TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Signatarai įveikė Seimą

2008 12 03 0:00
Pasak Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės B.Valionytės, klubo nariai jau svarstė idėją dalį gaunamos padidintos rentos skirti patriotiniam jaunimo auklėjimui.
LŽ archyvo nuotrauka

Algas pasididinusiems parlamentarams signatarų apgauti nepavyko.

Naujasis Seimas ėmėsi taisyti senojo klaidas. Paklusę prezidento valiai parlamentarai vakar grąžino senąją Kovo 11-osios akto signatarams mokamų rentų skaičiavimo tvarką. Ji buvo pakeista mažiau nei prieš mėnesį, kai ankstesnės kadencijos Seimo nariai reformavo ir

parlamentarų apmokėjimo už darbą tvarką. Signatarų rentų skaičiavimas buvo atsietas nuo Seimo narių užmokesčio ir susietas su vidutiniu politikams bei valstybės tarnautojams taikomu atlyginimo dydžiu.

Prezidentas tokią rentų "reformą" vetavo, atkreipdamas dėmesį, kad eksperimentuoti su tokį garbingą statusą turinčių asmenų socialinėmis garantijomis nedera. Po vakarykščio Seimo balsavimo ("už" - 59, "prieš" - 8, susilaikė - 34) signataro renta sudarys pusę parlamento nario darbo užmokesčio, kaip buvo anksčiau.

Rentų skaičiavimo tvarkos pakeitimą signatarai traktavo kaip asmeninį pažeminimą ir dėkojo prezidentui už pataisos vetavimą. Signatarai jau svarsto idėją dalį padidintos rentos skirti jaunimo patriotiniam auklėjimui aktyvinti.

Šiuo metu tokią rentą gauna 51 signataras iš 124 (13 jau mirę).

Didės daugiau nei dvigubai

Grąžindamas Seimui Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas V.Adamkus pabrėžė, kad signatarų rentų atsiejimas nuo parlamentarų algų sukuria prielaidas ir toliau keisti rentų dydžio apskaičiavimo principus ir taip mažinti jau įtvirtintas signatarų socialines garantijas. Prezidento nuomone, valstybė privalo įvertinti signatarų indėlį į valstybingumo atkūrimo procesą ir įtvirtinti tokias socialines garantijas, kurios išreiškia pačios valstybės požiūrį į savo istoriją.

Kai kadenciją baigusio Seimo iniciatyva dabartinių parlamentarų darbo užmokestis nuo Naujųjų metų šoktels iki 11,2 tūkst. litų (tų, kurie Seime neturi jokių pareigų), signatarai gali pretenduoti į 5,5 tūkst. litų dydžio mėnesines rentas. Nuo šios sumos mokesčiai neatskaitomi. Iki šiol renta siekė 2300 litų per mėnesį. Jei prezidentas nebūtų vetavęs įstatymo, signatarai būtų gavę 2940 litų išmokas. Skaičiuojama, kad signatarų rentoms papildomai biudžete reikės numatyti 5,5 mln. litų.

Signatarai - kaip simbolis

"Mes puikiai suprantame, ką Lietuvai šiuo sunkiu metu reiškia tokia pinigų suma, tačiau tai yra principo reikalas", - vakar LŽ sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Jos žiniomis, Estijoje signatarai gauna 80 proc. parlamento nario atlyginimo dydžio rentą, Latvijoje - 70 proc., Ukrainoje - 80 procentų. "Tad ir mes su savo 50 proc. pagaliau atsistojame į tą gretą", - džiaugėsi signatarė. Pasak B.Valionytės, klubo nariai jau svarstė idėją dalį gaunamos padidintos rentos skirti patriotiniam jaunimo auklėjimui. Kol kas neapsispręsta, ar bus steigiamas atskiras fondas, ar kiekvienas signataras tai darys individualiai.

"Patinka tai kam, ar nepatinka, tačiau signatarai yra simbolis. Rentų skaičiavimo tvarkos pakeitimą mes traktavome kaip pažeminimą ir visišką nesiskaitymą su tuo simboliu" , - sakė signatarė. Pasak jos, prieš priimant įstatymo pakeitimus su signatarais niekas nesitarė ir nesidomėjo jų nuomone. Pataisą keisti rentų skaičiavimo tvarką pateikė tuometis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Lapkričio 13-ąją, priešpaskutinę ankstesnės kadencijos darbo dieną, tokią pataisą palaimino net 74 Seimo nariai.

B.Valionytė piktinosi, kad pagrindinis motyvas, paskatinęs Seimo narius keisti rentų skaičiavimo tvarką, nenoras, kad signatarai gautų per daug pinigų. "Pagal įstatymą renta tėra tik viena signataro statuso sudedamoji dalis, tačiau būtina, kad signatarai galėtų oriai jaustis", - sakė B.Valionytė. Ji vylėsi, kad Lietuvoje pagaliau bus suvokta, kas yra signatarai ir liautasi iš jų tyčiotis.

Argumentai neįtikino

Iš aštuonių Seimo narių, kurie vakar nepritarė, kad signatarų rentos būtų skaičiuojamos kaip ir anksčiau - priklausytų nuo Seimo narių atlyginimo dydžio, buvo penki Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai. Šios partijos narys Aleksandras Sacharukas, LŽ paklaustas, kodėl nepritarė net ir prezidentui priimtinai tvarkai, teigė nenorįs laužyti politikų tautai duoto pažado visur kiek įmanoma taupyti. Jis vylėsi, kad artimiausiu metu pavyks sumažinti ir Seimo narių atlyginimus.

Rentų skaičiavimo tvarkos keitimo iniciatorius A.Sysas prisipažino, kad prezidento argumentai, kodėl reikia palikti senąją tvarką, jo neįtikino. "Kaip ir komitete apsilankę signatarai, kurių visos kalbos apie patriotizmą buvo nukreiptos į materialius dalykus. Aš nelabai tikiu tokiais patriotais", - sakė A.Sysas. Jis prognozavo, kad, įsigaliojus šiai įstatymo nuostatai, savo pretenzijas į išmokų didinimą pareikš ir kitos visuomeninės grupės bei organizacijos, kad ir tos, kurios prieš septyniolika metų gynė parlamentą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"