TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiukšlių kovos

2013 10 21 6:00
Per kelerius metus prie Gariūnų gali išdygti net trys šiukšles deginti siekiančios jėgainės. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sostinės Lazdynų bendruomenė, daugybę metų kovojusi prieš šiukšlių deginimą mikrorajono pašonėje, nė nesapnavo, kad gaminti šilumą iš miesto komunalinių atliekų pasišaus ne viena, bet iš karto trys planuojamos jėgainės.

Praėjusį ketvirtadienį Vyriausybėje iškilmingai pasirašytas Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų ir bendrovės „Lietuvos energija“ ketinimų protokolas dėl Vilniaus III termofikacinės elektrinės (TE-3), esančios prie Gariūnų turgavietės, modernizavimo. Iki šiol gamtinėmis dujomis kūrenama elektrinė ateityje gali gaminti šilumą, degindama biokurą arba komunalines atliekas.

Į miesto šiukšles pretenduotų ir bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, jau pastačiusi biokuru ir komunalinėmis atliekomis kūrenamą termofikacinę elektrinę Klaipėdoje ir panašią jėgainę statanti Kaune. Ši bendrovė yra pasirengusi bendradarbiauti su „Lietuvos energija“, o tai apibrėžiantis ketinimų protokolas pasirašytas dar praėjusių metų kovą. Projekto įgyvendinimo vieta - Gariūnų pašonėje.

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą komunalinių atliekų deginimo gamyklą statyti bendrovei „Reenergy“, kurios 49 proc. akcijų priklauso Vilniaus šilumos tinklams, 51 proc. - koncerno „Icor“ grupės įmonei. Ši jėgainė taip pat turėtų iškilti prie Gariūnų.

„Turėti tiek šiukšlėmis kūrenamų jėgainių Vilniuje - neracionalu, juolab kad beveik visas jas steigiant žada dalyvauti savivaldybė. Be to, mieste ar Vilniaus regione nėra tiek komunalinių atliekų, kad užtektų visiems, planuojantiems jas naudoti“, - LŽ sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

M.Nagevičius: "Veikiausiai bus įgyvendintas tik vienas projektas. dabar sunku pasakyti - kuris, bet daugiausiai galimybiu, manau, turi "Reenergy", kitus lenkianti keleriais metais."

Savivaldybė davė startą

Kol kas arčiausiai jėgainės statybos starto linijos stovi savivaldybės ir „Icor“ įmonė „Reenergy“, po ilgus metus trukusių ginčų gavusi reikiamus leidimus. Kaip LŽ sakė „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis, naujoji jėgainė turėtų pradėti veikti 2015 metų 3-iąjį ketvirtį. Per 2,5 metų į objektą žadama investuoti 70 mln. eurų (apie 250 mln. litų). Teigiama, kad naujoji jėgainė per metus sunaudos pie 170 tūkst. tonų komunalinių atliekų (sostinėje ir Vilniaus regione susidaro 230-240 tūkst. tonų komunalinių atliekų - aut.). Jos šiluminė galia turėtų siekti 49,9 megavato (MW).

Pasak Vilniaus mero patarėjo energetikos klausimais Martyno Nagevičiaus, pagal sutartį privatus investuotojas į jėgainę statančią „Reenergy“ įnešė pinigus, Vilniaus šilumos tinklai prisidėjo turtu, tai yra suteikė statytojams teisę naudotis valstybine žeme ir visa bendrovei priklausančia toje žemėje esančia infrastruktūra.

M.Nagevičius svarstė, kad ateityje savivaldybės dalis šiame projekte gali mažėti. „Projektui įgyvendinti reikia šimtų milijonų litų. Vilniaus šilumos tinklai pinigų tikrai neinvestuos, o privatus operatorius, skirdamas lėšų, didins savo dalį toje įmonėje. Taigi, miesto dalis įmonėje santykinai mažės“, - pažymėjo mero patarėjas.

Dalijasi atliekas

Kol kas daugiausia neaiškumų kyla dėl to, kokiu būdu atliekų deginimą ketinanti praktikuoti jėgainė apsirūpins reikiamu šiukšlių kiekiu. „Reenergy“ vadovo teigimu, jėgainėje bus utilizuojamos Vilniaus regiono atliekos, likusios po šiukšlių rūšiavimo. Mat Gariūnuose, šalia trijų bent teoriškai galinčių atsirasti jėgainių, pradedama statyti ir atliekų rūšiavimo gamykla. Šį projektą įgyvendina konkursą laimėjusi bendrovė „Energesman“, kaip manoma, per metus išrūšiuosianti 250 tūkst. tonų atliekų, tai yra visą Vilniaus regione susikaupiantį kiekį.

„Nors jėgainė ir atliekų rūšiavimo fabrikas iškils vienas šalia kito, išrūšiuotas atliekas bus patogu gabenti į gretimą elektrinę ne tik dėl atstumo. Jėgainė siūlys pačias palankiausias perdirbti netinkamų atliekų kainas ir sąlygas“, - pažymėjo R.Petreikis.

Vis dėlto „Energesman“ neskuba deklaruoti, kad bendradarbiaus būtent su „Reenergy“ šiukšlių deginimo gamykla. Bendrovės vadovas Ignas Stankovičius jau ne kartą viešai teigė, kad pirmiausia bus įvertintos deginimo gamyklos siūlomos sąlygos.

