TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sirijos konfliktas – galimybė spekuliuoti

2013 09 18 6:00
E.Račius Evgenios Levin (bernardinai.lt) nuotrauka

Apie Lietuvos vaidmenį ir įvaizdį pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kai pasaulio galingieji priima sprendimus dėl krizės Sirijoje, ir Rusijos įtaką šiems procesams „Lietuvos žinios“ kalbasi su politologu, islamo tyrinėtoju daktaru Egdūnu Račiumi.

Intervencijos tikimybė išlieka

- Derybose dėl tolesnių veiksmų Sirijos atžvilgiu pastaruoju metu pasiekta pažangos. Ar tai reiškia, jog esama tikimybės, kad krizė nevirs didelio masto tarptautiniu konfliktu? O gal tokių prielaidų vis dar nėra?

- Tiesioginio priežastinio ryšio tarp vyriausybių pozicijų, susijusių su Sirija, ir galimo konflikto išplitimo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad didžiulio konflikto tikimybė visiškai atmestina. Kitose valstybėse yra suinteresuotų grupių, ypač nevalstybinių veikėjų, kurie gali siekti destabilizuoti padėtį tiek savo šalyje, tiek visame regione.

- JAV, Prancūzijos ir kitų kraštų gyventojų apklausos rodo, kad jie nepritartų karinei intervencijai į Siriją. Ar žmonių nuomonė gali turėti įtakos valstybių sprendimams?

- Negaliu įvardyti nė vienos valstybės, kurios didžioji dalis piliečių norėtų, kad būtų vykdoma intervencija. Turiu galvoje ir Izraelį, jo žmonės irgi labai atsargiai žiūri į galimą įsiveržimą. Pačioje Sirijoje taip pat nėra daugumos, kuri norėtų intervencijos. Dėl Basharo al-Assado režimo daugiau ar mažiau sutariama tiek arabų visuomenėse, tiek Vakarų Europoje - siekiama ir viliamasi, kad jis žlugs. Yra valstybių, kurių vyriausybės atsižvelgia į piliečių nuomonę. Taip nutiko Jungtinėje Karalystėje. Ten politikai demokratiškai nusprendė, jog neverta veltis į šį konfliktą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas laikėsi pozicijos, kad turi įgaliojimus vienašališkai priimti sprendimą. Manau, Lietuvos Vyriausybė neatsižvelgtų į daugumos piliečių nuomonę, jeigu ji būtų priešiškai nusiteikusi intervencijos atžvilgiu.

Vieni kalba, kiti sprendžia

- Koks yra ES vaidmuo sprendžiant Sirijos konfliktą?

- ES, kaip institucija, užsienio politikoje beveik neveiksni, ji labiau užsiima vidaus politikos klausimais. Šiuo atveju ES vaidmuo - niekinis. Galima šnekėti nebent apie tokias atskiras Bendrijos šalis kaip Jungtinė Karalystė ar Vokietija. Žinoma, kai kurie aukščiausi ES pareigūnai kalba Sirijos klausimu, bet bendros nuomonės nėra. Reiškiamas susirūpinimas, tačiau jį gali reikšti bet kas ir bet kur. Šis susirūpinimas nevirsta veiksmais. ES kalba apie įvairaus lygmens sankcijas, kai kurios jų jau ir įvestos, bet tai veikiau įsivaizdavimas esant pasauliniu veikėju nei realaus poveikio turėjimas.

- Kaip šiame kontekste atrodo ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva? Per pasaulinio masto televizijos kanalus buvo minima, kad tam tikrus sprendimus Bendrijos šalių atstovai priėmė susitikę Vilniuje. Kokį dėmesį į save atkreipiame?

- Neseniai buvau Jungtinėje Karalystėje, žiūrėjau televiziją. Iš Damasko kalbantis žurnalistas paminėjo, kad Johnas Kerry yra Vilniuje. Tai nuskambėjo taip, kaip ir yra: Vilnius, Lietuva - geografinė vieta, kurioje nusileido lėktuvas. Žiniasklaidos priemonės, mininčios Lietuvą arba rodančios jos vėliavą kokio nors susitikimo fone, neprisideda prie Lietuvos, kaip valstybės, įvaizdžio kūrimo ar Lietuvos, kaip politinės arenos veikėjos, vaidmens formavimo. Visiems svarbu, kokius sprendimus priima J.Kerry, ir visai nerūpi, kur šis juos paskelbia - Afrikoje ar Europoje.

