TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiluma - į ežerą, milijonai - į naują katilinę

2012 05 21 7:38

Į baigiamą statyti Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką bus investuota netoli 1,5 mlrd. litų, bet pradėjęs veikti jis iškart taps šildančia ežerą atgyvena, kuri greičiausiai niekada neatsipirks ir vargu ar iš viso buvo reikalinga. Tačiau krašto energetikos strategai jau užsimojo panaudoti dar bent 100 mln. valstybės piliečių litų - naujiems neracionaliems energetikos projektams.

"Lietuvos energijos" (LE) vadovai džiugiai skelbia, kad Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose šiluma jau po metų bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurie visiškai pakeis šiuo metu importuojamą brangų iškastinį kurą - mat čia netrukus bus statomos naujos katilinės.

Tačiau energetikos specialistus stebina LE vadovų užmojai. Juk Elektrėnuose kaip tik šiemet baigiamas statyti daugiau kaip 1,3 mlrd. litų kainuojantis vadinamasis 9-asis Lietuvos elektrinės blokas - 455 megavatų (MW) galios kombinuoto ciklo dujų turbina.

Ekspertų nuomone, toks monstras galėtų šiluma aprūpinti ne tik Elektrėnus - jos užtektų ir Vilniui, ir Kaunui.

Tačiau atsitiko taip, kad beveik pusantro milijardo litų investicijas suplanavę Lietuvos energetikos strategai nenumatė racionaliai panaudoti šio elektrą gaminsiančio bloko išskiriamą šilumą - sudeginus brangias dujas gauta šilumos energija bus išmetama į ežerą.

Šį dirbtinį ežerą šildo ir dabar veikiantis vienas iš senųjų Lietuvos elektrinės blokų, tačiau jis bent pagamina šilumos energiją miestui. Baigus 9-ąjį bloką, senasis bus sustabdytas ir Elektrėnai jo šilumos neteks. Kadangi miestas negaus šilumos ir iš naujojo elektrinės bloko, jam šildyti skubiai projektuojamas ir bus statomas naujas katilinių kompleksas. Jam statyti bei 9-ajam elektrinės blokui baigti LE skolinasi dar 131 mln. litų. Visas skolas grąžins vartotojai.

Nusprendė plėtoti alternatyvią energetiką

Sumanymas modernus. LE užsakymu atlikusi galimybių studiją, kaip Lietuvos elektrinėje panaudoti alternatyvius energijos išteklius, Danijos konsultacijų įmonė "Rambll Danmark" rekomendavo įrengti naujus šilumos gamybos pajėgumus, kuriuos sudarytų biokurą naudojantys vandens šildymo bei dujiniai garo katilai.

Bendras naujų Lietuvos elektrinės biokuro katilų pajėgumas sieks 40 MW, o dujinių garo katilų - 50 MW. Numatoma, kad metinė šilumos gamyba biokuro katilinėje sieks apie 210 gigavatvalandžių. Šiluma bus gaminama Elektrėnų regiono gyventojams ir įmonėms, o dalį pagamintos šilumos vartos ir LE - didžiumą (apie 90 proc.) šilumos poreikio patenkins biokuro katilai.

Nauji gamtines dujas naudojantys katilai turėtų užtikrinti privalomus šilumos gamybos pajėgumų rezervus, tenkinti pikinius šilumos gamybos poreikius šalčiausiais laikotarpiais šildymo sezono metu (iki 10 proc. bendro poreikio) ir Lietuvos elektrinės technologinio garo poreikius, tai yra užtikrinti į rezervą pervedamų Lietuvos elektrinės blokų paleidimą.

Modernus alternatyvios energetikos projektas Elektrėnuose plėtojamas itin sparčiai. Studijas dėl galimybių išplėsti biokuro panaudojimą Elektrėnų regione šilumos energijai gaminti ir dėl priešprojektinių studijų danai parengė mažiau kaip per 4 mėnesius (sutartis pasirašyta šių metų sausio 3 d., o balandžio mėnesį jau pristatyta LE vadovams). Kovo 30 d. LE paskelbė viešąjį pirkimą už 131 mln. litų paskolą. Maždaug pusė lėšų numatyta skirti katilinių kompleksui, likusi dalis - 9-ajam blokui baigti.

