TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šioje šalyje senukai nerūpi

2014 11 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos žinių“ praėjusią savaitę paskelbta publikacija „Socialinių išmokų ateikite po mirties“ sukėlė audringą skaitytojų reakciją, o politikus sutrikdė. Rašėme, kad itin sunkiai susirgę seneliai, kuriems reikia pagalbos ir slaugos, ypač vieniši, Lietuvoje paliekami be pragyvenimo lėšų dėl valdininkų priimtų nežmoniškų teisės aktų ir nenoro jų keisti.

Dėl ydingos slaugos pašalpų ir pensijų skyrimo tvarkos insulto ištiktam ar dėl kitų ligų neveiksniam tapusiam žmogui nustojamos mokėti visos jam priklausančios socialines išmokos - slaugos pašalpa, invalidumo (darbingumo neteikimo) ir senatvės pensijos.

Silpnesnių nervų interneto komentatoriai siūlė be lėšų paliktus ir savimi nebepajėgiančius pasirūpinti senelius atvežti ir palikti prie Seimo. Nuosaikesnieji ragino skundais ir protestais užversti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).

Nuo Ainošiaus pas Kaipošių

Valdininkai nė neslepia žinantys, kad tokių atvejų, kai žmonės atgulę sunkios ligos patale jiems priklausančių socialinių išmokų nebegauna, - daugybė, bet slaugomų žmonių artimiesiems jie tegali pasiūlyti pradėti ilgai trunkantį teismo procesą dėl globos skyrimo, per tą laiką artimąjį slaugyti savo pinigais ir tikėtis valstybės skirtas lėšas prisiteisti po artimojo mirties. Dar ir ciniškai priduria: tie pinigai yra paveldimi.

Dabar teisės aktai nustato, kad lėšų gavimo lape nepajėgiančio pasirašyti senjoro pensija jau po kelių mėnesių nustojama mokėti ir pradedama kaupti „Sodroje“, o sustabdžiusi slaugos pašalpos mokėjimą sergančiam žmogui savivaldybės administracija pinigus grąžina į valstybės biudžetą. Kaip be tų pinigų žmogui ir jo šeimai išgyventi, iš ko slaugyti sunkų ligonį - ne valdininkų rūpestis, tad jie metų metus neskuba spręsti problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Arūnas Malinovskis teigė, kad „Lietuvos žinių“ aprašytą situaciją ir iškeltas problemas ministerijos specialistai bandė „išnagrinėti išsamiai ir giliai“. Po diskusijų esą prieita prie išvados, kad pašalpų ir pensijų pristatymą neveiksnių ar pusiau veiksnių asmenų artimiesiems reglamentuoja ne tik įstatymas ir Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir Civilinis kodeksas, o jo keitimas – Teisingumo ministerijos kompetencija.

„Situacija tokia, kad vis dėlto šiuo klausimu yra kompetentingesnė Teisingumo ministerija nei SADM. Nes teisės aktais, pagal kuriuos skiriama, išduodama pašalpa ar išmoka, neapibrėžia, kaip elgtis, jeigu jos gavėjas negali judėti, negali kalbėti, bet yra veiksnus“, - sakė A. Malinovskis.

Slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymu, priimtu 1994 metais, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų kovo 29 dienos nutarimu patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Skirdama ir išmokėdama pašalpas savivaldybė, anot A. Malinovskio, vadovaujasi Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. „Tad ir šis klausimas, taip pat ir noras spręsti susidariusią situaciją, - jau ne socialinio darbuotojo, o notaro kompetencija. Kiek žinome, Teisingumo ministerija rengia Civilinio kodekso pataisas, kuriose bus aiškiau, tiksliau apibrėžta ir dalinio veiksnumo sąvoka“, - teigė A. Malinovkis.

Jis tikino, kad socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius ketina artimiausiu metu susitikti su teisingumo viceministru ir šį klausimą aptarti. „Galbūt po šio susitikimo atsiras Teisingumo ministerijos kreipimasis į notarus“, - neskubėjo žadėti už socialinę piliečių apsaugą atsakingos ministrės patarėjas.

Pasigenda SADM rūpesčio

"Lietuvos žinios" elektroniniu paštu kreipėsi dėl šios problemos į visus 10 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių. Tačiau į žurnalisto laišką atsiliepė tik trys iš jų - kitų Seimo narių išdėstyta problema nė nesudomino.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys paskambinęs į dienraštį piktinosi, kad Seime dirba jau daugelį metų, tačiau nė karto komitetas, kuriame jis dirba, tokios problemos nėra svarstęs. „Niekas tokios problemos nekėlė. Tačiau man atrodo, kad čia net jokių didelių įstatymų pakeitimų nereikia. Užtektų ministerijai inicijuoti šalpų skyrimo tvarkos pakeitimą“, - sakė Seimo narys.

R. J. Dagio manymu, Lietuvos socialinės apsaugos sistema tebėra itin valdininkiška. „Jeigu socialinis darbuotojas nedirbs kaip valstybės ir žmogaus tarpininkas, nuolat susidursime su tokiomis problemomis. Socialinis darbuotojas turi ne tik skaičiuoti ir pažymas rašyti, bet ir dirbti kaip globėjas, padėti žmonėms susitvarkyt reikiamus dokumentus. O „Lietuvos žiniose“ aprašyta situacija lengvai išsprendžiama. Jeigu visi žino, kad žmogui išmoka skirta ir ilgą laiką jam buvo išmokama, socialiniam darbuotojui reikėtų tik pakilti nuo popierių, patikrinti, ar tai tas pats žmogus (tapęs neveiksnus), ir savo sprendimu ją perrašyti slaugantiems artimiesiems. Paštininkai ir socialiniai darbuotojai dabar veikia pagal instrukcijas, tačiau tereikia pasitvirtini kitas instrukcijas ir tokius įgaliojimus socialiniams darbuotojams bei paštininkams suteikti. Tai ministerijos darbo baras. Jeigu jai trūksta kokių teisės aktų, Seimas tokias pataisas labai greitai galėtų įteisinti. Tereikia ministerijos iniciatyvos. Bet kol kas jos nebuvo. Juolab kad tokių žmonėms skaudžių atvejų, kaip teigiama, yra daug “, - kalbėjo Seimo komiteto vicepirmininkas.

