Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Siekia suteikti STT daugiau teisių

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo sudaryti didesnes galimybes Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) gauti ir disponuoti informacija. Esą tai pasitarnaus kovai su korupcija šalyje.

Seime NSGK pirmininkas Vytautas Bakas registravo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas, numatančias STT teisę gauti informaciją apie juridinių asmenų atliekamas finansines operacijas ir mokėjimo priemonių panaudojimą, taip pat teisę iš Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų gauti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

Siūlymą išplėsti STT teises gauti informaciją palaiko įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai – NSGK nariai – „valstiečiai“ Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, liberalas Virgilijus Alekna, konservatoriai Arvydas Anušauskas bei Laurynas Kasčiūnas, socialdemokratas Juozas Oleka.

Kaip teikdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas teigia V. Bakas, šiuo metu STT yra suteikta teisė naudotis registrais, kadastrais, klasifikatoriais ir kitais duomenų bankais, tačiau dabartinis reglamentavimas esą yra fragmentiškas – neapima visų informacijos ir duomenų rinkmenų, kurios gali būti reikalingos STT funkcijoms atlikti, rūšių.

„Stambaus masto kyšininkavimo atvejai, o ypač – korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darančių asmenų sukurtos korupcinės schemos paprastai yra glaudžiai susijusios su atitinkamais nusikalstamu būdu gautų arba nusikaltimams daryti naudojamų piniginių lėšų srautais. Tikrajai šių lėšų kilmei ir jų panaudojimo tikslams nuslėpti pasitelkiami įvairūs juridiniai asmenys, kurių tariama ar iš tiesų vykdoma veikla maskuojami nusikalstami sandoriai“, – aiškino V. Bakas.

Pasak jo, dėl to duomenys apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas yra būtini siekiant STT pavestų tikslų. Tai ypač svarbu tame STT veiklos etape, kai konkrečių nusikalstamų veikų požymiai dar nėra nustatyti, tačiau, analizuojant socialinius, ekonominius reiškinius bei tam tikrus dėsningumus korupcijos labiausiai paliestose srityse, siekiama tokius požymius apčiuopti.

Tiesa, anot V. Bako, informacija apie juridinio asmens ūkines, finansines, operacijas, jo atliekamus mokėjimus skiriama nuo analogiškos fizinio asmens informacijos dėl to, kad ši be jokių abejonių laikytina duomenimis apie privatų asmens gyvenimą. Šios informacijos gavimo tvarka nekeičiama – ji ir toliau galės būti gaunama tik esant duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

„Manome, jog tokio įrankio suteikimas pasitarnaus kovai su korupcija šalyje, lems dar didesnį skaidrumą visuomenėje, tyrimų kokybę“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas, susitikęs su STT vadovais, kurių iniciatyva ir yra parengtos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisos.

V. Bako tikinimu, dėl korupcijos kasmet prarandamos milžiniškos sumos. Būtent todėl reikia suteikti galimybę ir visus prieinamus įrankius pareigūnams nuodugniau tirti įvairias situacijas, griežtinti sankcijas už korupcinius nusikaltimus. Pataisų projektą Seime ketinama svarstyti šioje pavasario sesijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"