Šiuo metu jau rengiami dokumentai dėl poveikio aplinkai vertinimo bei statybos ir projektavimo darbams pirkti. Priešprojektinė dokumentacija turėtų būti parengta iki šių metų liepos mėnesio, o rangos darbų sutartį numatoma pasirašyti iki metų pabaigos. Planuojama, kad nauji šilumos gamybos įrenginiai, kurie gamintų šilumą Elektrėnų regiono gyventojams ir įmonėms, bus pastatyti ir pradėti eksploatuoti 2013-ųjų pabaigoje. Jėgainei biokurą perdirbti ir tiekti esą galėtų Elektrėnų regiono verslo įmonės.

Šilumos energiją gamina ir dabar

Tačiau energetikos specialistai nedžiūgauja dėl dar vieno naujo alternatyvios energetikos objekto, o abejoja LE vadovų sprendimų pagrįstumu ir mano, kad planuojamos investicijos yra perteklinės.

Mat naujasis beveik pusantro milijardo litų kainuojantis 9-asis Lietuvos elektrinės blokas gamins ne tik elektros energiją, bet kaip šalutinį produktą - ir šilumos energiją. Tik ja bus šildomi ne Elektrėnai, o greta tyvuliuojantis dirbtinis ežeras.

Energetikai stebisi - statyti tokį brangų elektros jėgainės įrenginį ir iki jos eksploatacijos pradžios likus keliems mėnesiams pradėti milijonų litų vertės biokuro katilinių projektą yra tikras valstybės lėšų švaistymas.

Lietuvos elektrinėje statoma 455 MW galios kombinuoto ciklo dujų turbina pradės veikti šių metų rudenį. Ji pakeis 7-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje statytus Lietuvos elektrinės 3-iąjį ir 4-ąjį blokus bei elektros kilovatvalandei pagaminti sudegins 30 proc. mažiau dujų nei senieji blokai.

"Jeigu LE vadovai planavo, kad kiti, senieji, Lietuvos elektrinės blokai nebebus naudojami, o veiks tik naujasis 9-asis blokas, jie turėjo užtikrinti ir šilumos gamybą bei tiekimą Elektrėnams", - neabejoja energetikos specialistai.

LŽ konsultavę energetikai aiškino, kad 9-ojo elektrinės bloko turbiną sukantis garas iš jos išeina maždaug 300 laipsnių temperatūros. Šiam garui ataušinti ir bus naudojamas ežero vanduo. Tačiau, energetikų manymu, šį garą galima ataušinti termofikaciniu vandeniu, kuris būtų panaudotas Elektrėnų miestui ir regionui centralizuotai šildyti.

Tačiau modernus 9-asis elektrinės blokas suplanuotas taip, kad maždaug 200 MW momentinės šilumos bus išmesta į ežerą. Tuo metu Elektrėnų miestui šildyti per didžiausius šalčius užtektų jos vos penktadalio - 40 MW.

Dabar veikiantis vienas senas Lietuvos elektrinės blokas, gamindamas 100 MW elektros energijos, kartu pagamina apie 300 MW šilumos energijos, kurios pertekliaus taip pat nėra kur dėti - ja šildomas ežeras. Elektrėnų žvejai jau seniai skundžiasi, kad nebepagauna šiame dirbtiniame vandens telkinyje sveikų žuvų - dėl šiltesnio negu įprasta vandens žuvys apsikrėtusios kirmėlėmis.

Didžiulė klaida ar lėšų švaistymas?

Energetikams kyla ir kitų klausimų. Kam iš viso reikėjo statyti 1,3 mlrd. litų kainuosiantį 9-ąjį elektrinės bloką, jeigu jis stovės be darbo?

