TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Šiaurės srautas" neišvengiamai artėja

2009 07 02 0:00
Baltijos jūros dugne guli tūkstančiai cheminių ginklų.
LŽ archyvo nuotraukos

Lietuva vis dar nepritaria Rusijos ir Vokietijos sumanymui Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį "Nord Stream" ("Šiaurės srautas"). Aplinkos ministerija (AM) paprašė daugiau duomenų apie šį projektą, kurį ekologai vadina beprotybe.

Minų laukas - taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo rusai ir jų sąjungininkai nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų - šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Rusijos idėją tiesti 1200 kilometrų ilgio dujotiekį Baltijos jūros dugnu per šį minų lauką ekologai laiko beprotybe. Nepaisant perspėjimų, dujotiekio projektas derinamas su Baltijos šalimis, o Rusijos sausumoje "Šiaurės srautas" jau tiesiamas.

Bendrovė "Nord Stream AG", kurią įsteigė daugiausia akcijų joje turintis Rusijos gamtinių dujų koncernas "Gazprom" ir dvi Vokietijos kompanijos, pateikė projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą Lietuvai. Joje tikinama, jog dujotiekis šiek tiek pakenks gamtai tik jo tiesimo metu, o paskui jai neva būsią dar geriau negu ligi tol.

Mūsų specialistai tokiai prognozei nepritarė: "Ši ataskaita nėra pakankamai išsami, kad būtų galima pradėti svarstyti leidimų dujotiekio tiesimui ir eksploatacijai išdavimo klausimus. Todėl prašoma papildyti kai kurias PAV ataskaitos dalis ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis bei jų įvertinimą."

Tokią Lietuvos poziciją AM nusiuntė bendrovei "Nord Stream AG" ir devynioms šalims, kurios dalyvauja vertinant šio projekto poveikį aplinkai.

Nuotaikos pasikeitė

Prieš du dešimtmečius Baltijos šalių žmonės, norėdami atkreipti dėmesį į šios labiausiai pasaulyje užterštos jūrą saugojimą, susikibo aplink ją rankomis. Dabar nuotaikos jau kitokios. "AM nusprendė teisingai. Tačiau rusai vis tiek darys ką užsimanė ir Lietuva negalės uždrausti, nes projektui jau pritarė tos šalys, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas - Suomija, Švedija, Danija ir, be abejo, Rusija bei Vokietija", - svarstė chemijos mokslų daktaras Vidmantas Kapočius.

Sprendžiant dujotiekio likimą Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija veto teisės neturi, nes jų teritorinių vandenų "Šiaurės srautas" nekirs. Pagal Tarptautinę ekologijos konvenciją šalys, kurių vandenyse tokie darbai neatliekami, turi teisę tik pareikšti savo nuomonę.

"Kiek tos Baltijos? Jei įvyks sprogimas, jo padariniai bus juntami mūsų ir kitų pajūrio šalių teritorijose", - pabrėžė V.Kapočius. Pasak jo, galbūt prieš tiesiant dujotiekį išminuotojams ir pavyks nurinkti sprogmenis nuo dujotiekio trasos šimto metrų pločio "koridoriuje", kaip tai numatyta projekte. Tačiau nelaimė gali įvykti vėliau, jau eksploatuojant dujotiekį.

"Tiesiant dujotiekį sausumoje, kas 50 kilometrų statomos kompresorių stotys, todėl slėgis trasoje nėra didelis - apie 40 atmosferų. Jūroje tokių stočių nepastatysi, todėl dujotiekyje slėgis bus didesnis kaip 200 atmosferų. Neduok, Dieve, avarija - būtų katastrofa," - būgštauja V.Kapočius.

Pavertė kapinynu

Prieš trejetą metų JAV savaitraštis "Newsweek" paskelbė Sovietų Sąjungos karinio jūrų laivyno kapitono leitenanto Konstantino Terskovo dienoraštį. Šiam kariškiui 1947 metais buvo įsakyta Baltijos jūroje prie Gotlando salos, tarp Švedijos ir Latvijos krantų, palaidoti 34 tūkst. tonų vokiškų cheminių ginklų.

Kapitono dienoraštyje rašoma, kad jūreiviai nuleido į jūrą tūkstančius sviedinių su cheminiu "įdaru". Kai kurie sprogmenys iškildavo į paviršių, bangos išmesdavo juos į krantus.