R. J. Dagys tikino, kad inicijuos klausimo svarstymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Vieniems normalu, kitiems absurdas

Seimo narys Algirdas Sysas užjautė šeimas ir artimuosius, kurie netenka socialinių išmokų, tačiau teigė, kad keisti esamos tvarkos nėra reikalo, nes, suprask, nukentėtų valdininkų munduras. „Esame teisinė valstybė, ir jeigu pradėtume be žmogaus sutikimo imti jam skirtas išmokas, kiltų atvirkštinė reakcija - žmonės kaltintų valstybę. Visiems žinoma ir suprantama, kad paveldėjimo ir įgaliojimų klausimai tvarkomi tik notarų ir per teismą. Aiški, kad laiku to nepadarius iškyla problemų. Juk žmogus netampa neįgalus per vieną dieną. Net ir dėl insulto negalime keisti visos teisinės bazės“, - požiūrį į sunkių ligonių padėtį ir socialinės paramos paskirtį dėstė jis.

A. Sysas netgi manė, kad netekusio socialinių išmokų žmogaus artimieji "laiku nesusigriebė". „Labai daug spaudoje straipsnių, kai giminaičiai karus pradeda dėl pinigų. Įstatymu to neišspręsi. Padarius palengvinimą, gali prasidėti piktnaudžiavimas. Kas nors gali įsigeisti savo giminaitį tyčia neveiksnų padaryti... Nemanau, kad reikia keisti Civilinį kodeksą, o juk pagal jį nustatomas neveiksnumas ar veiksnumas, globos skyrimo neveiksniam asmeniui klausimai. Tik teismas gali tokią globą skirti“, - svarstė politikas.

Tuo metu Seimo narys Liutauras Kazlavickas piktinosi, kad "Lietuvos žinių" aprašyta situacija yra nenormali. „Tai, kad atsakingos institucijos ją toleruoja ir pačios neatkreipia politikų dėmesio į tokį absurdą, rodo, jog valstybės tarnyboje dirba nemažai realioms žmonių problemoms abejingų tarnautojų. Nejaugi niekas nemano, kad patys bet kada gali tokioje situacijoje atsidurti? Šį klausimą ketinu iškelti artimiausiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Neabejoju, kad ir kiti komiteto nariai pastebėjo šią situaciją, tad sprendimų tikrai ieškosime ir rasime“, - žadėjo Seimo narys.

Nustojo mokėti pašalpą

"Lietuvos žinios" rašė, kad atsitikus nelaimei, valstybė laikinai (iki mirties) atima visas žmogui skirtas socialines išmokas. Žmonos slaugomam buvusiam jūrininkui Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrius yra skyręs neterminuotą 900 litų kasmėnesinę slaugos išlaidų kompensaciją. Beveik metus pašto darbuotoja pašalpą atnešdavo į namus ir ją perduodavo slaugomo vyro žmonai. Tačiau prieš mėnesį laiškanešė pasikeitė. O nauja darbuotoja iš slaugomojo žmonos pareikalavo raštiško įgaliojimo. Senolis – pašalpos gavėjas nepajėgia savo parašu patvirtinti, kad gavo dokumentuose nurodytą pinigų sumą. Taigi ir pašalpos paštininkė jam neatiduoda.

Slaugomo vyro artimiesiems Klaipėdos savivaldybėje paaiškinta, kad, šalpos išmokai grįžus tris kartus ir (sąmonę praradusiam - aut.) išmokos gavėjui nepateikus prašymo dėl išmokos mokėjimo būdo pakeitimo, išmokos mokėjimas sustabdomas, o nepanaudotas lėšas savivaldybių administracijos grąžina į valstybės biudžetą.

Senatvės pensija neveiksniems žmonėms taip pat neišmokama, jeigu artimieji iš anksto nepasirūpino reikiamais dokumentais. „Sodra“ aiškina, kad sukaupta pensija išmokama „atsiradus“ pensininkui, jo įgaliotajam asmeniui, globėjui arba mirties atveju – paveldėtojams. Dėl to esą reikėtų kreiptis į notarą.

***

SKAIČIAI

2013 metais 56 639 asmenims buvo išmokėta 126 895 000 litų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijų. Šiemet planuojama 57 555 asmenims išmokėti 149 318 000 litų.

2013 metais 39 373 asmenims išmokėta 360 697 000 litų slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų, šiemet - 39 517 asmenims - 425 697 000 litų.

2013 metais netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų buvo 215 616 asmenų. Jiems išmokėta 1 656 357 100 litų. Tikimasi, kad šių pensijų gavėjų šiemet bus 213 000, jiems planuojama išmokėti 1 632 511 700 litų.

2013 metais senatvės pensijų gavėjų buvo 598 700. Išmokėta suma 5 964 742 600 litų. 2014 metais tikimasi 598 400 pensininkų išmokėti 5 985 850 000 litų.

Šaltinis: SADM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"