TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūloma nesibaidyti ir angliškų pavadinimų

2016 04 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Liberalai neatsisako idėjos liberalizuoti įmonių ir organizacijų pavadinimų rašybos. Naujausias siūlymas – leisti juos rašyti labiausiai verslui reikalinga ir verslo pasaulyje labiausiai paplitusia anglų kalba.

Projekto autorius Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Šarūnas Gustainis mano, kad dabartinis teisinis pavadinimų registravimo reguliavimas yra ydingas ir trukdo šalies verslo plėtrai. Todėl siekdamas palengvinti registravimo procesą bei sudaryti geresnes sąlygas steigti verslą, parlamentaras siūlo Civilinio kodekso pataisą, kuri leistų registruoti pavadinimus ir anglų kalba.

Prieš dvejus metus tuometinis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, dabar – sostinės meras Remigijus Šimašius siūlė panašią pataisą. Jos esmė – pavadinimuose leisti naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytus užsienio kalbų žodžius. Tačiau tiek Vyriausybė, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokius projektus pasiūlė atmesti.

Š. Gustainis neslepia, kad vilčių, jog pataisos bus sutiktos palankiai, maža. Minėti abiejų liberalų projektai bus pateikti kitą ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.

Optimizmu netrykšta

„Didelių šio projekto perspektyvų šioje sesijoje, šioje Seimo kadencijoje nematau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Š. Gustainis. Kartu vylėsi, kad į jo siūlymą bus pažiūrėta kiek kitaip nei į ankstesnįjį R. Šimašiaus. Politiko teigimu, R. Šimašiaus projektas platesnis, jo – siauresnis ir sprendžia „pagrindinę Lietuvos verslui iškylančią problemą – angliškų pavadinimų rašymą“. Š. Gustainis sakė, kad Liberalų frakcija šią savaitę dar tarsis, ar nereikėtų abu projektus sujungti. „Tačiau pirmajam pateikta neigiama Vyriausybės išvada, todėl manau, kad būtų nedaug logikos tą daryti. Mano noras – pamėginti projektą pateikti dabar, jei nepavyks, lauksiu Seimo rinkimų ir teiksiu tada. Absurdas, kad reikia važiuoti į kitą šalį ir registruoti savo įmonės pavadinimą ir tik tada galima legaliai naudoti jį Lietuvoje“, – kalbėjo Š. Gustainis.

Užsieniečiai nesupranta pavadinimų

Pasak liberalo, Civilinio kodekso nuostatos juridinių asmenų pavadinimus reikalauja sudarinėti griežtai laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Tačiau praktikoje tai kelia nemažai problemų, nes juridinių asmenų verslo interesai retai kada apsiriboja tik Lietuvos ribomis. „Verslas, prekybiniai santykiai yra įgavę globalų pobūdį ir dažna ekonominė veikla peržengia šalies ribas“, – priminė parlamentaras.

Anot jo, Lietuvos verslininkai aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, o „tame procese reikalingas įmonės pavadinimo atpažinimas“. „Lietuvių kalba sudaryti įmonių pavadinimai menkiau atpažįstami, juos sudėtingiau naudoti, ypač užsienio subjektams, todėl tai mažina juridinio asmens kaip partnerio patrauklumą“, – mano Š. Gustainis.

Ieškodami išeities verslininkai dažnai patys verčia pavadinimą į anglų kalbą, tačiau tokiu atveju užsienio partneriai, tikrindami asmens duomenis Lietuvos registruose tokio pavadinimo anglų kalba neranda iš viso. „Leidus anglų kalba registruoti juridinių asmenų pavadinimus bus sudarytos geresnės verslo sąlygos ir sumažinta administracinė našta Lietuvoje besisteigiantiems juridiniams asmenims, kurių ekonominių interesų (turto dalies, verslo santykių, prekybos partnerių ar kitų ekonominių interesų) vieta susijusi su užsienio valstybe“, – įsitikinęs Seimo narys.

Pakanka savų žodžių

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotojos Jūratės Palionytės teigimu, „lietuvių kalba nėra kokia nors neįgali“, kad neužtektų žodžių pavadinimams sudaryti. „Jei jau kadaise Civiliniame kodekse buvo nuspręsta būtent taip, vadinasi, buvo apmąstyta“, – sakė J. Palionytė. Pasak jos, tarptautiniam bendravimui yra skirti prekių ženklai, kuriems nėra jokių reikalavimų, jie gali būti bet kokia kalba. „Prekių ženklas yra svarbiausia, o pavadinimas nėra labai svarbus, juolab, kad galima ir dirbtinį žodį sugalvoti. Mūsų požiūriu, pavadinimams kurti kalbos žodžių pakanka“, – teigė J. Palionytė.

Seimo Parlamentinių tyrimų departamento 2013 metų duomenimis, daugumos ES valstybių įstatymai nekelia specialių kalbos reikalavimų juridinio asmens pavadinimui (pavyzdžiui, Belgija, Danija, Portugalija, Slovakija, Suomija, Švedija). Kitų valstybių įstatymai numato, kad juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaryti valstybinės kalbos ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu (Estijoje, Latvijoje, Kipre, Rumunijoje ir Vengrijoje).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"