TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siekis - atgrasyti priešus ir apsiginti

2014 02 12 6:00
Krašto apsaugos ministras J.Olekas ir KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brigados generolas G.Zenkevičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pristatė savo viziją, kaip per šešerius metus turėtų keistis mūsų šalies kariuomenė. Anot jo, pagrindinis mūsų krašto apsaugos sistemos tikslas – atgrasyti galimus okupantus ir apginti valstybę.

Vakar J.Olekas pristatė krašto apsaugos ministro 2014-2019 metų gaires. Jose patvirtinti krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai, veiklos kryptys ir principai, karinio bendradarbiavimo su sąjungininkais bei partneriais galimybės.

Įsipareigojimas didinti finansavimą

Gairės parengtos atsižvelgiant į kintantį tarptautinių įsipareigojimų pobūdį, didesnio finansavimo krašto apsaugai prielaidas. J.Olekas pažymėjo, kad iki šiol pagrindinis mūsų bendradarbiavimo kolektyvinės gynybos srityje akcentas buvo dalyvavimas tarptautinėje operacijoje Afganistane. Pasibaigus NATO tarptautinių paramos pajėgų operacijai šioje šalyje, Aljansas, siekdamas išlaikyti valstybių pajėgų sąveiką, gebėjimus vykdyti kolektyvinės gynybos ir kitas operacijas, pradės pasirengimo ir pratybų ciklą. Atitinkamai mažės Lietuvos indėlis į NATO operacijas, o didės - į NATO ir regionines pratybas.

J.Oleko teigimu, yra aiškus įsipareigojimas nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai. Numatoma, kad 2016-aisiais jis pasieks 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o paskui kasmet didės po 0,05 proc. BVP.

Principinės mūsų krašto apsaugos sistemos nuostatos – atgrasymas ir gynyba. „Mūsų pagrindinis tikslas – atgrasyti, kad niekas neįžengtų į Lietuvą kaip naujasis okupantas, ir apginti Lietuvą. Mes patys modernizuojame kariuomenę, rengiame savo karius gynybai ir, be abejo, aktyviai dalyvaujame mūsų gynybiniame Aljanse“, - aiškino J.Olekas.

Jėga – kolektyvinė gynyba

Nacionaliniuose siekiuose įtvirtinta, kad reikėtų apie 50 proc. sausumos pajėgų dislokuoti už Lietuvos ribų ir pasirengti tarptautinėse operacijose išlaikyti apie 10 proc. sausumos pajėgų. Pavyzdžiui, NATO vykdomoms operacijoms ir pratyboms skirti nors vieną pėstininkų bataliono dydžio kovos grupę, vieną specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną, vieną transporto lėktuvą, minų medžiojimo ar vadovavimo ir valdymo laivą. ES vykdomoms operacijoms ir pratyboms skirti bent vieną pėstininkų kuopą su koviniu paramos bei aprūpinimo elementu ir mišrius specializuotus vienetus. Taip pat numatoma, kad turi būti pasirengta suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms, užtikrintas nuolatinis dviejų sraigtasparnių ir laivo budėjimas paieškos bei gelbėjimo darbams mūsų šalyje atlikti.

Prioritetas bus teikiamas sausumos karinių vienetų kovinėms pajėgoms stiprinti, ypač mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. Taip pat – oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemai, paieškos ir gelbėjimo iš oro bei jūroje pajėgoms plėtoti.

Tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir toliau daug dėmesio ketinama skirti kolektyvinei gynybai. „Mūsų jėga yra kolektyvinė gynyba, todėl esame pasirengę ir toliau ją stiprinti“, - sakė J.Olekas. Kaip pagrindinės strateginės partnerės įvardijamos JAV, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalys.

Žadama aktyviai dalyvauti tarptautinėse operacijose. Seimui jau pateiktas projektas, pagal kurį į religinių grupuočių konflikto draskomą Centrinės Afrikos Respubliką (CAR) norima siųsti karinių oro pajėgų orlaivį „Spartan“ su įgula, ji teiktų logistinę pagalbą ten dislokuotoms Prancūzijos pajėgoms. Anot J.Oleko, tokia 30 dienų misija gali atsieiti apie 1 mln. litų.

Nori ilginti tarnybą

Personalo srityje daugiausia dėmesio norima skirti kariniam rengimui, sausumos pajėgų komplektavimo klausimams spręsti. Svarstoma didinti į atsargą išleidžiamų karių amžių. J.Olekas pažymėjo, kad pagal dabar galiojančią tvarką kariai tarnybą palieka gana jauni. „Štai šiemet turėsime išlydėti į atsargą mūsų kariuomenės vadą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, generolas leitenantas gali tarnauti iki 58 metų, bet man atrodo, kad vyras dar pačiame jėgų žydėjime, o jau turi baigti tarnybą. Tad nepanaudojame potencialo, kuris yra įgytas“, - įsitikinęs ministras. Jis taip pat priminė, kad civiliniame gyvenime žmogaus darbo amžius pailgintas iki 65 metų.

Per ateinančius šešerius metus ketinama įsigyti ginkluotės ir karinės įrangos, prioritetą teikti keliems projektams: pėstininkų kovos mašinų, oro erdvės stebėjimo, ugnies palaikymo, trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos bei kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų.

Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brigados generolas Gintautas Zenkevičius pabrėžė, kad pėstininkų kovos mašinų projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į finansavimo perspektyvą. Jis gali atsieiti nuo 150 mln. iki 300 mln. eurų (nuo 517 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. litų) - kaina priklauso nuo to, kelių batalionų įranga bus atnaujinta. "Tai tik apytikriai skaičiai, projektas truks 5-6 metus“, - teigė generolas. Taip pat norima įsigyti naują paieškos ir gelbėjimo laivą, jis pakeistų dabar naudojamą laivą „Šakiai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"