Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Siūlo dar kartą įvertinti urėdijų reformą

 
2017 06 07 15:38
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės siūlomą miškų urėdijų reformą, kurią parlamentinių komitetų svarstymuose kol kas remia tik „valstiečių“ frakcija, papildomai nepriklausomi ekspertai vis tik turės įvertinti.

Tai trečiadienį nusprendė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos išvadoje nurodoma, kad Seimo statutas nenumato galimybės neužsakyti tokio vertinimo, kai to reikalauja penktadalis parlamentarų.

Komisija buvo gavusi Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio ir parlamentinės liberalų frakcijos prašymą ištirti galimai neteisėtą Seimo valdybos sprendimą neužsakyti pakartotinio urėdijų reformą vertinimo. Pirmasis konkursas neįvyko, kadangi ekspertams už darbą tebuvo skirta 100 eurų, todėl neatsirado ekspertų už tokią kainą galėjusių darbą atlikti.

Komisija konstatavo, kad Seimo valdyba turi peržiūrėti urėdijų reformos nepriklausomo ekspertinio vertinimo techninę specifikaciją bei kainą pagal gautas pretenzijas ir užsakyti naują paslaugų pirkimo viešąjį konkursą.

Vyriausybės siūlomos miškų urėdijų reformą nepriklausomi ekspertai turėjo įvertinti Seimo valdybos sprendimu, nes valdyba gavo maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą dėl tokio vertinimo.

Prašymą dėl jo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Seimo statutas numato, kad pataisų ekspertinis vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių.

Reformos ekspertizės reikalaujantys parlamentarai norėjo gauti atsakymus į beveik 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas. Taip pat buvo prašoma palyginti siūlomą miškus valdysiančios įmonės statusą su kitais statusais.

Planuojama urėdijų pertvarka jau buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįšti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"