- Tačiau dažnesnis Lietuvos minėjimas, regis, suteikia Rusijai progą atitinkamai reaguoti?

- Šis kontekstas - gerokai bendresnis. Lietuva įtraukta į JAV sąjungininkių sąrašą, ji priklauso NATO, yra kitų tarptautinių organizacijų narė. Natūralu, kad Rusijai atsiranda vis naujų progų paminėti Lietuvą. Juk visai neįdomu kalbėti apie Liuksemburgą ar kitas valstybes, su kuriomis Rusija neturi jokios istorinės patirties ir pretenzijų į jas. Pirmininkaujame ES ar ne, Rusija ir jos politikai visada minės Lietuvą.

- Jeigu Sirijos krizė vėl imtų didėti, kokios įtakos tai turėtų naftos kainoms? Ar Sirija turi svertų šioje srityje?

- Apie Siriją, kaip naftos eksportuotoją, niekada nebuvo kalbama. Ji yra tranzito iš Irako į Viduržemio jūros uostus šalis. Naftos ar kitų išteklių tiekimo sutrikdymas turėtų tam tikrų pasekmių. Tačiau, mano manymu, naftos kainos - labai specifinė sritis. Naftos tiekimo pasaulinėje rinkoje apimtis nebūtinai gali taip smarkiai pakisti, kiek svyruoja kainos. Tai labai spekuliatyvus dalykas, apimantis ir kartelinius susitarimus. Jie leidžia ar net verčia kaitalioti kainas savo nuožiūra, prisidengiant konfliktais. Tokių pavyzdžių yra ne vienas. Rimta žaidėja pasaulio naftos rinkoje buvo Libija. Sirija nėra žaidėja, tačiau visuomet išlieka galimybė spekuliuoti. Taigi ir degalų kainos gali kilti, o dėl konflikto jos negrįžtų į prieš tai buvusį lygį. Natūralu, kad vienaip ar kitaip užsidirbtų naftos verslu užsiimančios bendrovės.

Lyg šachmatų partija

- Ar Rusija išties taip smarkiai susijusi su Sirija, kad jos veiksmams nepritariančioms šalims galėtų taikyti ekonominę blokadą?

- Rusija ir anksčiau neįsileido mūsų produktų. Tačiau jei problema kartojasi, nereikia įsivaizduoti, kad tai Lietuvos, kaip pirmininkaujančios ES Tarybai šalies ar turinčios tam tikrą poziciją Sirijos atžvilgiu, sureikšminimas.

- NATO Sirijos krizės atžvilgiu kol kas tik reiškia nuomonę. Ar įmanoma, kad Aljansas prisidėtų prie realių veiksmų, jeigu JAV jų vis dėlto imtųsi?

- Kalbėti apie tikimybes beveik neįmanoma. Galima spekuliuoti iki begalybės. Kol kas ši versija neturi jokio realaus pagrindo. Teoriškai ši struktūra tam ir sukurta bei taip sutvarkyta, kad kariautų. Jeigu kariai nekariauja, mažėja jų profesionalumas. Žinoma, yra tam tikrų grupių, kurios galbūt norėtų dalyvauti konflikte. Tačiau iš tikrųjų NATO sprendimus dabar sunku pagrįstai prognozuoti.

- Ar Vakarai gana gerai pažįsta Siriją, kad žinotų, ko toliau iš jos tikėtis?

- Valstybėse galimas intervencijas planuoja jų specialiosios tarnybos, žinybos ir specialistai. Jie turi gausybę teorinių modelių, kaip gali vystytis situacija įvertinant įvairiausius vidinius ir išorinius veikėjus. Kas būtų, jeigu prasidėtų kokie nors veiksmai prieš Siriją, kalbėti negalime. O ar Sirija nuspėjama? Šiuo atveju yra šimtai galimų stambesnių ar smulkesnių veikėjų. Tai - režimas, daugiau kaip šimtas maištininkų grupių, Irake ir kitur esančios nevalstybinės struktūros, kita. Tai tarsi šachmatų partija su daugybe ėjimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"