TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiukšlių kovos pasiekė Seimą

2013 06 26 6:00
M.Varaška tvirtina, kad jo vadovaujama asociacija nenori taikstytis su pažeidimais atliekų tvarkymo srityje. Romo Jurgaičio nuotrauka

Po valstybės institucijas ne pirmas mėnuo klajoja raštas, pavadintas „Aplinkosaugos mafija Lietuvoje“. Su situacija susipažinę specialistai ir politikai tvirtina, kad taip už savo interesus kovoja milijonais litų vertinamą šiukšlių tvarkymo rinką besidalinančios asociacijos.

Šiandien skundą, kuriame nurodoma, kad „per keletą metų Lietuvos aplinkosaugos srityje susiformavo nerimą keliančios tendencijos, kada valdininkai, prižiūrintys šią rinką, ėmė naudotis užimama padėtimi bei savo galiomis ir daryti neleistiną įtaką šioje rinkoje veikiančiam verslui“, pradeda nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms aplinkosaugos klausimų srityje tirti. Nuo gegužės vidurio raštus, pavadintus „Aplinkosaugos mafija Lietuvoje“, nagrinėja ir Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos.

„Pastebiu didžiulius interesus šiukšlių tvarkymo srityje. Pažiūrėkime: dėl šiukšlių deginimo gamyklų nuolat vyksta kovos, šiukšlių rūšiavimas kelia tas pačias aistras, ateinančių europinių pinigų šiai sričiai skirstymas dėl nuolatinių „objektyvių priežasčių“ stringa. Manau, šiandien kova už atliekas ir jų rinkas ypač arši“, - LŽ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Didžiausi konkurentai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mūsų įstatymuose buvo įtvirtina, kad tam tikrus gaminius į rinką išleidžiantys gamintojai bei importuotojai privalo pasirūpinti ir jų atliekų tvarkymu, o to patvirtinimui gauti specialias pažymas, kuriose fiksuota, kad tam tikras atliekų kiekis buvo išvežtas į užsienį arba perdirbtas Lietuvoje. Atliekų generuotojai buriasi į asociacijas, kurios sudaro sutartis su įmonėmis, pasirūpinančiomis atliekomis, o tuo pačiu ir išrašančiomis pažymas. Visą šią grandinę turi kontroliuoti regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai.

Jau ne vienus metai kalbama, kad atliekų tvarkymo ūkis - neskaidrus, o tam tikros verslo struktūros yra linkusios rūpintis ne realiu šiukšlių utilizavimu, bet fiktyviomis pažymomis, taip užsidirbdamos milijonus. Ypač daug klausimų kyla elektronikos atliekų tvarkymo srityje, kur rinką dalijasi 2006-aisiais įkurta Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) bei kiek vėliau atsiradusi Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA).

EEPA, dirbanti su keliais didžiaisiais gamintojais bei importuotojais ir keliomis smulkesnėmis įmonėmis, šiuo metu valdo apie 70 procentų šių atliekų rinkos, GIA, vienijanti apie 60 procentų smulkiųjų ir vidutinių gamintojų bei importuotojų, turi apie 30 procentų rinkos.

Skundžia trejus metus

Tik pradėjusios darbą GIA veikla netruko apaugti įtarimais. 2011-aisiais atsakingas institucijas pasiekė pirmieji skundai apie „Aplinkosaugos mafiją Lietuvoje“. Ypač daug klausimų kilo, tais metais GIA įsteigusios bendrovės „Biosistema“ direktoriaus pavaduotoju, o netrukus – ir GIA vadovu tapus Alfredui Skinuliui, buvusiam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Vilniaus miesto agentūros vedėjui. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad A.Skinulis, iš valdininko kėdės persėdęs į vienos iš kontroliuotų įmonių direktoriaus pavaduotojo kėdę, įsivėlė į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Dar daugiau kalbų kurstė tai, kad GIA vadovo kėdę jam užleido senas pažįstamas – klasės draugo brolis Audrius Puškorius, „Biosistemos“ steigėjas. Tas pats A.Puškorius 2010 metais įkūrė ir bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“, iki šiol suteikiančią nemažą dalį paslaugų asociacijai, taip pat išduodančiai jos nariams pažymas apie sutvarkytas atliekas. Vos po kelių savaičių A.Puškorius perleido 46 procentus „Atliekų tvarkymo centro“ akcijų Inetai Judickaitei – tolimai A.Skinulio giminaitei, beje, kaip rodo oficialiai prieinama informacija, gyvenančiai ir dirbančiai Australijoje.

Kaip nurodoma nuo 2011 metų rašomuose skunduose, GIA vadovai, naudodamiesi išlikusiomis pažintimis tarp aplinkosaugininkų, iki šiol užsitikrina nebaudžiamumą, o tuo metu jos konkurentė EEPA esą nuolat tikrinama, fiksuojami pažeidimai, kurie teismuose nuginčijami. Taip pat tvirtinama, kad GIA spaudžia verslininkus burtis po jos stogu, o nepaklusnieji yra užsiundomi VRAAD tikrintojais.

