TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūlo leisti paprasčiau konfiskuoti su nusikalstamumu siejamų asmenų turtą

2016 03 21 17:00
pixabay.com nuotrauka

Kovojant su organizuotu nusikalstamumu siūlomas naujas įstatymas, kuris leistų be baudžiamojo proceso konfiskuoti didesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės turtą iš su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų, jei jie negalėtų pagrįsti to turto įsigijimo.

Turto konfiskavimas būtų taikomas teismo sprendimu, ir ši įstatymo nuostata būtų taikoma ne visiems piliečiams, o asmenims, esantiems teisėsaugos institucijų patvirtintame slaptame nusikalstamų grupuočių narių sąraše, projektą pirmadienį Seime pristatė jį rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas ir policijos vadovai.

„Mūsų įstatyme atsiranda naujovė – nusikalstamu būdu įgyto turto, kuris įgyjamas pinigų plovimu ar kitokiom nusikalstamom veikom, konfiskavimas. Tai ne Lietuvos išradimas, tokias priemones, civilinį konfiskacijos institutą, taiko Airija, Italija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Slovakija, kai turtas yra konfiskuojamas pagal atskirą, nuo baudžiamojo proceso nepriklausomą procedūrą. Čia nereikės pradėti ikiteisminio tyrimo, tai bus galima padaryti dar iki teisminio nagrinėjimo arba apskritai be jo. Tai nebus kažkokia policinė funkcija, tai bus teismo priimtas sprendimas“, – sakė A.Paulauskas.

Dar viena siūloma naujovė – atleidimas nuo baudžiamojo persekiojimo su teisėsauga bendradarbiaujantiems asmenims.

„Asmenys, kurie reikšmingai bendradarbiaus su teisėsauga ir padės atskleisti kitus nusikaltimus, galės būti atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo. Ne nuo baudžiamosios atsakomybės, o nuo baudžiamojo persekiojimo, t.y. labai ankstyvoje stadijoje. Manome, kad šis įstatymas padės ieškoti veiksmingų, rezultatyvių ir, kas svarbiausia, principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu būdų ir priemonių“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pabrėžė, jog piliečiams nereikėtų nerimauti, kad iš jų bet kada gali būti pareikalauta įrodinėti turimo turto legalumą, nes įstatymo nuostatos būtų taikomos tik slaptame teisėsaugos sudarytame sąraše esantiems asmenims. Klausiamas, kiek tokiame sąraše galėtų būti asmenų, E.Šileris sakė, kad įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos apie šimtui asmenų per metus.

„Asmenys, siejami su organizuotu nusikalstamumu ir turintys daugiau negu 15 tūkst. erų turto, privalėtų įrodyti valstybei, kad jie jį turi teisėtai (įgytą turtą), ir jei iš esmės jie nesugeba aiškiai įrodyti, valstybė tai konfiskuoja, t.y. valstybė neturėtų įrodinėti, kad tas asmuo turi turtą neteisėtai, bet asmuo turėtų įrodyti. Norėčiau pabrėžti, tai nebūtų taikoma visiems piliečiams, iš esmės sistema sudėliota taip, kad policija kartu su Generaline prokuratūra patvirtintų tam tikrų grupuočių sąrašą, kuris įslaptintas, ir tik tos grupuotės, kurios kelia Lietuvai didžiausią pavojų, turėtų tai daryti , t.y. iš esės pakankamai siauras skaičius žmonių“, – sakė E.Šileris.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas spaudos konferencijoje tvirtino, jog dabartinis kovai su organizuotu nusikalstamumu skirtas įstatymas – pasenęs.

„Dabartinis įstatymas galioja daugiau kaip 20 metų, ir jis yra moraliai pasenęs, kadagi organizuotas nusikalstamumas transformuojasi, organizuotos grupuotės bendradarbiauja tarptautiniu mastu, visiškai neliko sienų“, – sakė generalinis komisaras.

„Anksčiau nusikalstamos grupuotės dažniausiai vykdė smurtines nusikalstamas veikas, dabar matome, kad nusikaltimai tampa daug intelektualesni, iš esmės ekonominiai ir panašiai. Lietuvoje vyrauja nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais ir turtiniais nusikaltimais, kad įsivaizduotumėm, koks pelnas gaunamas, galiu iliustruoti viena paskutinių bylų, kai sulaikėme daugiau negu pusę tonos narkotikų, jų vertė buvo per 40 mln. eurų“, – pasakojo komisaras.

Taikyti naujus mechanizmus, kurie leistų paimti nelegaliai įgytą turtą civilinėmis priemonėmis, neįrodžius kaltės dėl nusikaltimo baudžiamojoje byloje, teisininkai pasiūlė paaiškėjus, kad neteisėtai įgyto turto konfiskavimo bylos stringa teismuose.

Vilniaus universiteto ir Lietuvos teisės instituto mokslininkai tokius siūlymus išsakė 2014 metais pristatytoje studijoje „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“.

Tuomet teisininkai pateikė duomenis, kad 2010-aisiais Lietuvos Baudžiamąjame kodekse prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva įteisinus išplėstinio turto konfiskavimo galimybes ir numačius atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, teismus pasiekė tik keliolika bylų, pusė jų baigėsi išteisinimu, kitos apskųstos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"