TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiukšlių kalnuose ritasi lavina

2012 05 30 7:45

Teismas, kuriam pasiskundė Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo bendruomenė, panaikino aplinkos sergėtojų leidimą gabenti komunalines atliekas į sąvartyną prie šio kaimo. Aplinkos ministerijos ir Vilniaus merijos valdininkai sutrikę - kur reikės dėti atliekas?

Šiomis dienomis Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė negaliojančiu Aplinkos ministerijos (AM) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) išduotą leidimą vežti komunalines atliekas į Kazokiškių sąvartyną ir nurodė, kad prieš išduodant šį leidimą turėjo būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Pažeidimui ištaisyti suteiktas 9 mėnesių terminas. Jei tai nebus padaryta, šį didžiausią Lietuvoje sąvartyną gali tekti uždaryti, kaip to jau 10 metų reikalauja Kazokiškių ir aplinkinių kaimų žmonės.  

Buitinių arba vadinamųjų komunalinių atliekų našta pučiasi kaip ant mielių. 2011-aisiais krašte susidarė apie 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų, o 2000-aisiais jų buvo milijonas tonų. 2000 metais vienam gyventojui buvo priskaičiuojama apie 360 kilogramų komunalinių atliekų, 2010-aisiais - daugiau kaip 400 kilogramų. O perdirbta 2010 metais buvo tik apie 11 procentų.

Šią problemą komplikuoja tai, kad daugiau kaip pusę komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios atliekos (anksčiau jos buvo vadinamos organinėmis). Jų daug, jos dvokia ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, jas nėra paprasta perdirbti. Todėl Europos Sąjungos (ES) Sąvartynų direktyvoje nurodoma šias atliekas tvarkyti atskirai ir skirti tam itin daug dėmesio.

2007 metais Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, parengtame pagal minėtos ES direktyvos reikalavimus, numatyta, kad į sąvartynus vežamos komunalinės bioskaidžios atliekos sudarytų: iki 2010 metų - ne daugiau kaip 75 proc. 2000-ųjų kiekio; iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc. 2000-ųjų kiekio; iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) patvirtino rezoliuciją, kurioje raginama netolimoje ateityje sąvartynus uždrausti. "Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos", - rašoma rezoliucijoje. EP paragino Europos Komisiją iki 2014 metų pabaigos pateikti teisės akto projektą, kuris draustų po 2020 metų ES vežti atliekas į sąvartynus, taip pat būtų draudžiama deginti tas atliekas, kurias galima perdirbti ar kompostuoti. Pasiūlyta numatyti didesnius mokesčius už išteklių švaistymą ir  ryžtingesnę atliekų perdirbimo politiką.

Pavogė dvejus metus

Vilniuje įkurtos UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai" direktorius Alfonsas Brazas tvirtina žinąs, kaip įveikti šiukšlių problemą ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Iš pamario krašto kilęs ir fiziko diplomą turintis A.Brazas 10 metų dirbo Puslaidininkių fizikos institute, vėliau metėsi į politiką - papūtus Atgimimo vėjams buvo ir Mokslų akademijos Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio koordinatoriumi, ir Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatoriumi, Vilniaus savivaldybės tarybos nariu. Vėliau susidomėjo atliekų tvarkymu ir nuo 2003 metų vadovauja UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai".

A.Brazas LŽ pabrėžė, kad Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis - nuo 2010 metų vežti į sąvartynus tik 75 proc. 2000 metais šalinto bioskaidžių atliekų kiekio - neįvykdyta ir šių atliekų į sąvartynus ligi šiol vežama gerokai daugiau.

"Užduotys nustatytos, bet jų įgyvendinimas įstrigęs. Laukiama stebuklo - kol už ES fondų lėšas bus pastatytos bioskaidžių atliekų mechaninio biologinio apdirbimo gamyklos (MBA). Tačiau šios gamyklos nėra panacėja. Perdirbti atliekas jose bus brangu, maždaug 150 litų už toną. O ir planuoti šias gamyklas vėluojama", - sakė A.Brazas.

Jo nuomone, Lietuvoje apskritai neskubama panaudoti bioskaidžioms atliekoms tvarkyti skirtas ES fondų lėšas. "Buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas tiesiog "pavogė" visus 2008 metus - tais metais šiais klausimais nebuvo nieko daroma. Dabartinis ministras Gediminas Kazlauskas taip pat įsigudrino "pradanginti" metus - nuo 2009-ųjų pavasario iki 2010-ųjų pavasario. Tik 2010 metų kovą imta forsuoti bioskaidžių atliekų tvarkymo galimybių studijas ir tų metų pabaigoje prezidentei raportuota, esą tos studijos jau parengtos. Tai kodėl jau pusantrų metų nevyksta MBA gamyklų projektavimo ir statybos konkursai? Todėl, kad tos galimybių studijos yra brokas, kurių pagrindu normalūs konkursai neįmanomi", - kritikavo pašnekovas.