D.Misiūnas tvirtina, kad „Lietuvos energija“ siekia prisidėti sprendžiant didžiųjų šalies miestų šilumos kainų problemas. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Konkurencijos nebijo

Į perdirbimo gamyklos tiekiamą žaliavą gali pretenduoti ir valstybinė „Lietuvos energija“, kartu su Vilniaus savivaldybe svarstanti TE-3 rekonstravimo galimybę. Anot “Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, ketinimų protokole numatoma, kad ši bendrovė su Vilniaus savivaldybe turėtų įsteigti bendrą įmonę, kuri iki 2016-ųjų pabaigos įgyvendintų kogeneracinės elektrinės projektą - pritaikytų elektrinės įrenginius energijos gamybai, panaudojant biokurą ar deginant komunalines atliekas.

„Lietuvos energija“ siekia prisidėti sprendžiant didžiųjų šalies miestų šilumos kainų problemas, o kartu - plėsti savo elektros generacijos pajėgumus, galinčius elektrą gaminti rinkoje konkurencinga kaina“, - LŽ sakė D.Misiūnas.

TE-3 pagal nuomos sutartį, galiojančią iki 2017 metų vasario, šiuo metu priklauso Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai "Vilniaus energijai". M.Nagevičiaus teigimu, „Vilniaus energija“ preliminariai sutinka beveik neveikiančią jėgainę grąžinti miestui nesibaigus nuomos terminui. Anksčiau skelbta, kad taršos reikalavimų neatitinkanti TE-3 gali būti uždaryta 2016-ųjų pradžioje. "Vilniaus energija" tuo metu skaičiavo, kad, norint jėgainę eksploatuoti toliau, į jos pertvarką reikėtų investuoti apie 1,2 mlrd. litų.

D.Misiūno teigimu, projekto sumanytojų nestabdo tai, kad šalia TE-3 gali iškilti bendrovės „Reenergy“ jėgainė. „Atliekų deginimo katilinė dar nepradėta statyti, tačiau net jei ji būtų pastatyta, Vilniaus miesto šilumos poreikis yra gerokai didesnis nei planuojamos šios katilinės galimybės“, - aiškino jis.

Planų neatsisako

„Lietuvos energija“ dar praėjusių metų pavasarį pasirašė ir kitą ketinimų protokolą - dėl kogeneracinės elektrinės statybos su bendrove „Fortum Heat Lietuva“. „Šis protokolas tebegalioja.

„Lietuvos energija“, išanalizavusi abiejų projektų (su „Fortum“ bei Vilniaus savivaldybe - aut.) potencialą ir laukiamą naudą tiek šilumos bei elektros vartotojams, tiek valstybei, ketina priimti sprendimą dėl investavimo į vieną iš jų“, - LŽ nurodė D.Misiūnas.

Pasirašant pastarąjį protokolą skelbta, kad „Fortum“ statys jėgainę, naudojančią biomasę bei kitą vietinės kilmės kurą ir siekiančią apie 50 MW elektrinio bei apie 110 MW šiluminio galingumo. Projekto vizijoje svarstyta, kad jėgainė būtų kūrenama biokuru ar šiukšlėmis ir galėtų užtikrinti 46 proc. sostinei reikalingos šilumos.

Kaip LŽ sakė „Fortum Heat Lietuva“ atstovas žiniasklaidai Andrius Kasparavičius, savo tikslų pastatyti jėgainę Vilniuje ši bendrovė neatsisako. „Dėl statybų - pažiūrėsime, kas pirmas jas pradės. Vietos kol kas dar yra Vilniuje pakankamai“, - teigė jis.

V.Lukoševičius įsitikinęs, kad tokio šiukšlių srauto, kokį žadama sudeginti, Vilniaus regione nesusikaupia. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Mato tik vieną laimėtoją

V.Lukoševičiaus teigimu, šilumos tiekėjų poreikis Vilniuje vis dar išlieka didelis, bet sprendimas statyti vienu metu tiek šiukšles deginančių jėgainių neatrodo racionalus.

„Tai gana brangūs objektai, reikalaujantys didelių investicijų. Kita vertus, tai - dvigubos infrastruktūros projektai, skirti gaminti ne tik šilumai, bet ir elektrai (išskyrus „Reenergy“ projektą - aut.). Reguliuojamai rinkai gaminama šiluma bent kol kas garantuotai superkama, be to, gaunamos pajamas už šiukšlių utilizavimą. Gerai apskaičiavus, galimos pajamos ir iš elektros pardavimo. Tai tokias jėgaines verčia patraukliais objektais“, - svarstė ekspertas.

Tuo metu mero patarėjas M.Nagevičius neslėpė: Vilniuje nėra tiek atliekų, kiek jų teoriškai galėtų būti sudeginama trijose jėgainėse, todėl greičiausiai bus įgyvendintas vienas projektas. „Dabar sunku pasakyti - kuris, bet daugiausiai galimybių, manau, turi „Reenergy“, kitus lenkianti keleriais metais. Žinoma, teoriškai gali būti, kad privatus investuotojas irgi įgyvendins savo projektą ir, taikydamas mažesnes kainas už atliekų priėmimą, bandys konkuruoti su kitais. Bet vargu ar atsiliekantis projektas investuos į tai, kad vėliau bandytų nukonkuruoti jau veikiančią įmonę“, - svarstė jis.

Taikstytis su planais vieną po kitos statyti atliekomis kūrėnamas jėgaines nesirengia ir seniai karo kirvį iškąsusi Lazdynų bendruomenė. Šią savaitę ji ketina piketuoti prie Prezidentūros, o neradusi užtarimo - kreiptis pagalbos į atsakingas Europos institucijas. „Mes visą laiką tvirtiname: šiukšlių deginti nereikia, jas reikia išrūšiuoti ir naudoti kaip antrines žaliavas. Tai atitiktų ir ekologinius, ir ekonominius reikalavimus. Bet Vilniaus savivaldybė į jokias kalbas su mumis nesileidžia, tiesiog stumia savo projektą“, - LŽ sakė bendruomenės pirmininkas Juozas Jakavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"