TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Silpnoji Kirkilo vieta - diplomas

2006 07 01 0:00
Socialdemokratas Gediminas Kirkilas dėl savo išsilavinimo turėjo aiškintis "darbiečiams".
Gintaro Mačiulio nuotrauka

"Darbiečiai" reikalauja atlikti tyrimą, kokiu būdu kandidatas į premjerus Gediminas Kirkilas įgijo magistro laipsnį Tarptautinėje verslo mokykloje

Įtarimai dėl aukštojo mokslo diplomo teisėtumo gali sugadinti karjerą jau antram politikui. Aiškintis, kaip įgijo magistro laipsnį, turi kandidatas į premjerus, laikinasis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Pirmieji jo aukštojo mokslo diplomo teisėtumu viešai suabejojo Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos nariai. Kaip žinoma, būtent DP lyderis iki šiol nėra pats išsklaidęs įtarimų dėl savo Maskvos Plechanovo akademijoje gauto diplomo.

"Darbiečiai" atakavo

Kirkilui jau ne pirmą kartą koją kiša 1982 metais gautas Vilniaus aukštosios partinės mokyklos diplomas. Vakar "darbiečiai" reikalavo paaiškinti, kokiu būdu jis, neturėdamas bakalauro išsilavinimo, o tik aukštąjį partinį, 2002 metais įstojo į magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje (VU TVM). Frakcijos nariams net buvo išdalytas specialus iš anksto parengtas klausimynas, kad jie kandidatą "tardytų" būtent dėl diplomo.

"Pati turiu 3 aukštojo mokslo diplomus, todėl man neaišku, kaip jūs gavote magistro laipsnį neturėdamas bakalauro. Išeina, kad jūsų įstojimas į Tarptautinę verslo mokyklą neteisėtas", - kalbėjo parlamentarė Vilija Vertelienė. "Ar esate pateikęs valstybės institucijoms žinomai melagingų žinių apie savo išsilavinimą", - teiravosi Etela Karpickienė. Anksčiau, skiriant Kirkilą į kitus postus, jo aukštojo išsilavinimo reikalais niekas nesidomėjo.

Nesilaikė taisyklių

Kaip LŽ sakė Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys, partiniai diplomai Lietuvoje nepripažįstami nuo 1997 metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo 1996 metų gruodžio 23 dieną priimtas įstatymas "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo". Šiame dokumente vienareikšmiškai teigiama, kad aukštųjų partinių mokyklų diplomai nepripažįstami dokumentais, liudijančiais aukštąjį išsilavinimą.

Vadinasi, Kirkilas, neturėdamas bakalauro išsilavinimo, negalėjo būti priimtas studijuoti į magistrantūrą. Tačiau, pasak Stumbrio, ne stojančiojo problema, kad aukštoji mokykla nesilaiko savo priėmimo taisyklių. "Ne stojantysis turi atsiversti taisykles ir klausti, gerbiamieji, ar jūs turite teisę mane priimti?" - sakė centro vadovas.

Magistrantūros studijų bendrųjų programų aprašas, galiojantis nuo 2005-ųjų rugpjūčio, nustato, kad į magistrantūrą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro arba jam prilygintą universitetinį išsilavinimą. Anksčiau tokios nuostatos teisės aktuose nebuvo.

"Tačiau 2002 metų priėmimo taisyklėse, kurios buvo patvirtintos VU Senato ir suderintos su švietimo ir mokslo ministru, šitas sakinys jau buvo", - sakė Stumbrys. Išeitų, kad VU nesilaikė paties priimtų taisyklių.

Ar galioja Kirkilo magistro diplomas? "Kol neatšauktas, galioja, o jo savininkas yra magistras", - aiškino centro vadovas. Pasak jo, tik išaiškėjus naujoms aplinkybėms turi būti sudaryta komisija, kuri išsiaiškintų visus faktus. "Tai pirmiausia aukštosios mokyklos problema", - sakė Stumbrys.

Teisinė kolizija

"Čia yra teisinė kolizija, bet ją tirti turi teisininkai", - situaciją, kad Kirkilas į VU TVM magistrantūrą buvo priimtas su aukštosios partinės mokyklos diplomu, LŽ paaiškino TVM direktorius Jonas Kunčina.

Jis pats teigė esąs visiškai ramus: "Tas žmogus teisėtai ir gerai baigė". Pasak Kunčinos, mokyklos archyve yra Kirkilo mokslus liudijantys dokumentai - protokolai, diplominis darbas, išlaikytų egzaminų vertinimai ir t.t.

TVM atstovaujantis advokatas Irmantas Dobilas LŽ teigė, kad teisinę koliziją sukėlė ir padėtį komplikavo skirtingu metu priimti keturi teisės aktai, reglamentavę partinių diplomų pripažinimą.

Pasak advokato, remiantis šiais teisės aktais galima teigti, kad partinių mokyklų diplomai nepripažįstami dokumentais, liudijančiais aukštąjį išsilavinimą. "Tačiau teisės aktuose nėra nė žodžio, kad pats aukštasis išsilavinimas nepripažįstamas. Kitais žodžiais tariant, reikia atskirti dokumentus, liudijančius aukštąjį išsilavinimą, ir kitus dokumentus, galinčius patvirtinti tą išsilavinimą", - sakė Dobilas. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad asmuo nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo.

Įvertino išsilavinimo lygį

Į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą Kirkilas įstojo tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto trečiame kurse studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą. Šių studijų jis taip ir nebaigė. Politologijos aukštojo mokslo diplomą Kirkilas gavo 1982 metais ir iš karto pradėjo dirbti Lietuvos komunistų partijos komitetuose.

Sovietmečiu studijos aukštosiose partinėse mokyklose trukdavo ketverius arba dvejus metus. Kirkilas Vilniaus aukštąją partinę mokyklą baigė per porą metų.

Kandidatas į premjerus vakar "darbiečiams" pasakojo, kad stodamas į TVM pateikė šios aukštosios mokyklos diplomą ir išlaikė egzaminus. Remdamiesi egzaminų rezultatais TVM atstovai esą nusprendė, kad Kirkilo išsilavinimo pakanka ne bakalauro, o magistro studijoms. Jis

"darbiečiams" net parodė TVM diplomo kopiją.

Socdemas taip pat priminė, kad Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo įkurta Lietuvai ir Latvijai. Anot Kirkilo, pastarojoje šalyje, kaip ir kitose ES valstybėse, jos išduoti diplomai pripažįstami.

Tai priimdavo, tai panaikindavo

Pirmąjį dokumentą dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo 1990 metais priėmė Aukščiausioji Taryba. 1992-1996 metais, kai Seime daugumą sudarė Lietuvos demokratinė darbo partija, šis nutarimas buvo atšauktas. Pagrindinis motyvas, paskatinęs tai padaryti - kad tuo metu šalyje gyveno nemažai žmonių, baigusių tik aukštąją partinę mokyklą.

Į valdžią atėjus konservatoriams Seimas vėl priėmė analogišką įstatymą. Jo projektą 1996 metais pateikė tuometinis Tėvynės sąjungos lyderis Vytautas Landsbergis.

Į Studijų kokybės vertinimo centrą yra kreipęsi pora asmenų dėl aukštųjų komjaunimo mokyklų diplomų pripažinimo. "Dėl partinių diplomų nėra prasmės net kreiptis", - komentavo centro vadovas. Pasak Stumbrio, netrukus turėtų būti parengtas teisės aktas, prilyginsiantis aukštųjų komjaunimo mokyklų diplomus aukštųjų partinių mokyklų baigimo dokumentams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"