TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Signatarų teisė į rentą - neginčijama

2011 11 10 6:00

Užmojis mažinti Kovo 11-osios Akto signatarų rentas nepriimtinas ne tik jiems patiems. Garbūs ir visuomenėje gerai žinomi asmenys pabrėžia, kad toks žingsnis būtų žalingas.

Vyriausybės siūlymas apkarpyti Nepriklausomybės Akto signatarų rentas sukėlė nevienareikšmių vertinimų. Vieni mano, kad sunkmečiu būtent taip ir turi būti, kiti įsitikinę, jog toks žingsnis diskredituoja valstybę. Patys signatarai ketinimus apkarpyti rentas vertina kaip valdžios kerštą jiems.

"Lietuvos žinios" šįkart kalbino tuos, kurie į šiuo metu vykstančius procesus gali pažvelgti visiškai nešališkai. Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys įsitikinęs, kad užmojis mažinti signatarų rentas - per smulkus ir valstybei nederantis žingsnis, iškrintantis iš politinės kultūros konteksto. Garbiam teisininkui antrinantis istorikas Antanas Tyla mano, kad politikai, skubėdami karpyti signatarų rentas, visiškai nepagalvojo apie moralinę tokio veiksmo prasmę.

Seimas turi spręsti atsakingai

- Įstatymas, reglamentuojantis signatarų rentas, priimtas 2003 metais. Pone J.Žily, kas, Jūsų nuomone, turėjo nutikti, kad būtent dabar šį teisės aktą taip skubama taisyti?

- Tokį klausimą ir aš sau keliu. Kaip ir kitą - ar tikrai rentų problema bendrame socialiniame bei ekonominiame gyvenime yra tokia svarbi, kad ją reikia spręsti būtent dabar? Išskirčiau politinį, etinį bei teisinį šios problemos aspektą. Jei kalbėsime apie pirmąjį, šiame įstatyme suformuluota politinė ne tik dabarties, bet ir istorinė valia, valstybės pagarba žmonėms, kurie pasirašė Kovo 11-osios Aktą, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose išgyveno Sausio 13-ąją, pučą.

Tad įstatymas, kuris nustatė rentas ir tam tikrą išskirtinumą iš bendro socialinio fono, neturėtų būti paneigiamas ar koreguojamas bet kokiame kontekste. Man tai yra valstybės kultūros, politikos, valstybinės atminties įtvirtinimas ir nematau svarbių socialinių, teisinių pagrindų, kuriais reikėtų koreguoti jau nustatytą teisinį reguliavimą. Pagarbos pareiškimas tiems žmonėms yra nekvestionuojamas ir nepaneigiamas dalykas. Priešingai, valstybė ir visuomenė turėtų dėti pastangas paryškinti tų žmonių vaidmenį sudėtingame to meto pasaulyje. Taip jau įprasta, kad visos panašaus lygio valstybės tokį vaidmenį atlikusiems piliečiams skiria tam tikrus išskirtinumo ženklus.

- Ar įžvelgiate kokių nors teisinių kliūčių, galinčių tokiai iniciatyvai tapti "kūnu"?

- Įstatymo nukreipimas atgal arba jau įgytos teisės naikinimas visada yra dramatiškas reiškinys. Teisiniame reguliavime tokių žingsnių turi būti vengiama. Apie tai yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Žinoma, tam tikras laikas, susiklosčiusios sąlygos diktuoja kai kuriuos veiksmus, kurių kartais neįmanoma išvengti.

Bet šitame kontekste visuotinis lygiateisiškumo principas, pripažįstamas teisėje, nėra jau toks visiškai grynas. Ir kai kalbama apie socialinių garantijų suteikimą žmonėms, šiuo atveju - signatarams, tai turi būti itin dėmesingai ir jautriai svarstoma. Absoliutaus lygiateisiškumo nėra, visada visuomenėje bus žmonių, kuriems bus rodoma išskirtinė pagarba. Taigi manau, kad teisė, kuri signatarams buvo suteikta 2003 metais įstatymu, negali būti kvestionuojama nei teisiškai, nei politiškai. Tai - įgyta teisė. Tokios pozicijos turėtų būti laikomasi besąlygiškai.

Vyriausybės pateiktuose argumentuose, kodėl reikia mažinti signatarų rentas, visapusiškai pagrįstos motyvacijos nematau. Nemanau, kad 10 proc. sumažinus tas rentas visuomenė ką nors sutaupys, įgis finansiškai ar socialiai.

