TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūloma pertvarkyti Seimo „virtuvę“

2014 08 26 6:00
Jurgis Razma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konservatorius Jurgis Razma teikia šūsnį Seimo statuto pataisų, kurios esą ne tik leistų įstatymų leidėjams dirbti greičiau, bet ir apsaugotų nuo mokesčių sistemos reformatorių iniciatyvų. Kai kuriems parlamentarams tokie užmojai kelia daug abejonių.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J. Razma teikia jau antrą Seimo statuto pataisų variantą. Jo teigimu, laikas užkamšyti Seimo veiklos reglamentavimo spragas siekiant efektyvesnio ir greitesnio įstatymų leidėjų darbo.

Skeptikai įsitikinę, kad keisti kai kurias Seimo statuto nuostatas yra ne tik nereikalinga, bet ir ydinga. Parlamento teisininkai įžvelgia ir prieštaravimų Konstitucijai.

Popieriaus ir laiko eikvojimas

J. Razma aiškino, kad pataisomis siūlo taisyti pasenusias parlamento darbą reglamentuojančio dokumento nuostatas. „Yra iš senų laikų likę formalumai, pavyzdžiui, prievolė dalyti Seimo nariams popierinius įstatymo projektus ar kitus dokumentus, siųsti Seimui Vyriausybės nutarimus ir ministro pirmininko potvarkius, nors nesunkiai galima šiuos dokumentus rasti internete. Neturėtume gyventi apsileidę, laikytis normų, kurios nebeatitinka tikrovės“, - sakė jis.

Konservatorius taip pat siūlo taupyti Seimo laiką, kuris esą dabar kartais švaistomas beprasmiškai, tarkime, dėl reikalavimo Seimo nutarimu papildyti sesijos darbų programą, jei norima pateikti joje neįrašytą projektą. Anot J. Razmos, dabartinė situacija papildomam Seimo komitetui leidžia blokuoti svarbaus įstatymo projekto svarstymą, todėl siūloma, kad pagrindinis komitetas galėtų jį svarstyti ir nelaukdamas vėluojančio papildomo komiteto išvados.

Taip pat siūloma atsisakyti privalomo slapto balsavimo tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl Konstitucinio Teismo (KT), Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų ir šių teismų pirmininkų, AT skyrių pirmininkų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovų atleidimo pasibaigus jų kadencijai arba gavus jų prašymą.

Reformatoriams – apynasris

J. Razma tikino, kad Seimo statuto pataisomis siekiama užtikrinti ir didesnį mokesčių sistemos stabilumą. Jis siūlo, kad įstatymai, kuriais įvedami nauji ar keičiami seni mokesčių dydžiai, turėtų būti priimami visų Seimo narių balsų dauguma. „Juos priimant turi būti tokia pat sistema kaip ir dėl biudžeto tvirtinimo. Tai būtų didesnio mokesčių sistemos stabilumo garantija”, - teigė TS-LKD atstovas.

Jo teigimu, jau dabar iš parlamentarų girdėti įvairių siūlymų dėl PVM lengvatų, kurias priėmus valstybės biudžeto lauktų sudėtingos pasekmės. „Neabejoju, jog ir verslas neprieštarautų, kad mokesčiams keisti reikėtų 71 Seimo nario balso. Tai būtų žinia, kad nepakankamai pagrįsti mokesčių pakeitimai lengvai nepraeis“, - pažymėjo politikas.

Skeptiškumo nestinga

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas itin skeptiškai vertina J. Razmos iniciatyvas. Jis įsitikinęs, jog vien Seimo statuto pakeisti nepakanka, kad mokesčių įstatymai būtų priimami didesne balsų persvara. Seimo Teisės departamentas yra pažymėjęs, kad mokesčių įstatymai pagal teisinę galią nepriskiriami konstituciniams, todėl siūlymas taikyti kitokią balsų daugumą, nei nustatyta Konstitucijoje, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasak J. Sabatausko, teikiama Seimo statuto pataisa, kuri leistų atsisakyti papildomo komiteto nuomonės svarstant įstatymo projektus, vestų į anarchiją. „Tai – visiškas demokratijos principų pamynimas, jeigu svarbi tampa tik vieno, pagrindinio, Seimo komiteto nuomonė”, - pareiškė jis.

TTK vadovas kritiškai vertina ir siūlymą atsisakyti privalomo slapto balsavimo tais atvejais, kai sprendžiama dėl KT, AT teisėjų ir šių teismų pirmininkų, AT skyrių pirmininkų ar Seimui atskaitingų valstybių institucijų vadovų atleidimo pasibaigus jų kadencijai arba gavus jų prašymą. „Slaptas balsavimas reikalingas, kad nebūtų žaidžiami užkulisiniai žaidimai“, - pažymėjo J. Sabatauskas. Jis priminė, kad slaptas balsavimas atsirado, kai Seimas net kelissyk nepritarė tuomečio prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pereigų pasibaigus jo kadencijai. J. Sabatauskas mano, kad pasibaigus kadencijai iš viso nereikėtų Seimo sprendimo.

Ar rinktis popierinį, ar elektroninį svarstomų dokumentų variantą, anot J. Sabatausko, yra parlamentaro pasirinkimo reikalas. „Galiu tik pasakyti, kad svarstant didžiulius paketus projektų peržiūrėti juos elektroniniu būdu labai vargina, be to, atima daugiau laiko. Priėmus šį siūlymą, ne Seimo kanceliarija, o pats Seimo narys turėtų spausdintis dokumentus, nes poreikis vis tiek išliktų“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"