TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiemet paviešinti beveik 4 tūkst. KGB dokumentų

2013 12 29 10:20
AFP/Scanpix nuotrauka

Specialiai įkurtoje svetainėje kgbveikla.lt šiais metais paviešinti 3800 buvusios sovietų saugumo tarnybos KGB dokumentų, paskelbta ir apie 400 buvusių slaptų KGB agentų pavardžių.

Kitąmet žadama paskelbti dar daugiau dokumentų apie represinės KGB veiklą įvairiuose Lietuvos rajonuose, apie šnipinėjimą Vakaruose, lietuvių išeivių organizacijose. Kaip sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos archyvuose saugoma ir nemažai įdomios informacijos apie KGB numatytus verbuoti asmenis, svarstoma galbūt ir šiuos dokumentus paviešinti ateityje.

Be to, kai kurie asmenys, jau yra kreipęsi ir į teismą dėl svetainėje paviešintų su jais susijusių dokumentų. "Per 2013 metus paskelbėme daugiau nei 3,8 tūkst dokumentų, o svetainės lankytojų sulaukėm dešimt kartų daugiau - apie 27 tūkst. unikalių lankytojų. Manyčiau, susidomėjimas yra nemenkas. Žiūrint į pačią lankomumo intensyvumo kreivę, yra toks dėsningumas - lankytojų skaičius išauga, kai įdedame naujus dokumentus. Ypač tai pastebėtina, kai įdedami dokumentai, susiję su KGB veikla periferijoje, rajonuose. Matyt, didžiųjų miestų ir mentalitetas, ir mąstymas ... ir daugiau informacijos apie juos buvo rašyta. Rajonuose KGB veikla daugmaž primiršta, ir ten tie patys žmonės gyvena, matyt, turi vieni apie kitus kažkokios informacijos, tai ir domisi, ar iš tikrųjų taip yra", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Pasak centro vadovės, šiemet viešinant KGB dokumentus daugiau dėmesio skirta agentūriniam tinklui ir jo veikai. "Pavyzdžiui, kaip jis veikė turizmo sferoje, vadinamoji pasienio kontrolė bei lankytojų iš užsienio ar mūsų turistų išvykimo kontrolė. Kaip jie buvo "aprūpinami" budria akimi, kaip jaunimas būdavo bandomas profilaktuoti, nors tai labai dažnai, tą ir savo kailiu esu patyriusi, sukeldavo priešingą reakciją. Jie bandydavo pagąsdinti kokį nors jauną moksleivį, įtardavo, kad jis gal kokį atsišaukimą yra parašęs ar bandęs rašyti, pakviesdavo pamoralizuoti, pagąsdindavo, kad iš mokyklos, aukštosios ar vidurinės išmes. Bet tai sukeldavo priešingą reakciją, ir kiek pastebima, paskui tie jauni žmonės dar intensyviau pradėdavo ką nors tokio daryti", - pasakojo tyrėja.

Anot jos, šiuo metu jau paskelbta ir 1987 metų KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnale daugiau nei 400 esančių pavardžių, pateikiant ir kituose dokumentuose aptinkamą išsamesnę informaciją.

Dėl kai kurių paviešintų dokumentų, centras yra sulaukęs ir neigiamų reakcijų - kai kurie paskelbtieji yra kreipęsi į teismą. "Yra šiokia tokia neigiama reakcija, kai paskelbėme etatinių darbuotojų sąrašus rajonuose, miestuose ir centriniame aparate. Buvo tokių skambučių - "kodėl aš esu tame sąraše, kokiu pagrindu". Paaiškinome, kad mes turime tą medžiagą, žinome, kad tais metais tada dirbo tas žmogus, yra jo tarnybinė kortelė ir parodome, kad taip buvo. Ir dabar neseniai prasidėjo vieno žmogaus byla, jis mus kaltina, kad jo duomenų paskelbimas kaip patikimo asmens, jam turi neigiamų pasekmių, pažemintas jo žmogiškasis orumas, jau buvo vienas teismo posėdis", - sakė T.B.Burauskaitė.

