viceministras, o dabar ŪM vadovas Rimantas Žylius, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas, prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas, ŪM pavaldžios įstaigos "Investuok Lietuvoje" (jos valdybos pirmininkas yra R.Valiūnas) generalinis direktorius Mantas Nocius, anksčiau vadovavęs Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA). Prie šios grupės priskiriamas ir iš LAWIN į Lietuvos banko pirmininko postą šįmet atėjęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas.

Per LEPA, vėliau išskaidytą į įstaigas "Investuok Lietuvoje" ir "Versli Lietuva", EYB gavo galimybę prisidėti prie europinės paramos lėšų skirstymo. Nuo 2009-ųjų audito kompanija su šia įstaiga (dabar - "Versli Lietuva") įgyvendina projektą "Konkurencingumo centras". Už Europos Sąjungos ir biudžeto lėšas kuria stebėjimo sistemą, leidžiančią įvertinti Lietuvos įmonių konkurencingumo lygį tarptautiniu mastu.

Tuo metu advokatų kontora LAWIN vengia viešintis, kad konsultuoja valstybės įstaigas. Vienintelis ryškesnis šios bendrovės veikimas - dalyvavimas pertvarkant energetikos sektorių, konsultuojant Vyriausybę, "Lietuvos energiją" ir Visagino atominę elektrinę. Tačiau ir šiuo atveju konsultantai buvo samdomi ne per viešai matomas valstybės institucijas, o per likviduojamą "Leo LT", kaip aiškėja iš praėjusį mėnesį paskelbtos Valstybės kontrolės ataskaitos. Dar daugiau - sąmoningai ar ne - LAWIN dalyvavimas šiame projekte buvo pridengtas viešai garsinamomis sutartimis su ta pačia EYB, nusamdyta už beveik 0,9 mln. litų rengti elektros energetikos sektoriaus pertvarkos projektą ir padėti jį įgyvendinti.

Užsakymų lyderė

EYB veikimas viešojoje erdvėje matomas kur kas geriau negu LAWIN. Akivaizdu, kad EYB, kurios vardas dabar nuolat minimas skandalingo "Snoro" audito kontekste, Lietuvoje plačiai teikia mažai ką bendra su auditu turinčias konsultavimo paslaugas, o jas perka faktiškai visos pagrindinės krašto institucijos. Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, ši bendrovė nuo praėjusių metų pradžios dalyvavo net 188 viešųjų pirkimų konkursuose, iš jų 79 laimėjo, pasirašė 81 sutartį, kurių bendra vertė viršija 70 mln. litų.

Kitos trys mūsų krašte veikiančios vadinamojo didžiojo ketverto (pagrindinių pasaulinių audito kompanijų) sutartys, net visos kartu sudėtos, nė iš tolo neprilygsta EYB laimėjimams. To paties CVPP duomenimis, antrojoje vietoje esanti bendrovė PwC (anksčiau - "PricewaterhouseCoopers") iš 88 konkursų laimėjo 35, pasirašė sutarčių už daugiau kaip 4,8 mln. litų. "Deloitte Lietuva" iš 51 pirkimų konkurso laimėjo 11, pasirašė sutarčių už 2,3 mln. litų. "KPMG Baltic" pavyko išsikovoti 2 pirkimus iš 33 ir pasirašyti sutarčių už daugiau kaip 0,5 mln. litų.

Įdomu tai, kad Lietuvos viešojo sektoriaus numylėtine tapusi EYB mūsų krašte atsirado gerokai vėliau negu kitos minėtos bendrovės. Dar 1997-aisiais tarptautinė audito kompanija "Ernst & Young" Lietuvoje neturėjo net atstovybės. Sėkmė nušvito tik 2002-aisiais. Jos priežastimi tapo tuo metu didžiausią pasaulyje audito kompaniją "Arthur Andersen" sukrėtęs korupcijos skandalas, kuris kilo žlugus JAV energetikos milžinei "Enron".

Priglaudė po skandalo

Kaip žinoma, tuo metu, kai "Arthur Andersen" buvo pareikšti kaltinimai dėl tūkstančių žlugusios energetikos milžinės "Enron" apskaitos dokumentų sunaikinimo, ji susijungė su mažiausia tarp pagrindinių audito kompanijų buvusia "Ernst & Young". 2002-ųjų balandį šios dvi įmonės nutarė suvienyti veiklą Baltijos šalyse, taigi ir mūsų krašte. Tuomet "Ernst & Young" skyrius Lietuvoje buvo keturis kartus mažesnis už "Arthur Andersen" padalinį.

Atsiradusi nauja kompanija gavo "Ernst & Young" vardą, tačiau pagrindiniai jos postai, bent jau Baltijos valstybėse, buvo patikėti būtent "Arthur Andersen" padalinio atstovams. Jungtinės bendrovės vadovu tapo "Arthur Andersen" buvęs partneris Peras Moeleris, o 2009-ųjų vasarą jį pakeitė tos pačios žlugusios kompanijos atstovas, už Baltijos šalis atsakingu vykdomuoju partneriu paskirtas J.Akelis. Iki tol jis tiek EYB, tiek "Arthur Andersen" buvo atsakingas už Baltijos valstybių energetikos ir komunikacijų paslaugų įmonių sektorių.