Jis abejojo, ar MBA gamyklų projektavimo ir statybos konkursai artimiausiu metu įvyks. "Kad jie paskelbiami - dar nieko nereiškia. Pirkimo dokumentuose daugybė klaidų. Be to, MBA gamykloms statyti (išskyrus Klaipėdos ir Šiaulių atvejus) numatyta per mažai lėšų", - kalbėjo atliekų tvarkymo specialistas ir priminė, kad pagal europinę direktyvą jau nuo kitų metų sąvartynuose galės būti šalinama tik 50 proc. 2000-aisiais šalinto bioskaidžių atliekų kiekio, bet juk 2013 metais MBA gamyklų dar nebus.

Maisto atliekų nerenka

Šiuo metu renkamos ir kompostuojamos žaliosios atliekos iš viešųjų teritorijų, bet tik dalis jų ir tik didesniuose krašto miestuose. Tam reikalui regionuose, rajonų savivaldybėse įrengta kompostavimo aikštelių. Kai kur bandoma žaliąsias atliekas rinkti ir iš individualių namų valdų miestuose. Tikimasi ilgainiui kompostuoti per metus apie 100 tūkst. tonų bioskaidžių žaliųjų atliekų.

Tačiau, pasak A.Brazo, didžioji bioskaidžių atliekų dalis - daugiausia maisto/virtuvės atliekos ir dalis popieriaus/kartono atliekų - toliau pateks į sąvartynus, o ateityje - į MBA gamyklas.

"Didžiausia klaida Lietuvos bioskaidžių atliekų tvarkymo strategijoje ir yra tai, kad nenumatoma atskirai rinkti maisto/virtuvės atliekų iš daugiabučių namų miestuose ir šias atliekas apdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas) arba iš šių atliekų gaminti aukštos kokybės kompostą. ES direktyvos skatina atskirai rinkti šias atliekas, o Lietuvoje to nedaroma", - piktinosi A.Brazas.

Jo duomenimis, miestų daugiabučiuose maisto/virtuvės atliekų per metus susidaro 175-200 tūkst. tonų. "Įmanoma atskirai surinkti iš pradžių bent trečdalį, o ateityje net pusę šio kiekio. Klaidingai manoma, kad iš šių atliekų MBA gamyklose bus pagamintas kokybiškas produktas. Kokybišką kompostą galima pagaminti tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų. O MBA gamyklose iš tokių atliekų pagamintą stabilatą panaudoti bus problemiška - teks jį gabenti į sąvartyną ar džiovinti ir deginti, nors tai bus mažo kaloringumo ir  drėgnas kuras", - aiškino A.Brazas.

Be to, kol kas tiesiai į sąvartyną gabenama ir didžioji dalis maisto/virtuvės atliekų iš visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonių. "Šių atliekų - šalutinių gyvūninių produktų - per metus susidaro daugiau kaip 50 tūkst. tonų, o gal ir daugiau, nes privalomos jų apskaitos realiai nėra. Ateityje numatoma jas kartu su kitomis bioskaidžiomis atliekomis vežti į MBA gamyklas, o ne surinkti atskirai, nors tai daryti įpareigoja ES reglamentai", - tvirtino A.Brazas.

Jo nuomone, bioskaidžių atliekų srautai į sąvartynus sumažėtų nurodžius surinkti jas iš daugiabučių namų miestuose ir perdirbti - išgauti biodujas ar kompostuoti. Šiuo kompostu galima būtų tręšti dirvas. "Be to, būtina - taip buvo padaryta Airijoje - rinkti atskirai bei apdoroti visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonių maisto/virtuvės atliekas", - sakė A.Brazas. Pašnekovas skundėsi jau beveik 4 metus negalintis įtikinti valdininkų šiais savo argumentais.

Neišsiaiškina tarpusavyje

"Dabartinė padėtis - tai nuolatinis, sisteminis ES reglamentuose nustatytų reikalavimų pažeidinėjimas. Iki šiol net tarpusavyje neišsiaiškinama, kas turėtų užtikrinti tų reikalavimų vykdymą - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), AM ir jos regionų departamentai ar savivaldybės, kokios konkrečios kiekvienos institucijos funkcijos. Pavyzdys, kaip galima atliekas sutvarkyti, - Airija. Joje buvusi panaši į Lietuvos netvarka buvo įveikta per 4 metus", - pasakojo A.Brazas.

