TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sibire gimtinė man atrodė kaip pasaka

2006 07 22 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Į Baltosios anketos klausimus atsako kretingiškė Loreta STRAVINSKIENĖ, šiuo metu laikinai gyvenanti Vokietijoje

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Lietuvą norėčiau matyti ramią, jaukią, šiltą, tokią, kokie yra visada mano tėvų namai, ramiai laukiantys kartkartėm sugrįžtančių saviškių. O sugrįš visi, anksčiau ar vėliau, svarbu, kad būtų, kas laukia.

Kai valdžioj nebebus prasiskolinusių verslininkų kiaulės akutėm, kai joje nebebus politikų karjeristų, keičiančių partijas kaip pirštines, dėl karjeros pasiruošusių tėvą, motiną parduoti, kai neliks buvusių kolchozų pirmininkų, tada ir įstatymų atsiras tokių, kokių Lietuvai reikia.

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

Kad esu lietuvė, ypač pajutau vaikystėje, Sibire, kai iš senelės pasakojimų man Lietuva atrodė kaip pasaka. Vėliau buvo gyvenimas, kėlęs daug klausimų, mokiausi, stebėjau, kol pasidarė aišku: aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė, man Lietuva davė laisvę, ir aš esu lygi su visais Europoje.

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Kokia kultūros politika, nežinau, bet tai, kad esame praradę daugelį savo tradicijų ir kad jas būtina atgaivinti, akivaizdu. Savo akimis matau, kaip vokiečiai švenčia. Visą savaitę vyko šaulių šventė, miestas papuoštas, visą savaitę grojo dūdų orkestrai, dalyviai - nuo mažiausio iki seniausio tris dienas valgė, gėrė, linksminosi atrakcionuose, bet nemačiau nė vieno žmogaus besivoliojančio ir besikeikiančio!

Ėjau vienąkart miesto centru, už manęs žingsniavo trys jaunuoliai, kai pradėjo šnekėt, persigandau, pagalvojau, gal aš nebe Vokietijoje. Tai rusai keikėsi, atseit, Rusijos vokiečiai. Daug Vokietija su jais turi problemų. Ne veltui jos spauda nuolat rašo apie įvairių tautų mentalitetą, lygina, aiškina, moko.

Kultūra yra viskas - bendravimas, elgesys, taurelės paėmimas į rankas. Kultūra yra svarbiausia, ji lemia ir švietimo reikalus. Manau, kad pirmiausia turėtų būti kultūringa ir šviesi šeima, o mokytojai turi jausti, kad yra gimę Lietuvoje, atsikratę sovietinės ideologijos ir nesilankstantys Vakarams. Štai ir visa mano reforma.

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Aišku, reikia ekonomikos pakilimo, kad vadovai nesijaustų visagaliai. Reikia pagalbos jaunoms šeimoms. Ne pajuokos, o tikros, juntamos pagalbos!

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Pagrindinė priežastis - alkoholizmas. Kai kenčia aplinkiniai, susikaupia daug fizinio ir dvasinio nuovargio.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Žiniasklaida ir televizija yra viena iš pramogų rūšių, kas ką nori, tą ir randa, tik reikia viską vertinti kritiškai, išmokti atskirti grūdus nuo pelų. Tik, mano manymu, Lietuva visiškai nesirūpina savo įvaizdžiu užsienyje. Čia, Vokietijoje, stengiuosi stebėti, kas rašoma apie Lietuvą. Pavyzdžiui, leidiniuose, skirtuose rusakalbiams (jų čia - 3 milijonai), vaizdas apie Lietuvą ypač prastas, su pašaipa, per trejus metus pastebėjau tik vieną normalų straipsnį. Kad Seime daugumą gavo rusų kilmės verslininkas, buvo parašyta, o kad tas verslininkas paspruko - nė žodžio. Lietuvai nerūpi, kas apie ją rašo ir ką rašo užsienyje, manau, kad tai labai blogai.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Mano stiprybė - iš šeimos. Turiu tikro lietuvio pavyzdį. Tai - mano Tėvas Domininkas Žymantas, 84 metų, gyvena Viekšnių miestelyje, beje, prenumeruoja "Lietuvos žinias". Jis nerūko, nesikeikia, yra linksmas ir be galo darbštus. Sibire iš rąstų mums buvo pastatęs namelį, grojo dūdų orkestre, turi gražų balsą. Mama dažnai sako: "Vaikai, mes be tėtuko - niekas, jis mums didžiausias ramstis". Lietuvoje niekas tremtinių nelaukė, darbo nedavė, neregistravo. Jis - savamokslis, auksinių rankų meistras. Lietuvoj vėl pasistatė namą, keldavosi 5 valandą, o 7 valandą jau važiuodavo į darbą, po darbo iki tamsos vėl triūsdavo prie savo namo. Kaimynai sakydavo: "genys jau kala". Nesame girdėję jį ką nors kaltinant, skundžiantis, jis nėra ištaręs "pavargau", o gyvenimas buvo sunkus. Jokių gražių žodžių apie patriotizmą ir t.t. Bet tai - pats tikriausias lietuvis patriotas, turintis tvirtą nuomonę, nelaukiantis malonės iš valdžios, pasiekęs viską savo darbu, savo rankomis.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris Jums yra autoritetas? Ir kodėl?

Lietuvos istorijoje būta daug puikių kultūros, visuomenės veikėjų, rašytojų. Iš dabartinių visuomenės veikėjų man autoritetas yra Vytautas Landsbergis, o per savo gimimo dieną, sausio 4-ąją, esu gavusi ypatingą dovaną, buvau rinkimų komisijoje ir tą dieną Lietuvos prezidentu buvo išrinktas Valdas Adamkus.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Labiausiai vertinu toleranciją, pagalbą, geranoriškumą. Neteko sutikti blogų žmonių nei Sibire, nei Lietuvoje, nei užsienyje.

Vokietija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"