TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūlo derinti partiškumą ir prezidento pareigas

2007 06 12 0:00

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas teigia, kad prezidentui neturėtų būti draudžiama priklausyti politinei partijai, nes kitaip jis "tarsi pakimba beorėje erdvėje".

LiCS savo frakcijoje Seime pradėjo diskusijas dėl Konstitucijos keitimo, kuris panaikintų draudimą prezidentui būti politinės partijos nariu. Artimiausiu metu šį klausimą ketinama aptarti su kitomis partijomis ir politologais.

Dabar Prezidento įstatymas numato, kad valstybės vadovu išrinktas asmuo turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos prezidento rinkimų kampanijos pradžios.

"Mūsų nuomone, nereikėtų drausti prezidentui būti politinės partijos nariu. Lietuvos prezidento funkcijos yra kaip imperatoriaus, jis dabar turi būti pakilęs virš visos sistemos", - sakė A.Čaplikas. Anot jo, reikalavimas prezidentui atsisakyti narystės savo partijoje yra lyg tam tikras spyris pačiai partijai.

Be to, A.Čapliko nuomone, narystės sustabdymas jokiu būdu nėra natūralus. "Galime prisiminti Algirdo Brazausko prezidentavimą. Pirmais metais jo narystės partijoje sustabdymas buvo dirbtinis - prezidentas turėjo aiškią paramą Seime", - svarstė liberalcentristas. Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė pritaria A.Čapliko mintims, tačiau abejoja, ar taip pat mąsto Lietuvos gyventojai. Jos nuomone, žmonės prezidentą įsivaizduoja kaip kažką didinga, todėl partinė priklausomybė sumenkintų jo, kaip valstybė vadovo, įvaizdį, o tai būtų nepriimtina visuomenei. Tačiau, kaip teigia politologė, žvelgiant per politikos mokslų prizmę vadinamasis nepartinis prezidentas nėra natūralus darinys politinėje sistemoje.

A.Ramonaitė sako, kad konstitucinė sandara, kai prezidentui draudžiama būti politinės partijos nariu, skatina į valdžią ateiti politikos "autsaiderius" arba tuos politikus, kurie turi tam tikrų "demagoginių sugebėjimų". Pasak politologės, tai tik sukelia sąmyšį politinėje erdvėje. Be to, A.Ramonaitės nuomone, partijų lyderiai nenori kandidatuoti į prezidentus, nes valstybės vadovas be partijos paramos neturi daug galių.

Lietuvos prezidentas renkamas per visuotinius tiesioginius rinkimus penkerių metų kadencijai. Kiti valstybės vadovo rinkimai numatomi 2009 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"