Šių baisių "laimikių" patekdavo ir į žvejų tinklus. Antai vien 2003 metais žvejai pranešė apie 25 atvejus, kai jų žvejybos įranga iš Baltijos jūros buvo ištraukta cheminių šaudmenų. Vienu metu net buvo uždrausta kai kuriose Baltijos jūros vietose žvejoti, kad žvejai neiškeltų į paviršių iprito ir kitokių nuodų, kurių prifarširuoti cheminiai ginklai.

Amerikiečiai ir anglai darbavosi paprasčiau: jiems atitekusius šaudmenis sukrovė į 50 vokiškų baržų ir nuskandino jas Baltijos jūros sąsiauriuose prie Norvegijos, Danijos ir Švedijos krantų.

Sovietai, sukrovę 42 ešelonų turinį į vokiečių laivus, aviacines bombas, sviedinius, minas ir bombas išvertė į jūrą, o laivus pasiliko sau. Vien tik 1947-1948 metais į Baltiją buvo išmesta apie 300 tūkst. tonų cheminių ginklų.

Dabar, po 60 metų, numatytas dujotiekio maršrutas driekiasi kaip tik prie Gotlando, kur K.Terskovo įgula skandino cheminius ginklus. Tai - apie 130 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos. Kitą dalį sprogmenų rusų kareiviai nuskandino netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Specialios darbo grupės Baltijos jūros teritorijoje nuskandintiems cheminiams šaudmenims tirti duomenimis, 1947 ir 1948 metais 11 tūkst. tonų cheminių medžiagų buvo išmesta į rytus nuo Bornholmo, o 1000 tonų - netoli Gotlando.

Odą pažeidžiančių, vimdomojo poveikio ir ašarinių medžiagų bei fosgeno buvo didelio galingumo sprogmenyse ir prieššarviniuose sviediniuose, 50, 250 ir 500 kilogramų aviacinėse bombose bei medinėse ir metalinėse dėžėse.

Dujotiekio projekto autoriai tikina parinkę trasą ne per šaudmenų sąvartynus. Tačiau tyrimus atlikę Rusijos gynybos ministerijai pavaldaus Nacionalinio navigacijos ir hidrografijos mokslo ir tyrimų instituto atstovai projektuotojus perspėjo, jog minų, giluminių bombų, artilerinių šaudmenų ir cheminių šaudmenų yra ir ten, kur numatyta tiesti dujotiekį.

Slibinas dar snaudžia

Prieš keletą metų Lietuvos mokslininkai buvo surengę ekspediciją į tą arčiausiai Lietuvos esančią cheminių ginklų kapavietę prie Gotlando salos. Jūrinių tyrimo centro (JTC) prie AM duomenimis, ten 80-120 metrų gylyje palaidota apie 2 tūkst. tonų cheminių ir paprastų sprogmenų. Aktyvios cheminės medžiagos sudaro pusę šio kiekio.

Laivuose "Vėjas" ir "Kuršis" tris dienas dirbo JTC, Geologijos ir geografijos instituto bei Karinių jūrų pajėgų specialistai. Jų paimti vandens ir grunto mėginiai buvo tiriami vietinėse ir Jungtinių Tautų laboratorijose.

Pasak JTC direktoriaus Algirdo Stankevičiaus, tyrimai parodė, jog situacija ištirtame jūros plote kol kas stabili. "Kol chemikalai guli dugne užkloti dumblu, didelės grėsmės jie nekelia. Tačiau tereikia juos pajudinti, ir jie iškils į paviršių. Jeigu oro temperatūra sieks ne mažiau kaip 14 laipsnių šilumos, ipritas pradės garuoti, o šios dujos yra mirtinos", - sako A.Stankevičius.

Iprito, arba garstyčių dujų, pripildyta daugelyje paskandintų sprogmenų. Mirtina iprito dozė - 5 miligramai. Tokį kiekį įkvėpęs žmogus miršta per 3 minutes. Mažesnė dozė irgi pavojinga: gali atrofuotis plaučiai, sutrikti kvėpavimo sistema. Be to, ipritas apdegina ne mažiau negu sieros rūgštis.

