TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šiukšlių mokestis - įteisintas reketas

2014 02 28 6:00
Nuo senutės sodybos iki plento - maždaug kilometras, bet atliekų vežėjai ilgą laiką tvirtino, kad tik ten gali pastatyti konteinerį. LŽ archyvo nuotrauka

Savivaldybės, pagal įstatymą administruojančios komunalinių atliekų surinkimą ir perdirbimą savo teritorijose, už šį darbą įteisinto mokesčio - piniginės rinkliavos - gali reikalauti net tuomet, kai realiai jokios paslaugos neteikia. Gyventojų pasipiktinimą keliančią tvarką palaimino ir Vyriausiasis administracinis teismas.

87 metų senutė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) nurodymu kelis kartus per mėnesį turėtų daugiau kaip kilometrą vilkti 240 litrų konteinerį, prikauptą atliekų, - prie kelio, kuriuo gali išvažiuoti šiukšlių surinkėjai. Iki moters vienkiemio vedantis vos įžiūrimas lauko keliukas sunkesnei mašinai neįveikiamas. Arba ta pati senutė, prikrovusi kibirą šiukšlių, privalėtų kas kelias dienas kilometrą pirmyn ir tiek pat atgal žygiuoti iki konteinerio, pastatyto prie plento. Per pusnis žiemą, per polaidžio dumblynu paverstus laukus - pavasarį.

Bėda, kad moteris beveik nepaeina - vos kruta po namus. Ją lankantys vaikai ir anūkai atveža maisto, o tada išgabena ir šiukšles. Į Vilnių. Nes konteineriu, kurį senutei tektų nuridenti iki plento arba iki kurio turėtų nuklampoti su kibiru šiukšlių, net kelerius metus - nuo 2007-ųjų, kai Lazdijų rajono savivaldybė priėmė sprendimus dėl atliekų tvarkymo, - merijos įgaliotas Alytaus RATC sodybos neaprūpino. Tiesa, kelis kartus konteineris buvo atsiradęs, bet, RATC atstovų teigimu, „mįslingai dingo“.

Tačiau senutei visą tą laiką pavyzdingai skaičiuota skola už nesumokėtą komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Susikaupus 507 litų sumai, garbaus amžiaus moteris buvo paduota į teismą. Praėjusių metų gegužę Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo: rinkliavos skaičiuotojai teisūs.

Laukė kelerius metus

„2008 metų liepos mėnesį į mano sodybą atėjo du vyrai. Prisistatė esą Alytaus RATC darbuotojai. Iki mano vienkiemio jie neprivažiavo, atėjo pėsčiomis. Vyrai informavo, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės sprendimą vykdys mano turimų atliekų surinkimą ir išvežimą. Taip pat informavo, kad atvežti konteinerio į mano vienkiemį negali, nes kelias sunkiai išvažiuojamas jų specialiajai technikai. Kadangi man, senam žmogui, nešioti atliekas iki vietos, kur jie galėtų palikti konteinerį, pernelyg sunku, be to, atsakyti už šalia rajoninės reikšmės kelio paliktą turtą aš vis tiek negalėsiu, jokio konteinerio jie nepaliko ir išvyko“, - atsiliepime teismui rašė senolė.

Moteris ten pat nurodė netrukus pradėjusi gauti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus – sąskaitas už tariamą šiukšlių išvežimą. Sunerimusi skambino į RATC, jos atstovai dar kelis kartus žodžiu konstatavo, kad privažiuoti iki sodybos neįmanoma. Tai vėliau patvirtino ir senutės šeimos pakviestas antstolis. O 2013-ųjų pradžioje moteris gavo šaukimą į teismą.

Alytaus RATC savo ruožtu LŽ aiškino, kad šiukšlių konteinerį atliekų vežėjai – pagal sutartį dirbanti bendrovė Komunalinių įmonių kombinatas - statė bent kelis kartus. „Nežinau, ar gyventojai patys tą konteinerį kur padeda, ar kokios ten bėdos. Remiantis savininkų 2013 metų kovo 26-osios ir balandžio 9 dienos prašymais, balandžio 16 dieną prie įvažiavimo į sodybą vėl - jau trečią kartą - buvo pastatytas konteineris. Valdoje buitinių atliekų konteinerio pastatyti neįmanoma dėl sunkiai išvažiuojamo kelio. Iki tol pastatyti konteineriai mįslingai dingo“, - sakė Alytaus RATC Lazdijų rinkliavų administravimo padalinio atstovė Ramutė Stravinskaitė.

Tačiau jau kitą dieną po LŽ skambučio atliekų vežėjai netikėtai rado galimybių nugabenti atliekų konteinerį iki pat sodybos. Maža to, delsę ne vienus metus, jie maloniai sutiko pasirašyti šio turto priėmimo ir perdavimo aktą, kurio reikalavo šeimininkai.

Senolės anūkas, vilnietis verslininkas Robertas as įsitikinęs, kad savivaldybės – ne vien Lazdijų rajono - dangstydamosi įstatymais reketuoja gyventojus. „Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų renkama iš visų gyventojų, nesvarbu, ar paslauga teikiama. Žmonės reketuojami, skolininkai perduodami teismams, ir tai vyksta daugumoje Lietuvos savivaldybių“, - kalbėjo jis.

Teismai – savivaldybių pusėje

Savivaldybių ir joms dirbančių RATC matymą, kad vietinė rinkliava neturėtų būti siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, linkę palaikyti ir teismai. Dar sausio 28 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija paskelbė savo sprendimą panašioje byloje, kurioje Alytaus RATC prašė iš Prienų rajono savivaldybėje gyvenančio atsakovo priteisti 265,98 lito skolos už nesumokėtą rinkliavą.

„Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. (...) Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą“, - konstatavo teisėjų kolegija.

Ta nutartis turėtų tapti atrama ateityje sprendžiant ir kitas panašias bylas. „Šia išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi buvo suformuota administracinių teismų praktika byloje spręstų klausimų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ribose“, - LŽ nurodė Vyriausiojo administracinio teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida Neringa Lukoševičienė.

Remdamasis šia nutartimi jau balandį Vyriausiasis administracinis teismas turėtų baigti nagrinėti ir mūsų aprašytos moters bylą. Senolės anūkas R.Kurkėnas LŽ tvirtino, kad nenusileis net ir jo artimiesiems nepalankaus sprendimo atveju. „Pasitarėme su advokatu. Jei Vyriausiasis administracinis teismas paskelbs mums nepalankią nutartį, kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre“, - patikino jis.

Sistemoje netvarka

V.Mazuronis: "Atliekos - tai tokia sritis, kurioje kuo toliau, tuo labiau daugėja norinčiųjų ją kontroliuoti ir su niekuo nesitarti." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vykdydamos Lietuvoje įgyvendinamą nuostatą „teršėjas moka“ (tai reiškia, kad už išvežamas ir tvarkomas nerūšiuotas komunalines atliekas turi sumokėti jas gaminantys fiziniai bei juridiniai asmenys), už tai atsakingos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemas pavedė prižiūrėti RATC. Šis procesas vyksta ne pagal bendrą sistemą: vienos savivaldybės už atliekų tvarkymą yra įvedusios vietinę rinkliavą (renka pačios arba RATC), kitos įdiegusios atliekų tvarkymo tarifų sistemą, pagal kurią atliekų turėtojai atsiskaito su atliekų vežėjais tiesiogiai arba per namų administratorius, trečiose galioja mišri sistema. Maža to, kai kuriuose regionuose šiukšlių tvarkymo mokesčiai skaičiuojami pagal gyvenamąjį plotą, kitur - pagal gyventojų skaičių ir panašiai.

Praėjusių metų rudenį Valstybės kontrolė paskelbė, kad Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje įsigaliojusi netvarka. Kontrolieriai nurodė, jog atsiskaitymo už atliekų tvarkymą būdai neskatina mažinti į sąvartynus verčiamų atliekų kiekio. Be to, kai kuriuose regionuose nežinomos faktinės atliekų tvarkymo sąnaudos, taigi nėra galimybės palyginti, kiek atliekų tvarkymas kainuoja skirtinguose regionuose.

„Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar veikia principas „teršėjas moka“, ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną gyventojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita“, - nurodė kontrolieriai.

Vyriausybė, pasiūlius Aplinkos ministerijai, dar praėjusių metų vasarą patvirtino metodiką, pagal kurią mokestis už atliekų išvežimą turėtų būti skirstomas į pastoviąją dalį, mokamą visų atliekų turėtojų už teikiamas paslaugas, ir kintamąją, apskaičiuojamą pagal konkretų šiukšlių kiekį. Tačiau galutinį žodį šiuo klausimu taria savivaldybės, kol kas neskubančios įgyvendinti naujovių.

„Savivaldybės turėtų vadovautis pasiūlyta metodika nustatydamos mokestį už atliekų tvarkymą, bet pačiame dokumente yra palikta labai daug laisvės interpretacijoms. Be to, atliekos – tai tokia sritis, kurioje kuo toliau, tuo labiau daugėja norinčiųjų ją kontroliuoti ir su niekuo nesitarti“, - situaciją apibūdino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Žada imtis iniciatyvos

A.Salamakino teigimu, jei savivaldybės neprisirengia įvesti tvarkos atliekų surinkimo sistemoje, to turėtų imtis Seimas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pripažįsta, kad nepasitenkinimas atliekų tvarkymu - dažna problema. „Pagal bendrą principą kiekvienas pilietis, generuojantis šiukšles, turi mokėti už jų tvarkymą. Tačiau viena savivaldybė nustato mokesčius pagal name gyvenančių žmonių skaičių, kita – pagal gyvenamąjį plotą, trečia - pagal individualias sutartis. Reikėtų susitarti dėl logiško bendro sprendimo, kad kiekvienas gyventojas suprastų, kodėl ir už ką jis moka. O kol kas taip ir išeina: pastato močiutei už kilometro nuo sodybos konteinerį, o tu, žmogau, žiemą brisk per pusnis ir dar mokėk mokesčius. Ir niekam nesvarbu, kiek ta senutė į konteinerį prineš šiukšlių: ar jis pilnas bus, ar tuščias, mokėti reikės tiek pat“, - pažymėjo politikas.

Pasak A.Salamakino, įstatymų bazę atliekų surinkimo srityje būtina tobulinti, reikia diskutuoti su savivaldybėmis ir kurti bendrą sistemą. „Kai matai, kad vienoje savivaldybėje už atliekų tvarkymą mokama 300 litų, o vos už kelių kilometrų esančioje kitoje - 30 litų, minčių kyla įvairių. Tačiau merai įrodinėja, kad sistema funkcionuoja gerai, valstybė negali kištis į savivaldybių reikalus, nors visada pirmiausia turėtų būti žmogus. Savivaldybės tą problemą privalėtų spręsti, bet jeigu jos negali, tada Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuris gauna daugybę gyventojų skundų, turės siūlyti keisti įstatymų bazę, kad nepasitenkinimo būtų kuo mažiau“, - aiškino komiteto pirmininkas.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"