Mat kokiu pajėgumu dirbs naujasis Elektrėnų įrenginys ir ar jis iš viso dirbs, šiuo metu negali pasakyti net patys LE vadovai. Energetikos specialistų nuomone, net jeigu naujasis blokas dirbs nuolat, tačiau ne visu pajėgumu, milijardinės investicijos neatsipirks.

Kita vertus, jeigu Lietuvos elektrinė dirbtų ir parduotų ne tik šio bloko gaminamą elektrą, bet ir šilumą, ne tik greičiau atsipirktų investuotos valstybės lėšos, bet ir elektra kainuotų pigiau.

Energetikos bendruomenėje seniai kalbama, kad 9-ojo bloko Elektrėnuose statyba buvusi klaidinga ar bent jau neracionali. Racionaliau būtų buvę statyti tokio galingumo kogeneracinę jėgainę, pavyzdžiui, šalia Vilniaus ar Kauno, kur būtų panaudojama ne tik pagaminta elektra, bet ir šiluma.

Ar krašto energetikos strategai, įsijautę į elektros ūkio tvarkymą, pamiršo apie šilumos energiją, ar jie tiesiog nenorėjo galvoti apie ją, nes šildymas - savivaldybių rūpestis?

Vienas LŽ konsultavęs užsienio ekspertas teigė, kad projektuojant 9-ąjį elektrinės bloką buvo galima numatyti ir šilumos energijos "paėmimą", ir jos tolesnį panaudojimą, tačiau tokia užduotis projektuotojams net nebuvo keliama.

Tą patį LŽ tvirtino ir Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. "Buvo padaryta labai didelė klaida planuojant 9-ąjį bloką. Ten nenumatytas šilumos "paėmimas", kad gaminant elektrą gaunama šiluma būtų galima šildyti Elektrėnus ir Vievį. Dabar apsižiūrėta, kad palikti veikiantį senąjį elektrinės bloką miestui šildyti yra per brangu, ir suplanuota statyti naują biokuro katilinę. Iš esmės tai labai brangus klaidos taisymas", - įsitikinęs M.Nagevičius.

Energetikos konsultantas negali atsistebėti, kaip energetikos projektams lengva ranka švaistomi milijardai: 9-ojo bloko kaina siekia daugiau kaip 1,3 mlrd. litų, dabar vėl skolinamasi 130 mln. litų.

"Taip pas mus ir vykdomi energetikos projektai. Skubama skubama, paskui apsižiūrima, kad ne taip suplanuota. Aišku, kad 9-ąjį bloką reikėjo projektuoti kitaip. Tačiau rengiant konkursą investuotojams užsakovai pabrėžė vienintelį reikalavimą - elektros energijos gamybos efektyvumą. Tai toks ir rezultatas", - apgailestavo M.Nagevičius.

Pasak jo, dabar 9-asis blokas dirbs 50 proc. pajėgumu. Tai yra pusė jo sudeginamų rusiškų gamtinių dujų bus naudojama elektros energijai gaminti, o truputį mažiau kaip pusė - ežerui šildyti. "Aišku, tai mažiau nei dabar, kai ežerui šildyti naudojama du trečdaliai sudeginamų dujų", - ironizavo M.Nagevičius.

Jis teigė, kad maždaug prieš metus lenkų investuotojai "labai rimtai" siūlė LE išsinuomoti 3-iąjį ir 4-ąjį Lietuvos elektrinės blokus, kurių eksploatacijos dabar atsisakoma, bei juos pritaikyti kūrenti šiaudais. Šie investuotojai siūlė mokėti nuomos mokestį ir prisiimti garantijas, kad Elektrėnams bus tiekiama šiluma, priešingu atveju jie įsipareigotų mokėti baudas. "Iš atsinaujinančių šaltinių būtų gaminama ir elektra, ir šiluma. Gal tai būtų buvęs geresnis sprendimas, nei dabar už valstybės lėšas statytis naują biokuro katilinę", - svarstė M.Nagevičius. Tačiau privačių investicijų LE atsisakė.

