TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siekiama pastorinti VSD kišenę

2015 11 04 6:00
Teigiama, kad VSD skiriamo finansavimo nepakanka naujai kylančioms grėsmėms neutralizuoti ir efektyvesnei prevencinei veiklai užtikrinti. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės finansų planuotojų nusiteikimas keliais šimtais tūkstančių eurų padidinti Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą nenudžiugino parlamentarų. Jų nuomone, sustiprėjus geopolitinėms grėsmėms, šiai institucijai derėtų atseikėti gerokai daugiau pinigų.

Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte daugumai teisėsaugos institucijų numatytas didesnis finansavimas. Už nacionalinį saugumą atsakingam VSD kitąmet norima skirti 23 mln. 82 tūkst. eurų – grynąja išraiška apie 500 tūkst. eurų daugiau nei šiemet.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai mano, kad suma yra per maža, ir žada prašyti, kad Finansų ministerija peržiūrėtų savo siūlymą bei rastų papildomų lėšų VSD veiklai finansuoti.

Agresyvi priešiška veikla

Kaip pažymėjo VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas, Rusijos geopolitiniai interesai posovietinėje erdvėje ir aktyvi Lietuvos pozicija Europos Sąjungoje, NATO, parama Ukrainai lemia tai, kad Rusijos pozicija bei žvalgybinė veikla prieš mūsų šalį išlieka aktyvi ir agresyvi.

„Departamentui skiriamo finansavimo nepakanka naujai kylančioms grėsmėms neutralizuoti ir efektyvesnei prevencinei veiklai užtikrinti. Papildomų asignavimų reikia hibridinio karo ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmėms atremti, taip pat – VSD žmogiškiesiems pajėgumams užtikrinti“, – aiškino jis.

Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulausks. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pakanka ne visoms užduotims

Šiandien 2016 metų valstybės biudžeto projektą ir jame numatytą finansavimą teisėsaugos institucijoms svarstysiančio Seimo NSGK pirmininko Artūro Paulausko nuomone, dabar VSD planuojamos skirti lėšos yra nepakankamos. „Asignavimų augimas – labai nedidelis. Manau, prašysime jį didinti. Matau principinę komiteto poziciją, kad departamentas turi būti finansuojamas geriau“, – pažymėjo jis.

A. Paulauskas prisiminė, kad VSD finansavimo klausimas svarstytas dar prieš valstybės biudžeto projekto pateikimą Seime. Tuomet šios institucijos veiklai parlamentarai prašė skirti apie 2 mln. eurų daugiau nei šiemet. „Sutinku, kad biudžetas – įtemptas, norima, kad deficitas būtų mažesnis. Tačiau nemanau, kad klausimas dėl 2 mln. eurų yra principinis. Tai daugiau požiūrio į tai, kas yra žvalgyba ir ko iš jos norima, dalykas. Šioje situacijoje žvalgyba yra tie, kurie pirmi mums signalizuoja, mus informuoja ir padeda priimti tinkamus sprendimus. Todėl tie pinigai tikrai nėra dideli“, – mano parlamentaras.

Pasak A. Paulausko, VSD stinga pinigų būtent veiklai finansuoti. Papildomos lėšos esą ir būtų nukreiptos tokioms išlaidoms dengti. „Geopolitinė padėtis, situacija aplink mus reikalauja rimtos žvalgybos. Iš jų irgi reikalaujame rimtos informacijos. Valstybės gynimo taryboje VSD gauna užduotis, kurias turi įgyvendinti ir vykdyti. Kai pinigų nėra, išeina taip, kad kai kurios užduotys nevykdomos“, – aiškino Seimo NSGK vadovas.

Pasinaudotų kiti

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad nemažą dalį VSD skiriamų lėšų „suvalgo“ nebaigtos naujo institucijos pastato statybos. Tuo metu veiklai vykdyti pinigų stinga, ypač sunkėjant uždaviniams, kurie keliami VSD: pradedant valstybės institucijų apsauga nuo kibernetinio šnipinėjimo, baigiant prevencinėmis priemonėmis prieš hibridinio karo grėsmes. „Yra ir tradicinės priemonės – kontržvalgyba, žvalgybos stiprinimas. Visam tam reikalingi ištekliai. Nepasakysiu, kiek kainuoja kiekviena operacija, bet tai yra labai brangus malonumas“, – patikino Seimo narys.

A. Anušauskas sutiko, kad dabar valstybės biudžeto projekte VSD siūlomas finansavimas nėra pakankamas. „Jeigu padidėtų maždaug 2 mln. eurų, jo gal ir pakaktų. Dabartinis finansavimas leistų tik iš dalies spręsti kai kuriuos uždavinius“, – įsitikinęs jis.

A. Anušausko teigimu, jeigu neinvestuosime į nacionalinio saugumo stiprinimą, į veiklą ne Lietuvos naudai investuos kiti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"