TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siekia bent simbolinio atlygio už vaikystės kančias

2016 04 12 6:00
Vytautas Saulis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Norima išplėsti sąrašą asmenų, kuriems suteikiamas buvusio beglobio vaiko statusas ir jie pripažįstami nukentėjusiaisiais nuo okupacijų. Nors Vyriausybė tokiai iniciatyvai anksčiau nepritarė, tikimasi, kad Seimas bus sukalbamesnis.

Kaip byloja istorikų surinkti duomenys, po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno pusšešto tūkstančio našlaičių. Vėliau jų gretas papildė nemažai vaikų, kurių tėvai buvo okupantų nužudyti, išvežti į lagerius arba dingę be žinios.

„Žinau ne vieną atvejį, kai į nežinią sovietų tremiami žmonės palikdavo savo vaikus traukinių stotyse, nes manė, kad tik taip galės išsaugoti jiems gyvybę“, – LŽ sakė Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijai vadovaujantis parlamentaras Vytautas Saulis.

Ši komisija jau daugiau kaip pusantrų metų siekia, kad būtų priimta Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisa. Ji leistų daugiau žmonių pripažinti buvusiais karo ir pokario beglobiais vaikais. To reikalauja į Lietuvos našlaičių broliją susibūrę garbaus amžiaus piliečiai, kuriuos visą gyvenimą lydėjo skaudi našlaičių dalia.

Kentėjo ir kiti

1997 metais priimtas įstatymas nurodo, kad buvusių beglobių vaikų statusas suteikiamas, o kartu ir nukentėjusiaisiais pripažįstami asmenys, kurių tėvai buvo nužudyti, o jie patys, būdami nepilnamečiai, tapo našlaičiais.

„Tačiau kentėjo ne tik nužudytų, bet ir ištremtų, įkalintų, besislapsčiusių, be žinios dingusių tėvų atžalos. O kiek kančių patyrė vadinamieji vilko vaikai, per karą ar vėliau atkeliavę iš Rytprūsių į Lietuvą!“ – pabrėžė V. Saulis. Jo manymu, tokie pat našlaičiai buvo ir tie, kurių tėvus Antrojo pasaulinio karo metais naciai buvo išsivežę į priverstinius darbus.

„Komisija siekia, kad buvusio beglobio vaiko statusą gautų 1939–1953 metais gimę ir globos įstaigose augę vaikai, kurie galbūt net nepažinojo savo tėvų. Juk jie – irgi tautos gyvenimą sugriovusio okupacinio režimo aukos“, – kalbėjo V. Saulis. Pasak parlamentaro, šiuo metu Lietuvoje galėtų gyventi maždaug šimtas karo ir pokario našlaičių – būtent tokį apytikslį skaičių pateikia Lietuvos našlaičių brolija. Kad gautų buvusio beglobio vaiko, nukentėjusio nuo okupacinių režimų, statusą, šie žmonės turėtų pristatyti dokumentus, įrodančius ne tik jų, bet ir tėvų patirtą skriaudą.

„Teikdami įstatymo pataisas tikėjomės, kad jos įsigalios nuo 2015-ųjų, tačiau taip neįvyko. Dabar turime vilties, kad galimybė gauti buvusio beglobio vaiko statusą didesniam būriui žmonių bus suteikta nuo 2017 metų“, – dėstė Seimo narys.

Šiuo metu vaikams, kurių tėvus okupantai nužudė karo ar pokario metais, mokama 58 eurų valstybinė pensija. „Visi suprantame, jog tai menki, labiau simboliniai pinigai. Tačiau teisinga, kad valstybė pripažįsta nukentėjusiaisiais nuo okupantų veiksmų našlaičių dalią išgyvenusius asmenis“, – tvirtino V. Saulis.

Būtų nedidelė našta

Tačiau minėtas pataisas šių metų sausį svarsčiusi Vyriausybė joms nepritarė. Tuomet premjerą pavadavusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirašytame Vyriausybės pasėdžio protokole sakoma, kad 1939–1953 metais tėvų netekusių ir globos įstaigose augusių vaikų likimai nebūtinai susiję su okupacinių režimų padaryta žala.

„Nesvarbu, ką mano Vyriausybė, esame įsitikinę, jog karo ir pokario našlaičiai verti, kad jiems bent simboliškai būtų atlyginta už patirtą žalą. Todėl šį klausimą teikiame svarstyti Seimo komitetams“, – teigė rankų nenuleidžiantis V. Saulis.

Lietuvos našlaičių brolijos narys Petras Tumonis LŽ pasakojo, kad jam, lagerininko ir kalinės našlaičiui, pripažintas buvusio beglobio vaiko statusas. Vyrui mokama 58 eurų valstybinė pensija. „Šiuos pinigus vertinu kaip valstybės moralinę paramą. Neabejoju, kad tokį pat statusą ir tokią pat pensiją turėtų gauti daugiau mano likimo draugų“, – kalbėjo P. Tumonis.

Brolijai priklausantis Almantas Janutėnas sakė, kad karo ir pokario našlaičių Lietuvoje likę labai nedaug, tad skirti ir mokėti jiems valstybines pensijas šaliai nebūtų itin didelė našta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"