Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Siūlo uždrausti skelbti informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens reputaciją

 
2017 05 03 14:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Kultūros komiteto nariai registravo Visuomenės informavimo pataisą, kuria būtų uždrausta skelbti dezinformaciją ar informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta – „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“

Komiteto nariai sako pakeitimą siūlantys Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iniciatyva, norėdami sulyginti fizinių ir juridinių asmenų teises gintis teisme, o žodžio laisvei grėsmės sako nematantys.

„Pataisą parengė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, problema yra ta, kad juridiniam asmeniui nepakankamos galimybės gintis. Niekas nekalba apie draudimą ir niekas negali uždrausti platinti bet kokią informaciją, bet jei pasirodys, kad ta informacija klaidinga, klaidinanti ar šmeižianti, juridiniams asmenims bus galimybė ginti dalykinę reputaciją“, – BNS sakė vienas pataisos teikėjų konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Anot jo, tokia pataisa neužkirstų kelio žiniasklaidai rašyti apie korupcijos atvejus, bet „juridinis asmuo turėtų galimybę į savo reputacijos išvalymą“.

„Rašyti apie korupcinius sandorius, žinoma, kad bus galima, bet informaciją, neatitinkančią tikrovės, draudžiama skleisti bet kokiu atveju, ir juridiniam asmeniui turi būti sudarytos teisinės sąlygos gintis“, – sakė parlamentaras.

Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Gelūnas sakė, kad pataisa galėtų būti koreguojama, jei ji keltų grėsmę žodžio laisvei.

„Aš manau, jei korupciniai atvejai įtariami, tas įstatymas tikrai netrukdo spaudai iškelti tokius atvejus ir minėti. Daugiau tai susiję su dezinformacija ir šmeižtu, siekiu apjuodinti. Bet dar bus diskusija Seime, tai komiteto siūlymas, kaip mums buvo pristatyta komitete, atrodė nekaltas siūlymas, bet kad galėtų būti interpretuota ir kitaip, kelia klausimų. Tikiuosi, kad Seimo nariai, jei matys tokias grėsmes, viešoj diskusijoj išryškins ir bus koreguojama ta pataisa“, – BNS sakė Kultūros komiteto narys.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad ją inicijavo ir parengė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, argumentuodama nepakankamu teisiniu juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reguliavimu.

„Nėra teisės normos, kuri draustų skelbti informaciją, kenkiančią juridinių asmenų dalykinei reputacijai. Tai yra teisinio reglamentavimo trūkumas“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Pasak rašto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad garbė ir orumas, kaip teisinės kategorijos, yra neatsiejamos nuo fizinio asmens ir jos negali būti tapatinamos su juridinio asmens dalykine reputacija.

Kartu pažymima, kad kiekvienas juridinis asmuo turi teisę ginti savo pažeistą dalykinę reputaciją, tačiau tokią teisę tiesiogiai pripažįsta tik Civilinis kodeksas, bet ne Visuomenės informavimo įstatymas, ginantis tik fizinį asmenį.

„Tai suponuoja išvadą, kad neteisminė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynyba yra ne reali, o deklaratyvi. Esančiu teisiniu reglamentavimu asmenims, siekiantiems neteisminės dalykinės reputacijos gynybos, yra sukurtos nelygios sąlygos. Tokia situacija teisinio reglamentavimo ir lygių bei visiems prieinamų galimybių ginti savo neturtines teises požiūriu yra ydinga“, – teigiama pataisos aiškinamajame rašte.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė – Tiumenevienė teigia, jog teikti pataisas Seimo Kultūros komitetui paskatino kelerius pastaruosius metus matyta problema, kad įstatymais neapiprėžta atsakomybė dėl juridinio asmens reputacijos pažeidimo.

„Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga. Nėra numatyta sankcijų dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Teismų išaiškinimas yra ir mes remiamės teismų praktika, kad turėtume nagrinėti tokius atvejus remiantis Visuomenės informavimo 19 straipsniu, tačiau sankcijų taikyti negalime. Negalime nei įspėti visuomenės informavimo priemonių, nei reikalauti pašalinti informaciją, nei paneigti informaciją“, –BNS trečiadienį sakė etikos inspektorė.

Klausiama, ar šiuo atveju nerizikuojama, jog informacijos, žeidžiančios įmonės reputaciją sąvoka gali būti plačiai interpretuojama, G.Ramanauskaitė – Tiumenevienė tikino, jog „rizikos nėra, nes reikia skirti smalsumą ir visuomenės interesą žinoti“.

„Vienas paskutiniųjų pavyzdžių – kai Andriaus Tapino ir jo „Laisvės TV“ TV3 tinklalapyje buvo įvardinta kaip veikianti nelegaliai. Tai akivaizdus pavyzdys, kuomet dalykinė reputacija turėtų būti ginama, pažeidimas kaip ir yra akivaizdus, tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatyme esanti spraga to padaryti neleidžia“, – aiškino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Žydra Klevinskaitė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"