Pačios kompanijos viešai pateikiamais duomenimis, dabar Lietuvoje veikianti EYB yra "Ernst & Young Global Limited" įmonė narė. Ši Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrija koordinuoja įmones nares ir jų tarpusavio bendradarbiavimą, bet audito neatlieka ir jokių kitų profesinių paslaugų neteikia.

Oficialiai teigiama, jog EYB šiandien dirba keli šimtai žmonių. Įdomu, kad bendrovė, teikianti ypač platų spektrą paslaugų, tarp jų ir su strateginiais Lietuvos interesais susijusiose srityse, tarkime, energetikos sektoriaus pertvarkos pasiūlymus, neslepia esanti linkusi kliautis karjerą tik pradedančių darbuotojų paslaugomis. Tai matyti iš šį rugsėjį EYB rengtos virtualios karjeros mugės ir per ją teiktų siūlymų. "Darbo patirtis nėra būtina norint pas mus įsidarbinti. Dauguma mūsų darbuotojų vis dar studijuoja bakalauro ar magistro studijose arba yra ką tik baigę universitetą, ir ne visi turėjo galimybę padirbėti, o ypač - pagal specialybę. Darbuotojus ugdome ir "auginame" savo bendrovėje, įtraukdami juos į draugišką kolektyvą ir įdomius projektus", - mugės dalyviams teigė EYB personalo vadovė Baltijos šalims Rūta Miknevičiūtė.

Ekonomistas profesorius Povilas Gylys, vertindamas šią informaciją, nuogąstavo, kad tokiu atveju bendrovė konsultacijų srityje gali orientuotis tik į pajamas, o jos veikla - tik imitacija. "Juk kalbame apie fundamentalius, didelės apimties projektus įvairiose srityse - energetikos, valstybės valdymo, finansų ir kitose. Ar bendrovė turi intelektinio pajėgumo? Jeigu tai jauna, nepatyrusi komanda, klausimas, ar ji gali įžvelgti nagrinėjamos srities subtilybes? Jei tai tik aktyvių, principu "griebk ir bėk" veikiančių žmonių komanda, ji gali pridaryti rimtų klaidų ir net sukelti nacionalinio saugumo problemų", - svarstė profesorius.

Viltis - Europos Komisija

Galimomis EYB klaidomis, regis, nėra kam domėtis. Kol kas žinoma tik tiek, kad Seimo AK iniciatyva Generalinė prokuratūra, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl "Snoro" buvusių vadovų galbūt nusikalstamos veikos, įtraukė ir medžiagą apie EYB pateiktą 2010 metų banko finansinio audito išvadą.

Tačiau kitais šių auditorių tuo pačiu metu kaip ir "Snore" vykdytais patikrinimais kitose finansinio sektoriaus įstaigose, kurios laikomos viešojo intereso sritimi, - gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje "Aviva Lietuva", "Danske bank A/S" Lietuvos filiale, bendrovėje "Danske Capital investicijų valdymas", "DnB Nord banke", "DnB Nord investicijų valdyme", banke "Finasta", "Finasta investicijų valdyme", "Medicinos banke", bendrovėse "NASDAX OMX Vilnius" bei "Orion Securities" - atrodo, nesirengiama domėtis.

Dar daugiau: vertinti EYB, kaip audito kompaniją, iki šiol suteikta teisė ir... EYB vadovui J.Akeliui. Šis finansų vadybininkas, Lietuvos audito rūmų prezidiumo narys, 2011-ųjų sausį finansų ministrės Ingridos Šimonytės pasirašytu sprendimu yra paskirtas Audito priežiūros komiteto - valstybės įsteigtos viešosios įstaigos Audito apskaitos tarnybos, vykdančios auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, patariamojo organo - pavaduojančiu nariu.

"Iš pirmo žvilgsnio "Snoro" situacijoje EYB neatliko savo pareigos iki galo. Bet ši bendrovė teikia daug konsultacijų ir kitoms šalies institucijoms, laimi konkursus už ne vieną milijoną litų. Tokiu atveju kyla klausimas, ar jų patarimai ko nors verti? Tačiau ši Vyriausybė, mano manymu, greičiausiai neturės ryžto viską išsiaiškinti, nes pati juos samdo", - įsitikinęs Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Priversti Lietuvą suvaldyti konsultantėmis virtusias audito kompanijas gali tekti Europos Komisijai (EK), kuri praėjusią savaitę pristatė planą, kaip atskirti vadinamojo didžiojo ketverto, užimančio apie 85 proc. audito rinkos, bendrovių audito ir konsultavimo funkcijas. Tačiau EK pripažįsta, kad šis procesas gali užtrukti 3-5 metus, o "didysis ketvertas" jau dabar paskelbė ketinantis aktyviai gintis, nes taip EK esą siekia iš auditorių atimti vertingas ekspertines žinias, kaupiamas konsultacijų verslo srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"