Tačiau teisės aktų, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą, priėmimas ar galiojančiųjų tobulinimas stringa. "Dažniausiai taip yra dėl merkantilinių verslo interesų. Esama netvarka, korupcija kartais naudinga dabar veikiančioms įmonėms ir net valstybinėms įstaigoms, pavyzdžiui, VMVT. O politikai neretai pasiduoda įvairių verslo grupių įtakai. Dalis Seimo narių pernelyg pasitiki savo visa ko išmanymu ir per mažai pasitiki AM. AM neretai nerodo iniciatyvos - laukia, kad tai padarytų kitos ministerijos. Antai viliamasi, kad pavojingas atliekas sutvarkys Ūkio ministerija, medicinines atliekas - Sveikatos apsaugos ministerija, žemės ūkio atliekas - Žemės ūkio ministerija, maisto/virtuvės atliekas - VMVT", - vardijo pašnekovas.  

Jo nuomone, 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiui gautas ES paramos lėšas reikėjo skirti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo (biodujų išgavimo) ir jų kompostavimo sistemoms įdiegti, o ne MBA gamykloms statyti.

"MBA gamyklos galėjo būti statomos už 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio lėšas, kai bus pastatytos ir kuru iš atliekų kūrenamos kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune. Taigi padaryta didelė strateginė klaida, kurios ištaisyti praktiškai nebeįmanoma. O maisto ir virtuvės atliekas atskirai surinkti vis tiek reikės", - sakė A.Brazas.

Ministerija neskuba

"ES teisės aktuose prievolė atskirai surinkti biologiškai skaidžias atliekas nenustatyta - valstybės narės tik raginamos tai skatinti. Lietuvoje taip ir daroma", - LŽ teigė AM Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė.

Anot jos, tvarkyti kitaip nei buvo įprasta ligi tol komunalines atliekas Lietuva pradėjo tik 1998-aisiais, kai buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas. "Atliekų tvarkymo sistemai tai neilgas laikas", - sakė V.Karosienė.

Ji akcentavo, kad Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas įpareigojo savivaldybes mažinti bioskaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose. "Jos turi organizuoti komunalinių atliekų surinkimą, rūšiavimą, statyti naujus sąvartynus, uždaryti senuosius, įrengti surinkimo ir kompostavimo aikšteles, pastatyti konteinerius, žodžiu, užtikrinti tokį atliekų tvarkymą, kad iki 2013 metų būtų perpus sumažintas biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose. Tam savivaldybėms skirta solidi finansinė parama", - aiškino V.Karosienė.

Be to, Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo - biologinių atliekų turėtojai jas turi perdirbti patys arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei.  

"Taigi teisės aktai nustato pareigas tvarkyti atliekas visoms institucijoms. Tačiau savivaldybėse užduočių vykdymas stringa. Kodėl? A.Brazas paminėjo tik kelias priežastis; ne su visomis sutinku, ne visos ir paminėtos. Institucijų nesugebėjimas atlikti joms nustatytas pareigas, valdymo problemos, nuoseklumo ir gebėjimo veikti kartu stoka - šių problemų yra ne tik atliekų tvarkymo srityje", - dėstė V.Karosienė.

Pasak jos, pagal 10-ies regioninių atliekų tvarkymo centrų projektus iki 2016 metų visoje Lietuvoje veiks komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai, kurie kompostuos biologiškai skaidžias atliekas, išgaus iš jų biodujas. Taip pat planuojama pastatyti elektros jėgaines  Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, kuriose bus deginamos likusios po  rūšiavimo perdirbti netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos.

"Įsivaizduokite, jei nuo kitų metų visi Lietuvos gyventojai privalėtų atskirai rinkti visas namuose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas. Ar gautume gerai išrūšiuotą žaliavą kompostui? Tikrai ne. Tam reikia ne vienų metų pasiruošimo, specialių dėžių, kurios tiktų mūsų butams ir t. t. Šis darbas pradėtas, bet rezultatų norėti iš karto neįmanoma", - aiškino V.Karosienė.  

Anot jos, Atliekų tvarkymo įstatymas nustato ne tik AM, bet ir Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, VMVT, savivaldybių funkcijas tvarkant atliekas. "Viena AM neužtikrins visos sistemos veikimo, jei kitos institucijos tik pasyviai stebės", - svarstė V.Karosienė.

Trūksta paskatinimo

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas LŽ sakė iš esmės pritariąs A.Brazo mintims. "ES 2007-2013 metams skyrė Lietuvai 450 mln. litų biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti, tačiau jos ligi šiol niekur, išskyrus galbūt Nidą, nėra iki galo sutvarkomos", - sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, jog tam, kad būtų įteisintas privalomas bioskaidžių atliekų surinkimas, ir dargi atskirai nuo kitų komunalinių atliekų, pirmiausia reikia sudaryti sąlygas - turi būti atitinkamų įrenginių, kuriems įsigyti ir skirta minėta ES parama. Be to, būtina materialiai skatinti atliekų turėtojus tai daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"