TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siekia tapti pasienio gyventojais

2011 06 13 0:00
E.Zingeris palaiko idėją plėsti vietinio eismo pasienio zonas.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams jau guli ant politikų stalo, laukiama, kol Seimas jį ratifikuos. Tačiau pietinės krašto savivaldybės inicijuoja papildomus susitarimus ir siekia jais išplėsti pasienio zonos ribas, kad daugiau krašto žmonių galėtų lengvatine tvarka važiuoti per sieną.

Į Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijas nutarė kreiptis euroregionui "Nemunas" priklausančių Marijampolės ir Alytaus apskričių bei kai kurių kitų krašto savivaldybių atstovai. Norima, kad būtų išplėsta vietinio eismo pasienio zona ir į ją patektų ne tik pasienio teritorijos, bet ir nuo jų labiau nutolusios savivaldybės. Siekiama, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionui priklausytų visa Alytaus apskritis, Birštono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybės ir Prienų, Trakų, Vilkaviškio rajonai. Lietuvos ir Rusijos pasienio regione siūloma į zoną įtraukti visą Marijampolės apskritį, Birštono ir Druskininkų savivaldybes, Alytaus miestą bei Alytaus, Prienų ir Lazdijų rajonus.

Nori bendradarbiauti laisviau

Kaip teigė euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius, sutartyje su Baltarusija numatyta į pasienio zoną įtraukti tik tas savivaldybes, kurių teritorijos ribojasi su valstybės siena. Tačiau vienas didžiausių Pietų Lietuvos miestų - Alytus - į šią zoną nepatenka. Panašiai numatyta ir Rusijos pasienyje. Marijampolės miestas taip pat neįeina į šią zoną.

"Kodėl taip yra, sunku suprasti. Tiek Marijampolė Kaliningrado srityje, tiek Alytus Baltarusijoje turi partnerių, su kuriais bendradarbiauja jau dešimtmečius. Būtina sudaryti tam palankesnes sąlygas. Juk į šį tikslą ir nukreipta nauja pasienio vietinio susisiekimo tvarka", - kalbėjo kultūros, aplinkosaugos ir kitokius projektus visose trijose valstybėse įgyvendinančio euroregiono "Nemunas" biuro vadovas.

G.Skamaročiaus nuomone, patenkinus jų siūlymus išplėsti pasienio zonas labai palengvėtų verslo sąlygos, daugiau žmonių galėtų be vizų vykti į gretimą valstybę. "Komercinius važinėtojus" esą derėtų tramdyti kitokiomis priemonėmis.

Siekia adekvatumo

G.Skamaročius įsitikinęs, kad jų noras išplėsti vietinio eismo pasienio zonos ribas visiškai netrukdo Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių jau pasirašyto susitarimo. Tereikia papildomų susitarimų ar protokolų. Tai padaryti Rusijos Kaliningrado srities pasienyje dar paprasčiau, nes derybos su Rusija dėl to nėra pasibaigusios.

"Rusija nori, kad pasienio zona būtų paskelbta visa Kaliningrado sritis, kurioje - maždaug 1 mln. gyventojų. Kodėl ir Lietuvos pusėje negalima išplėsti pasienio teritorijos, kad jai irgi priklausytų beveik tiek pat gyventojų?" - retoriškai klausė G.Skamaročius.

Apie siekį kiek įmanoma greičiau pasirašyti vizų režimą Baltijos regione palengvinančias sutartis su Lietuva šiomis dienomis Osle vykusioje Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų 16-ojoje sesijoje prabilo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. "Tai teigiamai paveiks verslo, mokslo, švietimo, kultūros ir turizmo ryšius. Geras pavyzdys - 2010 metais pasirašytas susitarimas supaprastinti Rusijos ir Norvegijos pasienio teritorijų gyventojų keliones", - nurodė jis.

Taškas dar nepadėtas

Ratifikuoti praėjusių metų spalio 20 dieną Minske pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą dėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojų kelionių tvarkos Seimui pateikė Užsienio reikalų ministerija. Parlamentas nusprendė įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.

Susitarimas leis dviejų šalių pasienio teritorijoje gyvenantiems asmenims kirsti Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sieną turint specialius vietinio eismo per sieną leidimus ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje ne daugiau kaip 90 dienų per pusę metų. Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami tiems nuolatiniams pasienio gyventojams, kurie planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje. Numatomas jų išdavimo mokestis - 20 eurų. Tai kur kas pigiau, nei pirkti net iki kelių šimtų litų kainuojančias vizas.

LŽ kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris sakė, kad diskusijos dėl to, kurias savivaldybes turėtų apimti Baltarusijos pasienio teritorija, dar nebaigtos. "Pasitiesę žemėlapius dabar kaip tik tariamės", - LŽ teigė E.Zingeris.

Parlamentaras patikino pritariantis tam, kad pasienio zonos tiek prie Baltarusijos, tiek prie Rusijos Kaliningrado srities sienos būtų kiek įmanoma platesnės. "Idėją išplėsti zonas sveikinu, tačiau jų dydis yra derybų reikalas", - aiškino komiteto pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"