"Elektrėnų investicijos yra labai geras pavyzdys, kas išeina, kai energetikos projektus pradeda planuoti politikai. Būtų galima išvesti analogiją ir su atominės energetikos projektu. Labai skubama, stumiama kaip buldozeriu, neklausoma oponentų, "pritempiami" rodikliai iki reikiamų skaičių. Vėliau ir ten reikės taisyti klaidas kaip Elektrėnuose, kur pusantro milijardo kainavęs blokas šildys ežerą, o dar reikės milijonų naujai šilumos katilinei", - stebėjosi konsultantas.

M.Nagevičius LŽ teigė, kad esant dabartinėms didelėms dujų kainoms energetikos sistemos rezervui užtikrinti labiau apsimokėtų dujomis kūrenti mažą seną neefektyvų bloką nei pažangiausią 9-ąjį. Mat senasis blokas gali dirbti vos 60 MW minimalia galia, o naujasis - maždaug 250 MW pajėgumu, tad per darbo valandą "rezerve" sudegina daugiau dujų nei senasis. M.Nagevičiaus nuomone, ši beviltiška investicija niekada neatsipirks, nes jos eksploatacija brangesnė nei senųjų blokų, o 9-ojo bloko gaminama elektra rinkoje nebus konkurencinga.

"Nežinau, ar politikams užtektų politinės valios prisipažinti, kad naujojo bloko statyba buvo labai didelė klaida ir jo eksploatuoti neapsimoka. Turbūt suprantate, kad tai pasakęs politikas "susidegintų", - kalbėjo energetikos konsultantas.

Europa - pirmyn, Lietuva - atgal

Europiečiai jau seniai suprato, kad didinant efektyvumą galima gerokai sumažinti elektros energijos gamybos išlaidas ir jos kainą vartotojams. Europos Komisija jau yra parengusi naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą. Ji šiuo metu svarstoma Europos Parlamente ir turėtų būti priimta dar šiemet. Per 2013 metus jos taisyklės turėtų būti perkeltos į Europos Sąjungos (ES) šalių nacionalinę teisę.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ sako, jog tarp kitų reikalavimų ši Europos direktyva įpareigos, kad šalyse narėse statomas bet kuris kurą deginantis daugiau kaip 20 MW energijos gamybos įrenginys turi būti kogeneracinis - tai yra gaminti ir elektros, ir šilumos energiją. Vien šilumos energiją galės gaminti tik mažesni nei 20 MW galios įrenginiai.

"Toks reikalavimas nustatytas todėl, kad kartu gaminant ir elektros, ir šilumos energiją iki 30 proc. sutaupoma pirminio kuro", - teigia V.Stasiūnas.

Taigi naujosios ES direktyvos jau po metų nė iš tolo neatitiks dujas deginant vien elektrą gaminantis 455 MW galios 9-asis Elektrėnų elektrinės blokas. Neatitiks jos ir dar tik projektuojama naujoji 40 MW biokuro Elektrėnų katilinė.

"Vietoj 455 MW galios bloko Elektrėnuose reikėjo statyti 300 ir 150 MW galios kogeneracines elektrines Vilniuje bei Kaune. Jos pagamintų tiek pat elektros energijos, bet dar šildytų Vilnių ir Kauną, o ne ežerą. Trūksta mums kompleksinio planavimo, - investicijų planuotojų klaidas įžvelgia ir V.Stasiūnas. - Dabar graužti nagus jau vėlu, bet svarbu nedaryti naujų klaidų. Tačiau jos jau vėl programuojamos, nes Elektrėnuose statoma biokuro jėgainė nebus kogeneracinis įrenginys - juk ji gamins vien tik šilumos energiją."

Viena jėgainė elektrai, kita - šilumai

Į "Lietuvos žinių" klausimus atsakė AB "Lietuvos energija" generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

- Kodėl LE nusprendė statyti Elektrėnuose naują biokuru kūrenamą jėgainę šilumos energijai gaminti, užuot panaudojusi 9-ojo bloko gaminamą šilumos energiją?

