TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šimtmečio šventė nuvilnys per visą šalį

2015 02 28 6:00
Siūlomas šimtmečio minėjimo šūkis - “Lietuva, Tėvyne mūsų”. LŽ archyvo nuotrauka

Po trejų metų minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ant Vyriausybės stalo greitai atsidursiančioje šventės programoje ypatingą valstybingumo jubiliejų siūloma švęsti kelerius metus.

2018 metų vasario 16 dieną Lietuva minės 100-ąsias valstybės atkūrimo metines. Per šį jubiliejų norima pabrėžti, kad užtikrinamas Lietuvos valstybės tęstinumas ir amžinumas, pagal istorinę situaciją kūrybingai keičiant jos formas. Siūlomas šimtmečio minėjimo šūkis - “Lietuva, Tėvyne mūsų”.

Valstybės gimimo laikotarpis

Siekiama, kad valstybės šimtmetis būtų švenčiamas visoje šalyje. Prisimenant, kaip iškiliai ir prasmingai nepriklausomybės sukaktys minėtos tarpukariu, kai dažname kaime iškilo paminklai, pastatytos modernios mokyklos ir nenugrimzdo į užmarštį Lietuvos istorija, pasitinkant šimtmečio jubiliejų žadama skatinti įvairius projektus visose 500 Lietuvos seniūnijų, kaimo bendruomenėse. Į šventę bus siekiama įtraukti išeiviją.

Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto rekomendaciją, siūloma paminėti laikotarpį nuo 1917 metų rugsėjo 18 dienos Vilniaus konferencijos, kurioje priimti nutarimai dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo, Steigiamojo Seimo sušaukimo ir įkurta Lietuvos Taryba, darbo pradžios iki Steigiamojo Seimo sušaukimo 1920 metų gegužės 15 dieną. Nurodoma, kad tai valstybės gimimo periodas, charakteringas savo valstybės formų paieška, diplomatiniu ir ūkiniu aktyvumu, pasiaukojamomis savanorių ir visos Lietuvos kariuomenės kovomis už nepriklausomybės gynimą, parlamentarizmo bei demokratinių valstybės struktūrų suformavimu.

Įamžins kūrėjų atminimą

Daug dėmesio bus skirta Nepriklausomybės Akto signatarų atminimui įamžinti. Vilniuje turėtų iškilti paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Svarstomos kelios galimos jo vietos: Nepriklausomybės aikštė, Tauro kalnas, Reformatų ir K. Sirvydo skverai. Siūloma organizuoti konkursą skulptūrai sukurti, bet neatmetama galimybė pastatyti paminklą pagal skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus tarpukariu sukurtą J. Basanavičiaus biustą. Tautos patriarcho paminklinis biustas turėtų iškilti ir Marijampolėje. Su šiuo valstybės veikėju susiję pastatai sostinėje bus pažymėti atminimo lentomis.

Vilniuje ir Ukmergėje ketinama pastatyti paminklus prezidentui Antanui Smetonai. Nebus pamiršti ir kiti signatarai - jų gimtinėse iškils paminklai jiems, bus įrengtos kai kurių jų vardo aikštės, atidengtos atminimo lentos, sutvarkytos ir paženklintos jų gimtinės, kapai.

Ketinama įamžinti ir kitų valstybės kūrėjų bei gynėjų atminimą. Kaune iškils paminklas pirmajam atkurtos Lietuvos premjerui Augustinui Voldemarui. 2019 metais Alytuje bus atidengtas paminklas pirmajam nepriklausomybės kovose žuvusiam karininkui Antanui Juozapavičiui. Dar šiemet Kuršėnuose prie kariuomenės vado Stasio Raštikio vardu pavadinto tilto turėtų būti pastatytas jo paminklinis biustas. Uostamiestyje panašiai norima įamžinti Klaipėdos sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko atminimą. Seniūnijose atminimo lentomis bus pagerbti Lietuvos savanoriai ir Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Nebus pamiršti ir nepriklausomybės kovose 1918-1920 metais žuvę žydų kariai - jiems pagerbti bus skirta paminklinė lenta Kaune.

Atkurs A. Smetonos parką

Valstybės ir tautos savivokai svarbūs kultūros paveldo objektai taip pat sulauks dėmesio. A. Smetonos dvare Užugiryje (Ukmergės r.) pagal išlikusius autentiškus 1938 metų brėžinius bus atkurti parko želdynai ir mažosios architektūros paminklai. Žadama renovuoti Signatarų namų pastatą Vilniuje ir atnaujinti ekspoziciją.

Numatyta išleisti solidžių leidinių. Pavyzdžiui, enciklopedinį leidinį „Nepriklausomybės šimtmečio kronika“, Aleksandro Merkelio monografiją „Antanas Smetona“, taip pat knygų apie Nepriklausomybės Akto signatarus, Lietuvos savanorius, Prezidento rūmus Kaune, pašto veiklą tarpukariu ir pan. Atkurto valstybingumo šimtmečiui bus išleistas ir specialus medalis, proginė moneta, pašto ženklai, specialūs plakatai, ženkliukai.

Pasitinkant valstybės šimtmetį, numatoma plati mokslinė veikla. Bus rengiamos ir leidžiamos įvairios svarbių tarpukario dokumentų antologijos, monografijos, rengiamos konferencijos, atliekami moksliniai tyrimai.

Žada vaidybinį filmą

Valstybės atkūrimo šimtmečiui planuojami ir šventiniai renginiai. 2018 metų vasario 16 dieną žadama surengti iškilmingą šventinį minėjimą ir koncertą Katedros aikštėje. Tais metais liepos mėnesį vyks Dainų šventė „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Bus rengiami ir iškilmingi renginiai pirmajam Lietuvos pripažinimui de facto ir de jure, laikinosios Konstitucijos priėmimui, Vyriausybės, kariuomenės, Prezidento institucijos, Steigiamojo Seimo išrinkimo šimtmečiams paminėti.

Žadama, kad 2015-2018 metais bus sukurtas 1 vaidybinis, 12 televizijos dokumentinių ir 6 dokumentiniai filmai, atskleidžiantys valstybės ir visuomenės istoriją. Per televiziją planuojama rodyti žaidimą „Aš myliu Lietuvą“. Be to, bus siekiama, kad UNESCO paskelbtų Vilnių 2018 metų pasaulio knygų sostine.

Skatins pasididžiavimą

Projektą parengusios darbo grupės nario, premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, pagrindinė atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo mintis, kad atsispyrę į praeitį sparčiau žengtume į ateitį, Lietuva modernėtų, piliečiai didžiuotųsi savo valstybe ir ateitį sietų su Lietuva. Taip pat jis pabrėžė, kad valstybės atkūrimo sukaktis bus minima ne vien didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje šalyje. “Norime, kad šventę pajustų visos šalies gyventojai”, - pažymėjo jis.

Panašiu metu kaip Lietuva šimtmečio jubiliejus minės ir kitos mūsų regiono šalys. Anot V. Kavaliausko, bendraujama su kolegomis Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, kur taip pat jau planuojamos šventinės programos.

V. Kavaliauskas sakė, kad į programos projektą įtraukti siūlymai, kuriems įgyvendinti valstybė turės pinigų. Dėl pernelyg didelių finansinių išlaidų teko atidėti siūlymą šimtmečio jubiliejaus proga Vilniuje pagaliau pastatyti Tautos namus. “Dabar kalbame apie tai, ką tikrai galime įvykdyti, kas yra realu ir pagal valstybės galimybes”, - tikino premjero padėjėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"