- Tačiau nemaža visuomenės dalis pritaria valdžios užmojams apkarpyti signatarų rentas - jei veržtis diržus, kodėl ne visiems?

- Nieko čia keista, nes visuomenė gyvena sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, spaudžiama nepriteklių, nuolatinio taupymo režimu. Tad tokį nusiteikimą galima suprasti. Vis dėlto valstybė šiuo atžvilgiu turėtų laikytis tvirtos pozicijos. Mano nuomone, įstatyme net reikėtų įtvirtinti normą, kad rentų dydžiai negali būti keičiami. Įstatymų leidėjas - Seimas - visados labai atsakingai turi spręsti klausimus, kai naikinama arba ribojama jau įgyta teisė. Nes tai visuomet sukelia sumaištį ir nepasitenkinimą - ar tai būtų signatarai, ar, pavyzdžiui, pensininkai.

Atiduokime visapusišką pagarbą signatarams - ir politine, ir, kiek įmanoma šioje valstybėje, socialinių garantijų prasme. Tai bus garbinga ir logiška. Ir jaunimui reikėtų daugiau aiškinti šių žmonių vietą ir reikšmę krašto istorijoje bei politinėje kultūroje. O šis užmojis, teisinio reguliavimo galias nukreipiantis į Nepriklausomybės Akto signatarus, tikrai per smulkus žingsnis valstybei. Jis nedera valstybinės politinės kultūros kontekste.

Siūlymą ragina pamiršti

"Nepriklausomybės, jos atkūrimo vertė laikui bėgant nė kiek nesumažėjo, o dar padidėjo. Ir kelti klausimą dėl signatarų, tautos vardu pasirašiusių Kovo 11-osios Aktą, rentų mažinimo tas pats, kas kalbėti apie devalvaciją. Tai ne tik neetiška - tuo mes žeminame savo Nepriklausomybės atkūrimą ir pačią valstybę. Žalinga net kelti tokį klausimą", - sakė A.Tyla.

Pasak istoriko, mintį apie rentų karpymą valdžiai greičiausiai padiktavo laikotarpio realijos, kai visi ir viską skatinami taupyti. "Tačiau šiuo atveju visiškai nepagalvota apie moralinę tokio žingsnio vertę. Mes žeminame patį faktą. Tokį žingsnį komentuos visi, ypač tie, kurie priešiški mūsų valstybei. Tai nedarykime šito, o padėkime tą siūlymą į spintelę ir tegu viskas lieka taip, kaip buvę", - ragino A.Tyla. Profesorius teigė tikintis jaunąja karta ir manantis, kad ji domėsis savo istoriniu paveldu, jį saugos.

"Kiekvieną kartą per televiziją žiūriu "Tūkstantmečio vaikus". Socialiniu požiūriu man labai įdomu, kaip vaikai supranta padėtį valstybėje, vertina jos istoriją. Jie labai tiksliai ir aiškiai pasisako apie valstybės atkūrimą, blaiviai vertina laisvės kovas, turi savo požiūrį į valstybės ateitį. Tikiu, kad jaunoji karta bus kaip Sąjūdžio laikų jaunimas, kuris rinkosi į Katedros aikštę, stovėjo Baltijos kelyje", - sakė A.Tyla.

Projektas pradėtas svarstyti

Spalio viduryje Seimui buvo pateiktas Vyriausybės palaimintas projektas, kuriuo siūloma mažinti prezidento ir signatarų rentų dydį. Parlamentarai po pateikimo jau pritarė "Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso" įstatymo pakeitimo projektui. Pataisose siūloma nustatyti, kad valstybinės signataro rentos dydis siektų 40 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Šiuo metu signataro renta siekia pusę parlamentaro algos. Pataisų rengėjai siūlo, kad pagal naują įstatymą būtų perskaičiuojamos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos signatarų, jų našlių ir našlaičių rentos. Prezidento rentą buvo pasiūlyta mažinti iki 40 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Šiuo metu kadenciją baigusio prezidento renta siekia pusę šalies vadovo algos. Tačiau šį projektą Seimo nariai nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Šiuo metu signataro renta yra 2764 litai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, signatarų rentas gauna 69 žmonės, signataro našlių ir našlaičių - 10 žmonių.

Signatarų statusą turi 127 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, pasirašę Kovo 11-osios Aktą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"