Ji pabrėžė, jog svetainėje kgbveikla.lt viešinami dokumentai nėra slapti ir skirtingai nei Liustracijos komisijos sprendimai, šių dokumentų viešinimas neužtraukia asmenims teisinių pasekmių. "Jei yra Liustracijos komisijos sprendimas, tai jis turi tam tikras pasekmes ir yra tam tikras nustatymas veiklos. Mes turime įpareigojimą (viešinti - BNS). Šių dokumentų viešinimas, vis tie dokumentai, kuriuos mes įdedame, jie nėra slapti, jie laisvai guli Ypatingajame archyve, juos gali surasti kiekvienas žurnalistas, kiekvienas besidomintis ir publikuoti. Tai nėra draudžiama", - sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė.

Anot jos, viešinant dokumentus pirmiausia siekiama sistemiškai atskleisti KGB veiklos mastą, metodus, kad žmonės susidarytų savo nuomonę, kaip įvairiausias gyvenimo sritis KGB pajungdavo savo tikslui - stebėti ir manipuliuoti žmonėmis. "Nesame niekieno paveikti, kodėl vieną dokumentą skelbiame, o kito ne. Eame patvirtinę aprobavimo grupę, kuri ne tik atrenka dokumentus. Mes juos paskui apsvarstome, jei kyla klausimų. Mūsų tikslas yra ne kokį nors asmenį ar agentą demaskuoti, o tiesiog parodyti veiklą. Bet veiklą tai vykdo asmenys, vieni jų yra tapatinami lengviau, kiti net įvardijami kaip patikimi asmenys. Jie ir figūravo su vardu ir pavarde, mes tiesiog tokius dokumentus ir paskelbiame", - aiškino T.B.Burauskaitė.

Ypatingajame archyve saugoma ir daug dokumentų, kurie, anot tyrėjos, yra labai įdomūs ir galbūt ateityje taip pat bus viešinami su tam tikrais paaiškinimais - apie asmenis, kurie buvo numatyti verbuoti, su išsamiomis jų asmeninėmis, šeimų charakteristikomis.

"Kol kas tokių dokumentų vengiame viešinti, todėl, kad tai nėra tiek nukreipta į veiklos demonstravimą. Mes nežinome, ar tas asmuo tikrai buvo užverbuotas, gal jis buvo tampomas ir atsispyrė tam, gal pagiriamojo žodžio vertas, o mes paliktume jį su tuo pakabintu klausimu. Kyla ir moralinių dilemų, nes labai daug būna tos privačios informacijos ir apie KGB darbuotojų šeimas, bet mes neviešiname", - sakė T.B.Burauskaitė.

Kitąmet, skelbiant KGB dokumentus, dar daugiau dėmesio bus skiriama šios sovietų saugumo tarnybos veiklai įvairuose Lietuvos rajonuose. Iš KGB dokumentų, pasak centro vadovės, galima matyti vaizdą, kuriuose šalies rajonuose rezistencinė antisovietinė veikla buvo aktyvesnė, o kur - labiau pasyvi.

"Pavyzdžiui, palyginti Vilkaviškio rajoną, Kybartų apylinkę, kur spausdinta Kronika ("Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" - BNS), kur veikė įvairūs kunigai, tai ten KGB dėmesio buvo daug daugiau ir agentūros buvo labai tiršta. Kituose, sakysime, Šiaurės Lietuvos kai kuriuose rajonuose, agentūra vykdė tik tokią labiau protokolinę veiklą - stebėti objektus, kad kokio sabotažo nebūtų, gal kažkas susirašinėja, kontrabandą vykdo, ten veikė labai nedidelis agentūrinio tinklo ratas. Norime, kad lankytojai irgi tą matytų, kad Lietuvoje nevienodai vyko ta pasipriešinimo veikla, sovietinės gyvensenos nepriėmimo būsena", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"