Prognozuojama, jog pajudinus iprito sankaupas jūros dugne bus užteršti jūros organizmai. Dalis teršalų, pavyzdžiui, kaip jūros gėrybės pateks ant mūsų stalo, dalis gali būti išmesta į krantą ir nuodys poilsiautojus bei šalia jūros gyvenančius žmones.

Kas atlygintų žalą?

"Specialiai padaryta taip, kad kuo mažiau šalių turėtų įtakos priimant sprendimą dėl dujotiekio", - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Šį Baltijos jūros dugną tyrusį geologą ir politiką jaudina ne tik tai, kad ten telkšo daug sprogmenų, bet ir tai, jog darbų metu jūra bus labai sudrumsta.

"Didžioji dujotiekio dalis bus giliavandenėje zonoje, kur jūros dugną dengia 6-7 metrų storio vadinamasis haloceno dumblas. Ant šių "drebučių" vamzdžio nepaklosi - prasmegs. Teks kasti dumble labai plačius ir gilius kanalus. Galima įsivaizduoti, kaip bus sudrumsta jūra, kiek daug bus pakelta joje nusėdusių teršalų", - aiškino J.Šimėnas.

Galima būtų dujotiekį kloti ant polių, tačiau tai labai brangu, be to, tose vietose būtų draudžiama laivams žvejoti.

Kai kuriose vietose skardžius ir kitokius jūros dugno nelygumus ketinama sprogdinti - tai dar vienas pavojus. Dujotiekį teks saugoti nuo teroristų, avarijų. "Baltijoje plaukiojantys rusų kariniai laivai nepadidins taikos šioje jūroje", - ironizavo J.Šimėnas.

PAV ataskaitoje šis parlamentaras pasigedo ir paaiškinimo, kaip bus atlyginama žala įvykus avarijai. "Ataskaitos rengėjai tikina, jog taip neatsitiks. Tačiau avarijų buvo, yra ir bus, todėl pasirengti joms, aptarti, kaip bus kompensuojama valstybėms ir gamtai padaryta žala būtina", - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.

Egzaminas politikams

LŽ pašnekovų nuomone, gamtosaugininkai ir mokslininkai jau padarė, ką galėjo, kad įrodytų šio sumanymo beprotiškumą, dabar - politikų eilė. J.Šimėno nuomone, Europos Parlamentas (EP) dar kartą turi apsispręsti dėl šios statybos. Baltijos šalių ir Lenkijos atstovams pasiūlius, jis pernai priėmė rezoliuciją, kuria Europos Komisija paraginta parengti teisinę ir ekologinę šio dujotiekio ekspertizę.

"Tačiau kol kas matėme tik "Nord Steam AB" bendrovės užsakymu parengtus PAV dokumentus, o nepriklausomos ekspertizės, už kurią balsavo EP nariai, vis dar nėra", - stebisi J.Šimėnas. Jis linki naujiesiems mūsų šalies europarlamentarams kuo greičiau pasirūpinti tuo Briuselyje ir Strasbūre.

Prieš keletą dienų pakoreguoti dujotiekio Baltijos jūros dugnu maršrutą pasiūlė net ir Vokietija, kuriai Rusija žada parduoti dujų gerokai pigiau negu prie projekto neprisijungusioms šalims. Vokietijos gynybos ministerija papriekaištavo, kad dujotiekis eis pernelyg arti Riugeno salos, kur dažnai vyksta karinės jūrų pratybos.

Tačiau skeptikai abejoja Europos Sąjungos (ES) politikų kalbų nuoširdumu. Kai prabylama apie ekonomiką, ES valstybių vienybė subyra į šipulius, o ekologija užmirštama. Vargu ar rusiškų dujų išsiilgusi Europa atsisakys šio dujotiekio.

Ir ne tik jo. "ES primygtinai reikalavo, kad Lietuva uždarytų Ignalinos atominę elektrinę, tačiau apie ne mažesnį pavojų, kurį Europai kelia dujotiekio projektas, stengiasi tylėti kaip galima ilgiau. Taip yra ne tik todėl, kad baiminamasi užsitraukti Rusijos rūstybę, bet ir dėl to, jog paskelbus tikruosius duomenis apie tai, kaip yra užteršta Baltijos jūra, tektų uždrausti joje žvejybą ir kitus jūrinius verslus. O tada ES netektų didžiulių pinigų", - pažymėjo mokslininkas V.Kapočius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"