TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siekiama permainų Teisėjų taryboje

2016 10 18 6:00
teismai.lt nuotrauka

Teismų savivaldos institucija Teisėjų taryba neturėtų tapti „užsistovėjusiu vandeniu“, ją reikėtų dažniau atnaujinti. Tokio trims skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų pasiūlymo šiandien turėtų imtis Seimas.

Dabar teisėjai gali būti Teisėjų tarybos nariais neribotą skaičių kadencijų – net keliolika ar keliasdešimt metų. Šiuo metu galiojančiame Teismų įstatyme nustatyta, kad Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai, tačiau jame nėra įtvirtintas į Teisėjų tarybą visuotiniame teisėjų susirinkime renkamų teisėjų kaitos principas.

Naujomis Teismų įstatymo pataisomis Seimo nariai siūlo leisti teisėją rinkti Teisėjų tarybos nariu ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų kadencijų teisėjas galėtų būti vėl renkamas Teisėjų tarybos nariu tik tuo atveju, jei po jo antros kadencijos praėjo ne mažiau kaip ketveri metai.

Priešnuodis užkulisiniams susitarimams

Teismų įstatyme įtvirtinta, kad Teisėjų tarybą sudaro 23 nariai. Trys teisėjai tampa jos nariais pagal pareigas. Tai – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Dar 20 asmenų Teisėjų tarybos nariais išrenkami visuotiniame teisėjų susirinkime: po tris – iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo, vienas – iš visų apygardos administracinių teismų ir po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų.

Nemažai dabartinių Teisėjų tarybos narių išrinkti 2012 metais, tačiau kai kurie teisėjai šios teismų savivaldos institucijos nariai yra beveik dešimtmetį ar ilgiau. Tarp jų – Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Boleslovas Kalainis, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Teismų įstatymo pataisų projektą rengęs Seimo narys Jurgis Razma, situacija, kai teisėjas gali būti renkamas Teisėjų tarybos nariu daugiau kaip du kartus iš eilės, yra ydinga. Anot parlamentaro, Lietuvoje netrūksta jaunų teisėjų, kurie galėtų priklausyti šiai tarybai, tad juos irgi reikėtų įtraukti į teisėjų atrankos procesą. „Ilgai neatnaujinant Teisėjų tarybos gali atsirasti tam tikrų tarpusavio ryšių, užkulisinių susitarimų sprendžiant teisėjų atrankos klausimus ar pasireikšti kokie nors grupiniai interesai. Todėl kadencijas būtina riboti“, – tvirtino J. Razma.

Siūlys nedelsti

Vienas svarbiausių Teisėjų tarybos uždavinių – dalyvauti parenkant pretendentus tapti teisėjais. Todėl, pasak J. Razmos, labai svarbu, kad Teisėjų tarybos nariai sugebėtų visuomet išlikti nepriklausomi ir objektyvūs. „Ir prezidentė, kuriai pataria Teisėjų taryba, ne kartą pabrėžė kadencijų, rotacijų svarbą siekiant viešąjį sektorių padaryti skaidresnį“, – kalbėjo parlamentaras.

Numatoma, kad priėmus minėtas pataisas Seime, jos būtų taikomos tik toms Teisėjų taryboms, kurios bus sudaromos įsigaliojus pataisytam įstatymui. Tačiau kaip tik šių metų lapkritį ketinama rinkti naują Teisėjų tarybą. Todėl, J. Razmos žodžiais, bus stengiamasi, kad Teismų įstatymo pataisas priimtų dar šios kadencijos Seimas, nes politinių diskusijų dėl jų nesitikima. Teismų įstatymo pataisas palaiko ir konservatorius Stasys Šedbaras, ir liberalai Eugenijus Gentvilas bei Vitalijus Gailius, ir socialdemokratas Darius Petrošius. Beje, J. Razma pažymėjo, kad Teisėjų taryboje dirbama visuomeniniais pagrindais, tad jų kadencijų negalima lyginti su įstaigų vadovų kadencijomis. Pasak konservatoriaus, Lietuvoje yra tikrai daug teisėjų, o gabiam ir tinkamam vadovui ne visuomet lengva rasti pamainą.

Gali nebūti norinčiųjų

Tačiau dabartinis Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas suabejojo parlamentarų pasiūlymo pagrįstumu. „Teisėjų tarybą sudaro ne vien apylinkių ar apygardų teismų teisėjai, po tris narius išrenkama ir iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo. Ne paslaptis, jog dalis teisėjų nenori dirbti tokio visuomeninio darbo“, – sakė E. Laužikas. Ir pridūrė, kad gali būti sudėtinga rasti naujų kandidatų į Teisėjų tarybą.

Darbas Teisėjų taryboje, kaip aiškino E. Laužikas, yra visuomeninis, už jį nemokama, todėl teisėjai tam priversti skirti savo laisvalaikį – vakarus ar savaitgalius. „O kai kurie teisėjai atlieka savo tiesiogines funkcijas ir nenori papildomo darbo“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas. Vis dėlto jis sutiko, kad atstovavimo kadencijų ribojimas iš tiesų sudarytų sąlygas Teisėjų tarybai atsinaujinti. Pasak E. Laužiko, artimiausias teisėjų suvažiavimas, per kurį bus renkami Teisėjų tarybos nariai, numatytas lapkričio 11 dieną.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, jog sudarant Teisėjų tarybą iš tiesų kyla tam tikrų bėdų. „Didžiausia problema yra tai, kad joje per mažai apylinkių ir apygardų teismų atstovų. O šiuo atveju net ir mes, politikai, niekuo negalime padėti“, – pažymėjo jis. Kaip turėtų būti sudaroma Teisėjų taryba, anot J. Sabatausko, yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Jis net nurodė, kiek atstovų taryboje gali būti iš aukščiausios instancijos teismų, kiek – iš apygardų ir apylinkių. Todėl, parlamentaro manymu, taisyti Teismų įstatymą, reglamentuojantį Teisėjų tarybos sudarymą, Seime galima tik tuomet, kai Konstitucinis Teismas pakeis savo doktriną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"