VRAAD, skunduose kaltinamos, kad tikrina tik EEPA, o GIA neliečia, vadovas Rolandas Masilevičius tikina, kad ši institucija kontroliuoja visas organizacijas. 2011-aisiais VRAAD, patikrinusi elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymu užsiimančias licencijuotas gamintojų organizacijas – GIA, EEPA bei „Ekošviesa“, dviejų pastarųjų veikloje nustatė pažeidimų. VRAAD teigimu, patikrinimų, atliktų 2010-2012 metais, metu nustatyta, kad EEPA nuo 2009 metų neatlieka jai nustatytų užduočių – neorganizuoja reikiamo kiekio elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo. Už bausmę abiems organizacijoms aplinkosaugininkai padidino atliekų tvarkymo užduotį – tai yra, nurodė sutvarkyti didesnį atliekų kiekį, kas reikalauja didesnių kaštų.

EEPA, nesutinkanti su VRAAD sprendimais, ne kartą kreipėsi į teismą. Šiuo metu dėl dviejų VRAAD sprendimų teismai priėmė EEPA palankų sprendimą, dvi administracinės bylos dar nagrinėjamos.

A.Skinulis teigia, kad skundus rašantys konkurentai taip bando išstumti juos iš rinkos./Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Pasamdė buvusį seimūną

Remdamiesi gautais skundais, dar praėjusią vasarą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai pradėjo tirti stambaus masto sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bylą, susijusią su atliekų sektoriumi. Šių metų pradžioje buvo paimti dokumentai iš GIA bei „Atliekų tvarkymo centro“. Apie šį tyrimą tiek kriminalistai, tiek juos kontroliuojanti Generalinė prokuratūra nėra linkusi kalbėti – per darbo dieną institucijų atstovai LŽ nesugebėjo pateikti atsakymo, ar tyrimas tebėra tęsiamas.

Ne viskas absoliučiai tyra ir EEPA darže. Daugiausia klaustukų keliama dėl gegužę priimto EEPA valdybos sprendimo šios organizacijos vadovu samdyti buvusį Seimo narį Mantą Varašką, pastaruoju metu ėjusį krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko patarėjo pareigas.

„Jau girdėjau abejonių dėl to, kad politikai, baigę darbą Seime, vėliau tampa lobistais tam tikrose asociacijose. Valstybės tarnyboje šiuo metu apribojimai griežtesni, ir reikėtų diskutuoti, ar nereikėtų griežtinti reikalavimų politikams. Dabar matome, kad yra galimybių politikoje įgytą įtakos bei pažinčių bagažą vėliau panaudoti ne viešam, bet konkrečios grupės interesui atstovauti“, - LŽ sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Kova dėl įtakų

Nuo gegužės vidurio Aplinkos ministerijos pavedimu skundą dėl „aplinkosaugos mafijos“ tirianti Aplinkos apsaugos agentūra darbo dar nebaigė. „Kol kas negalėčiau teikti oficialių išvadų, tuo labiau, kad negaliu sakyti, jog skunde viskas laužta iš piršto, ypač kalbant apie minimus GIA vadovo giminystės ryšius, buvusias darbovietes ir panašiai, bet sakyti, kad išskirtinai detaliai buvo tikrinama tik EEPA, ne visai galėčiau. Kiek man žinoma, EEPA gaminių ir pakuočių atliekų tvarkyme apimtimis užima apie 70 procentų rinkos, o GIA – apie 30 procentų. Taigi, EEPA užduočių apimtys didesnės. Iš principo, manau, vyksta konkurencinė kova“, - LŽ nurodė agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.

Prie EEPA vairo stojęs M.Varaška sako apie mafiją atliekų tvarkyme negalintis kalbėti, bet pažymi matąs negerovių. „Nepaaiškinamais būdais praeityje aplinkosaugininkų įsteigtos bendrovės atliekas neva tvarko kur kas pigiau, nei tai įmanoma visiems kitiems rinkoje veikiantiems dalyviams, sau pasilikdami dar keliasdešimties procentų pelno maržą. Mes ne kartą bandėme atkreipti Aplinkos ministerijos dėmesį į šią situaciją. Ir prokuratūros sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą rodo, kad yra kažkokių veiklos trūkumų“, - LŽ apie konkuruojančią asociaciją sakė neseniai EEPA vadovu išrinktas buvęs Seimo narys Mantas Varaška.

GIA vadovas A.Skinulis tvirtina, kad kelerius metus besitęsiantis konfliktas su EEPA - dviejų didžiųjų atliekų tvarkytojų kova dėl rinkos. „Manau, EEPA nori viena organizuoti elektronikos ir baterijų atliekų tvarkymą. GIA tam trukdo. 2011 metais Seime buvo bandyta „prastumti“ Atliekų tvarkymo įstatymą, kurio pradiniame variante buvo numatyta, kad elektronikos atliekų tvararkymu gali užsiimti organizacija, turinti ne mažiau kaip 51 procentą Lietuvos rinkos – ar kyla klausimų, kodėl? Tokio projekto Seimas nepatvirtino. Nuo tų pačių 2011 metų pilasi skundai, nors juose kalbama visą laiką apie tą patį“, - tvirtino jis.

Parlamentarė A.Bilotaitė neneigia, kad atliekų tvarkymu besirūpinančių asociacijų veiksmus gali lemti kova dėl įtakų persidalijimo. „Tam ir esame Antikorupcijos komisija, kad tai išsiaiškintumėme. Reikia tyrimo išsiaiškinti, kas ten vyksta, ar tikrai yra neteisėtos įtakos, o jeigu jos daromos, tam turi būti užkirstas kelias ir pareikalauta atsakomybės“, - vakar pažymėjo politikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"