- Kombinuoto ciklo blokas (KCB) buvo suplanuotas ir suprojektuotas tik elektros energijai gaminti. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant atskirti šilumos ir elektros gamybą, taip padidinant bendrą sistemos lankstumą, o kartu ir efektyvumą. Šilumos energijos poreikis vasarą gerokai mažesnis nei žiemą, dėl to bloko panaudojimo galimybės elektrai gaminti vasaros metu būtų gerokai apribotos.

Pradėjus elektros gamybą KCB, ekonomiškai visiškai nepagrįsta senuosius blokus naudoti vien šilumai gaminti. Taigi buvo ieškoma įvairių būdų, kaip efektyviai gaminti šilumą, kad jos kaina būtų konkurencinga. Buvo priimtas sprendimas statyti naują katilinių kompleksą, kurį sudarys 2 biokuro vandens šildymo katilai ir 3-4 garo gamybos katilai. Biokuro vandens šildymo katiluose bus naudojamos medienos skiedros ir pjuvenos, o garo katiluose - gamtinės dujos. Katilinę numatoma įrengti Lietuvos elektrinės teritorijoje. Numatoma, kad didžiąją dalį (per 90 proc.) šilumos poreikio patenkins biokuro katilai (planuojama instaliuota galia - 40 MW), o pikiniai šilumos poreikiai, šilumos gamybos pajėgumų rezervas ir Lietuvos elektrinės technologiniai garo poreikiai bus užtikrinami gamtines dujas naudojančiais katilais (planuojama instaliuota galia - 50 MW).

- Kokia šiuo metu yra Lietuvos elektrinėje viename iš blokų gaminamos ir Elektrėnams tiekiamos šilumos energijos savikaina ir kokia planuojama būsimojoje biokuru kūrenamoje jėgainėje?

- Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą šilumos kainų dedamųjų nustatymo metodiką nustatyta šilumos gamybos kaina be 9 proc. PVM yra 11,84 ct/kWh (2012 05 01 duomenys). Tokia kaina yra tik todėl, kad šiluma gaminama kartu su elektra. Pradėjus elektros gamybą naujame - kombinuotojo ciklo - bloke ir naudojant (šilumai gaminti - red.) senuosius blokus, šilumos kaina kiltų beveik du kartus, t. y. tiek, kiek dabar ji kainuoja gaminant analogiškuose įrenginiuose kitose savivaldybėse (kur šilumai gaminti naudojamos dujos). Įrengus biokuro katilinę, bus išvengta šilumos kainos šuolio.

- Kokiu pajėgumu turėtų dirbti Lietuvos elektrinės 9-asis blokas? Kiek per metus pagamins elektros energijos?

- Planuojama, kad blokas veiks įvairiais režimais, priklausomai nuo elektros perdavimo sistemos ir rinkos poreikio.

- Per kiek laiko atsipirks 1,3 mlrd. litų investicija, jeigu blokas stovės be darbo arba dirbs ne visu pajėgumu?

- Pagrindinė bloko paskirtis - užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarant alternatyvą iš užsienio importuojamai elektros energijai. Lietuvos elektrinėje pagaminamos elektros supirkimo kainą nustato VKEKK, todėl bloko investicijos atsipirkimas priklauso nuo jos sprendimų. O gamybos režimas priklausys nuo perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" poreikių užtikrinti sistemos patikimumą.

Skaičiai

VKEKK patvirtintas biudžetas Lietuvos elektrinės KCB projektui plėtoti yra 1 mlrd. 327,9 mln. litų. Iš jų 1 mlrd. 159,1 mln. litų sudaro KCB investicijos, 83,9 mln. litų - finansinės sąnaudos ir 84,9 mln. litų - nenumatytos sąnaudos.

Projektuojamų 40 MW biokuro katilų kaina turėtų siekti apie 50 mln. litų. 50 MW dujiniai garo katilai kainuos dar 30 mln. litų. Išankstiniais duomenimis, viso projekto vertė sieks apie 90 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos energija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"