TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Signatarams pirmosios Vėlinių žvakės

2007 10 30 0:00
Vakar prie pašventinto paminklo prezidentas V.Adamkus padėjo gėlių. Kenotafas buvo pašventintas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar Rasų kapinėse įamžintas trijų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimas. Virš tuščio kapo iškilo kenotafas trims sovietų okupacijos kankiniams - simbolinė antkapinė lenta ir akmeninis kryžius.

Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtą paminklą pirmadienį pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Pagerbęs svečiose žemėse besiilsinčių signatarų atminimą valstybės vadovas dar stabtelėjo prie kompozitoriaus M.K.Čiurlionio ir signataro J.Basanavičiaus kapų, padėjo ant jų gėlių. 1918 metų vasario 16 dieną Nepriklausomybės Aktą pasirašę 20 signatarų paskelbė atkuriantys nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Dauguma pasirašiusiųjų Aktą palaidoti arba perlaidoti Lietuvoje, keleto jų palaikai ilsisi užsienyje. Tačiau kur tiksliai palaidoti sovietinių represijų aukomis tapę K.Bizauskas, P.Dovydaitis ir V.Mironas, iki šiol nežinoma. Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė pasakojo, kad K.Bizauskas sušaudytas 1941 metais Baltarusijoje, kažkur paplentėje, P.Dovydaitis 1942 metais sušaudytas Sverdlovsko lageryje, o V.Mironas 1953-iaisiais mirė Vladimiro kalėjime ir buvo palaidotas bendrose kapinėse. "Nė vieno jų tikslus kapas nėra žinomas", - teigė M.Peikštenienė. Pasak jos, signatarų atminimą įamžinti prašė jų giminaičiai, o kenotafo statybą inicijavo Lietuvos dailės muziejus. Lėšų paminklo statybai iš rezervo skyrė Vyriausybė.

LŽ kalbintas paminklo autorius V.Urbanavičius sakė, kad antkapinis paminklas kenotafas statomas atminti aukoms, kurių palaikų vieta nežinoma. "Man buvo malonu prisidėti prie tautos kankinių atminimo išsaugojimo", - sakė V.Urbanavičius. Skulptorius yra sukūręs antkapinį paminklą dailininkui Vincui Kisarauskui, esantį tose pačiose Rasų kapinėse, ir filosofui Vytautui Kavoliui, kurio palaikai ilsisi Antakalnyje. V.Urbanavičius teigė, kad atminimo ženklai, antkapiai ir modernios skulptūros skiriasi tik išore. Menininkas pasakojo, kad dažnai kuria bažnyčiose, stato altorius, rengia presbiterijas, o po kurio laiko sugrįžta prie šiuolaikiškos skulptūros. Apie antkapinį paminklą signatarams pradėta kalbėti prieš porą metų, tačiau techninis procesas, statybos darbai prasidėjo tik vasarą, gavus Vyriausybės finansavimą. Kenotafas atidengtas likus kelioms dienoms iki Vėlinių. "Iškilmingas aukų pagerbimas, skulptūros atidengimas mums visiems turėtų tapti priminimu apie artėjančią mirusiųjų kapų lankymo dieną", - sakė V.Urbanavičius. Kenotafas pastatytas kadaise sugriauto kolumbariumo vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"