Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Šioje šalyje nelaukiami grįžti norintys emigrantai

 
2017 01 30 15:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Istoriko dr. Tomo Balkelio teigimu, iš emigruojančiųjų ne visi ir ne visam laikui palieka Lietuvą. Vieni žmonės važiuoja užsidirbti, kiti – aplankyti gyvenančiųjų svetur ir užsibūna, dar kiti – mokytis, dar vieni – pasisemti ir įgyti kitokios patirties. „Problema ta, kad jie dažnai būna supriešinami su Lietuva, praranda norą grįžti“, – sakė T. Balkelis.

Viešoje erdvėje neretai lyginami įvairių kartų Lietuvos emigrantai. Tokio lyginimo svertai būna emigracijos priežastys – bėgimas nuo okupacijos, politinės, ekonominės priežastys, svetur puoselėjama lietuvybė ar asimiliacija, integracija į vietos bendruomenę, kai išvažiuojama laikinai ar visam...

Pastarųjų šimtmečių emigraciją iš Lietuvos istorikas dr. T. Balkelis skirsto į tris bangas – iki Pirmojo pasaulinio karo, per Antrąjį pasaulinį karą ir po to, kai 1990 m. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Pirmoji didžioji emigracija, pasak jo, buvo XIX amžiaus pabaigoje iki Pirmojo pasaulinio karo. „Anuomet lietuviai svetur keliavo dėl ekonominių priežasčių, – teigė istorikas. – Naujoji mūsų emigrantų karta, pradėjusi važiuoti po 1991 metų, yra panaši į tą pirmąją. Jie važiuoja, nes mato ekonomines galimybes. Aišku, yra ir kitų dalykų, bet ekonominis faktorius jiems yra svarbiausias.“

T. Balkelis, Lietuvos gyventojų migracijos ir lietuviškos tapatybės temų autorius, teigė, kad, tarkime, lyginti „dipukus“ ir jų išvažiavimą su dabartiniais migrantais (kuriuos, beje patys „dipukai“ vadina „sovietukais“) yra absoliučiai neįmanoma. „Yra vienas esminis skirtumas – „dipukai“ bėgo, jie buvo prievarta išvaryti iš tėvynės, praktiškai neturėjo pasirinkimo. Tai vienintelė didelė mūsų emigrantų banga, kuri turėjo tokiu būdu palikti Lietuvą. Be jų dar buvo ir tremtiniai“, – sakė istorikas.

Istorikas dr. Tomas Balkelis. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Buvo ir grįžtamoji migracija

T. Balkelis atkreipė dėmesį į dabartinę problemą – visuomenės, didelės politinio elito dalies požiūrį į emigrantus. Anot jo, visi turime emigravusių artimųjų, giminaičių, draugų ar pažįstamųjų. „Vyrauja gana neigiamas požiūris į tuos žmones, kurie išvažiuoja – teigė istorikas. – Pažiūrėkite žiniasklaidą, kaip jie traktuojami.“

T. Balkelis pažymėjo, kad ne visi ir ne visam palieka Lietuvą. Vieni žmonės važiuoja užsidirbti, kiti – aplankyti gyvenančiųjų svetur ir užsibūna, dar kiti – mokytis, dar vieni – pasisemti ir įgyti kitokios patirties, kokios negausi gimtajame krašte.

„Problema ta, kad jie dažnai būna supriešinami su Lietuva, praranda norą grįžti vien dėl to, kaip jie čia suvokiami, traktuojami“, – sakė T. Balkelis. Jis siūlė prisiminti pirmuosius Lietuvos ekonominius migrantus. Ir klausė, ar juos laikė kokiais nors tėvynės išdavikais? „O juk XX amžiaus pradžioje buvo didelė grįžtamoji migracija, – teigė T. Balkelis. – Net statistiškai skaičiuojama, kad apie 15 proc. žmonių grįždavo, vėl išvažiuodavo. Buvo nuolatinis judėjimas tarp Lietuvos ir užsienio.“

Taip pat kuria Lietuvą

Istorikas sakė, kad daugybė dabartinių emigrantų bando išlaikyti ryšius su Lietuva. T. Balkelio nuomone, tik nedidelė dalis išvažiavusiųjų yra abejingi gimtajam kraštui.

T. Balkelis teigė, kad pasisako už dvigubą pilietybę. Mat su Lietuva yra susiję ir čia gyvenantieji, ir išvažiavusieji tautiečiai. „Tie žmonės, kurie emigravo, taip pat kuria Lietuvą, – įsitikinęs T. Balkelis. – Tik jie tai daro kitokiais būdais. Jie patys yra Lietuva. Jų šaknys yra gimtajame krašte. Kai jie norės, kai jie galės, tada ir sugrįš.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"